Vyrai ir meilė
“Žmogaus psichika keičiasi lėčiau nei istorinės aplinkybės. Palaipsniui moterys išmoks apginti savo laisvę be agresijos ir pretenzijų, o vyrai prieis prie kitokio savo vyriškumo suvokimo – be moterų mėgdžiojimo ir paklusimo joms”, – sako Umberto Galimberti, filosofas, kultūros antropologijos profesorius. U. Galimberti dėsto filosofijos ir psichologijos istoriją Venecijos universitete. Analitinės psichologijos (Jungo krypties) atstovas; parašė keletą knygų, vertė ir redagavo Karlo Jasperso bei Martino Heideggerio darbus. Jūs tvirtinate, kad vyrai myli kitaip nei moterys. Kodėl? Meilė yra santykiai. “Tu ir aš” – štai ant kokio pamato jie kuriami. Moterys gali susidvejinti: jų kūnas sukurtas dviem, jis sugeba išnešioti vaiką. Pagal savo biologiją jos gyvuoja, mąsto, suvokia save, kuria savo gyvenimą “dueto režimu”, ir tai natūraliai pasireiškia santykiuose su partneriu. Vyras – atvirkščiai: gyvena “mono režimu”. Jis narcistiškas, orientuotas pirmiausiai į save. Be abejo, bręsdamas užmezga santykius, bet jie jam – tam tikras papildymas, kažkas iš išorės. Taigi gebėjimas mylėti iš prigimties būdingas būtent moteriai. Meilė – pirmiausiai moteriški išgyvenimai.