Birželis – lynų kibimo metas
| | |

Birželis – lynų kibimo metas

Nedaug kas gali pasigirti gaudęs lynus. Ne, ne pagavęs, kas kartais nutinka gaudant karpius ar karosus, bet gaudęs BŪTENT lynus. Viena, Klaipėdos krašte mažai vandens telkinių, kur lynai sudarytų daugumą, antra, yra pakankamai daug kitų žuvų, kurios kimba dažniau ir jų pagaunama daugiau. Klaipėdiečiams galėtume patarti išbandyti Eketės tvenkinį. Sako, anksčiau jame pasitaikydavo visai gerų egzempliorių. Lyno pavadinimas tikriausiai kilęs iš slaviškos šaknies „liniatj“ (blukti) dėl savybės ore keisti spalvą: ištrauktas lynas nedelsiant pasidengia didelėmis juodomis dėmėmis. Taip nutinka, nes lyno oda padengta storu permatomu gličiu sluoksniu, kuris ore kietėja, tamsėja, o po to atkrenta dideliais lopais, palikdamas tose vietose geltonas dėmes. Lyno spalva priklauso nuo vandens, kuriame jis gyvena. Iš tikrųjų jo nugara tamsiai žalia, šonai žalsvi su aukso atspalviu, pilvas pilkšvas. Upėse ir švariuose ežeruose gyvenantys lynai visada geltonesni, nei užaugę tarp augalų ir dumblo. Ten pagaunama visiškai juodų lynų. Tikrų auksinių lynų Lietuvoje nepasitaiko ir ši graži lynų rūšis sutinkama tik Bohemijoje bei Silezijoje. Lynas nuo kitų karpinių žuvų skiriasi storu nepaslankiu kūnu, labai stora uodega, labai smulkiais žvynais ir mažytėmis raudonomis akimis. Jo burna maža, mėsinga, atrodo kaip patinusi, o kampuose styro po nedidelį ūselį. Lynai auga gana lėtai, bet gyvena ilgai, todėl dideliuose tvenkiniuose, kur tarp žolių jam gana saugu, pasiekia milžiniškų dydžių.

Atsigręžkime į mažuosius tvenkinius
| | |

Atsigręžkime į mažuosius tvenkinius

Būna dienų, kai nėra laiko ar galimybių nuvažiuoti prie „rimto“ vandens telkinio, o pažvejoti norisi. Tuomet žvejai traukia prie nedidelių tvenkinių ir karjerų – švarių, drumstų, žuvingų ir nelabai. Šiandien neliesime didelių pramoninių tvenkinių, bet apžvelgsime žūklę mažesniuose, tokiuose kaip Trinyčių ar Kurmaičių tvenkiniai. Šios kategorijos vandenys dažniausiai atsirado dirbtiniu būdu, užtvenkus upelį (Eketė, Akmena). Juose yra silpna tėkmė, krantai švarūs, apaugę krūmais, medžiais, pasižymi didoku gyliu ties senuoju upės farvateriu ir būtinai – damba. Tokiuose tvenkiniuose aptiksite visą žuvų „komplektą“ – lydekų, ešerių, kuojų, stambių karosų, kartais lynų, karšių, karpių. Karpiai dažniausiai patenka į juos atsitiktinai, iš pramoninių tvenkinių. Vykstant į žvejybą prie tvenkinio, galimi trys meškeriojimo variantai: apsiginkluoti spiningu ir vaikytis plėšrūnų (variantas – gyva žuvele); lengva plūdine meškere žvejoti kuojas bei ešerius, tikintis karoso ar lyno; nusiteikti karpių, kurie paprastai būna dideli ir atsargūs, žūklei. Dažniausias spiningautojo trofėjus – vidutinio dydžio ešeriai ir lydekos iki kilogramo. Reikalingas lengvas spiningas: 2,1-2,4 metro kotas, apskaičiuotas 5-20 g masalui užmesti, ir lengva ritė su 0,2-0,24 mm valu. Jei tikimasi lydekos, būtinas plonas metalinis pavadėlis. Žvejojant tokia meškere, teks dažnai kaitalioti blizgutes, tad reikia patikimo ir lengvo segtuko.

