Meilės tėkmės dėsnis
Ar atsimeni atvejus, kai pagelbėjai, pasitarnavai žmogui, bet tas nė kiek neįtakojo jo pagarbos tau, vertinimo? Ar pastebėjai, kaip kai kuriose šeimose vienas šeimos narys vardan santykių daro viską, bet kitam šios pastangos ir įnašai nė motais? Kodėl vieni žmonės dažniau yra mylimi, o kiti užima mylinčiojo poziciją? Ir kodėl “blogos mergaitės” ir “blogi vyrukai” yra patrauklūs? Į šiuos klausimus galima atsakyti pasitelkus taip vadinamąjį meilės tėkmės dėsnį, kuris, deja, dažniausiai veikia priešingai nei galvojam. Meilė teka pastangų, davimo link. Taip taip… Tie kas įneša į žmonių santykius ką nors šaunaus – tie myli ir tiems rūpi. O kitai pusei davimas praktiškai neturi įtakos. Jei poros meilėje ar draugystėje kažkas “stringa”, tai dažniausiai vyksta dėl pažeisto tarpusavio meilės tėkmės balanso. Problemos dažniausiai būna dvi: žmonės nustoja daryti įnašus į santykius, dalintis meile – nustoja duoti, arba nebeleidžia dalintis – nebeima. Pavyzdžiui, poroje vyras pradeda nebesistengti vardan santykių ir šio vyro meilė moteriai ima blėsti. O kai meilė blėsta, vyrui stengtis ir įnešti kažką gražaus juo labiau nebesinori. Kitas pavyzdys yra apie vyrą, kuris tik pradėjo draugauti su moterimi. Jis suorganizavo iškylą į gamtą (padarė įnašą) ir moteris pasisiūlė paimti pledą, pagaminti sumuštinius ir paruošti termosą puikios arbatos (taip pat norėjo įnešti kažką į santykius). Bet vyras pasakė: “ne, nesivargink, aš pats viskuo pasirūpinsiu”. Kas atsitiko?