Vyrų ir moterų vertybės: bendrų nerasta
Kas yra vertybės ir kam jas tirti? Mūsų poreikiai, siekiai, vertybės, idealai ir gyvenimui teikiama prasmė – neišvengiamai susiję, kaip kelios vienos grandinės grandys. Norime ir siekiame to, kas mums vertinga, arba – atvirkščiai – vertiname tai, kas padeda tenkinti poreikius. Atrodo kaip klausimas apie vištą ir kiaušinį?.. Ne visai taip. Į klausimą, kaip atsirado vertybės, gali padėti atsakyti žmonijos raidos istorija. Joje būtent žmogaus poreikiai lėmė, kas bus laikoma vertinga, ko derėtų siekti ir ką – įprasminti. Vertybė nėra objektyviai egzistuojanti daiktų savybė – nė vienas daiktas nėra vertingas pats savaime. Vertę – ne tik daiktų, bet ir poelgių, pasirinkimų, tikslų – kuria žmogus. Vertybės – tai sudėtingos nuostatos, kurių turinį sudaro mintys, vaizdiniai ir emocijos, susiję su daiktų ir reiškinių reikšme asmeniui ar jų grupei. Jos formuojasi ne tik paties žmogaus iniciatyva: savo vertybes vaikams perduoda tėvai, mokytojai, visuomenė. Taip, kitų padedamas, pats pasiragindamas, kiekvienas iš mūsų kuria unikalią, tik jam vienam būdingą vertybių sistemą. Ji gali būti fragmentiška, chaotiška, o gali būti ir jungiama kokių nors svarbiausių, „pamatinių” vertybių, nuo kurių priklausys „antraeilių” vertybių reikšmė ir turinys. Pavyzdžiui, jei žmogus tikintis, didelė tikimybė, kad Tikėjimas jam bus esminė vertybė, o visos kitos – Sąžiningumas, Dora, Teisingumas – išvestinės. Mūsų patirtis unikali, nes gyvename vertybių perkainojimo laikotarpiu.