Draudimas žvejoti lašišas ir šlakius – žvejų labui
| | |

Draudimas žvejoti lašišas ir šlakius – žvejų labui

Aplinkos ministerija tikslina ir papildo 2009 spalio 30 dieną dienraštyje išspausdintoje publikacijoje “Ministras uždraudė žvejoti” pateiktą informaciją. Informuojame, jog nei Aplinkos ministerija, nei jos vadovas Gediminas Kazlauskas nėra nusistatę prieš žvejus mėgėjus. Tačiau toks įspūdis galėjo susidaryti iš kai kurių publikacijos teiginių. Šiuo metu galiojantis draudimas žvejoti tam tikruose upeliuose ir upėse nuo spalio vidurio iki metų pabaigos, apie kurį kalbama minėtoje publikacijoje, priimtas po ilgalaikės analizės ir svarstymų. Dar 2008 m. gegužės 30 dieną (kuomet Aplinkos ministerijai vadovavo Artūras Paulauskas) Mėgėjiškos žūklės plėtros taryba svarstė pasiūlymus dėl šlakių ir lašišų licencinės žūklės tvarkos pakeitimų. Šios tarybos pirmininkas yra Klaipėdos universiteto dėstytojas Antanas Kontautas. Į tarybą įeina Sportinės žūklės asociacijos atstovas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas, Lietuvos karpininkų asociacijos prezidentas, žūklės klubo “Merkys” atstovas, grupė mokslininkų ir gamtos apsaugos specialistų. Tąkart visi be išimties pritarė nuostatai, kad reikia uždrausti bet kokią žūklę lašišų ir šlakių neršto metu, kadangi šiuo laikotarpiu taisyklėse paminėtuose upeliuose kitų žvejybos objektų paprasčiausiai nėra. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys primena, kad sprendimas uždrausti meškerioti lašišų nerštavietėse nuo spalio vidurio iki metų pabaigos brendo ne vienerius metus.

LŽS ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas įžvelgia viešosios informacijos cenzūrą

LŽS ir Žmogaus teisių stebėjimo institutas įžvelgia viešosios informacijos cenzūrą

Policijos komisariatų reikalavimas pasirašyti bendradarbiavimo sutartis sukėlė daug ginčų ir žurnalistų protestų. Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į Žmogaus teisių stebėjimo institutą, kad šis įvertintų šias sutartis ir pareikštų kvalifikuotą nuomonę. Instituto direktorius Henrikas Mickevičius savo atsakyme pabrėžė, kad bendradarbiavimo sutartys nepagrįstai riboja žodžio laisvę. Instituto išvadoje teigiama: “Sutarties su “Elektrėnų kronikos” ir Elektrėnų policijos komisariato (analogiško turinio sutartys sudarinėjamos beveik visuose šalies miestuose) punktas numato, kad redakcija įsipareigoja “pateikti gyventojams informaciją (prieš tai suderinus ją su atsakingu komisariato darbuotoju)”. Vadovaujantis šia nuostata, laikraščio redakcijos žodžio laisvė yra ribojama prisiimtu sutartiniu įsipareigojimu derinti informaciją su atsakingu policijos darbuotoju. Svarstytina ar ši sutarties nuostata nėra viešos informacijos cenzūros pavyzdys.” Anot H.Mickevičiaus, bet kokiu atveju sutartis sudaro sąlygas teikti viešą informaciją šališkai ir neobjektyviai, kadangi prieš skleisdama informaciją, susijusią su policijos veikla, laikraščio redakcija įsipareigojo jos turinį derinti su atsakingu policijos komisariato darbuotoju.

Bus apdovanoti žurnalistai, laimėję kūrybinius konkursus

Bus apdovanoti žurnalistai, laimėję kūrybinius konkursus

Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija ir Lietuvos žurnalistų sąjunga 2006 metais rengė konkursus socialinėmis, teisėsaugos ir kultūros temomis. Vertinant konkursui pateiktus darbus buvo atsižvelgta į darbų aktualumą, visuomeninę reikšmę ir profesionalumą. Iki 2006 m. gruodžio 1 d. komisija gavo įvertinimui 255 darbus, kurių autoriai pretendavo į keturių kūrybinių konkursų laureatus: “Akiratyje žmogus”, “Kultūros versmėse”, “Ką pasakytų Temidė” ir “Reformos žmogaus labui”. Darbus vertino LŽS kūrybinių reikalų komisijos pirmininkė Teklė Mačiulienė ir komisijos nariai: Julija Antanaitienė, Dalia Juškienė, Vidas Mačiulis, Vitalija Morkūnienė, Stanislovas Pleskus ir Jonas Vėlyvis. Kūrybinio konkurso “Akiratyje žmogus” laureatais paskelbti: Tomas Beržinskas (“Respublika”), Zina Paškevičienė (“LTV Panorama”), Regina Musneckienė (“Kelmės kraštas”), Mykolas Deikus (“Šiaulių naujienos) ir Povilas Sigitas Krivickas (“Lietuvos žinios”). Jie pasidalins 2800 litų premijinį fondą. Komisijai teko įvertinti 36 autorių pateiktus 108 darbus. Kūrybinio konkurso “Kultūros versmėse” laureatais tapo: Audrius Musteikis (“Lietuvos žinios”), Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (“Literatūra ir menas”), Laima Sendrauskienė (“Mūsų žodis”), Lolita Kamiskienė (“Utenos apskrities žinios”) ir Reda Milaknienė (“Gimtasis Rokiškis”). Šios nominacijos nugalėtojams skirti 3000 litų. Į šį konkursą 18 autorių buvo atsiuntę 59 darbus.