GMO – paprastų atsakymų nėra
Kol specialistai ginčijasi dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikio, sveikas protas pataria išlikti atsargiems. O kaip tai padaryti, kai trūksta net elementarios informacijos, aiškinasi Rasa Navickaitė. Praėjusią savaitę „seimūnas“, „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narys Dailis Alfonsas Barakauskas pateikė pasiūlymą dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo papildymo. Jame siūloma, kad užrašai, įspėjantys apie produkto sudėtyje esančius GMO, atsirastų ir vitrinose šalia nefasuotų maisto produktų. Taip pat įspėjimai turėtų atsirasti ir viešojo maitinimo įstaigų valgiaraščiuose. Trečias pasiūlymo punktas siūlo, kad specialus ženklinimas atsirastų ir ant tų maisto produktų, kurie buvo pagaminti ar gauti iš GM pašarais šertų gyvūnų. Įstatymo papildymas neabejotinai skamba kaip žingsnis didesnės pagarbos vartotojo teisėms link. Tačiau atrodo, kad į klausimus, susijusius su GMO, paprastų atsakymų nebūna. „Atgimimo“ kalbintas biochemikas Leonas Grinius teigia, kad niekur Europoje tokių draudimų nėra, tai esąs „naujas pono Barakausko išradimas“. Profesorius mano, kad ėmus Lietuvoje žymėti mėsą, gaunamą iš GMO pašarais šertų gyvūnų, žmonės paprasčiausiai pirks pigesnę lenkišką, kuri bus nežymėta, tačiau taip pat turinti sudėtyje GMO. Pašnekovo teigimu, dauguma Lietuvoje auginamų gyvulių yra šeriami genetiškai modifikuotais pašarais, tad šitoks įstatymo patobulinimas tik kenktų mūsų ūkiui.