Mėnuo: 2011 liepos

Ką at­sa­ky­tu­mė­te, jei kas nors jū­sų pa­klaus­tų: „Kas liu­di­ja ar įro­do, kad Die­vas ta­ve lai­mi­na?" Pri­si­min­tu­mė­te pa­si­se­ku­sius dar­bus, ge­rą svei­ka­tą, sa­vo di­de­lį na­mą ar ge­rus san­ty­kius su ap­lin­ki­niais? Ne­nu­steb­ki­te, jei apie tai pir­miau­sia ir pa­gal­vo­jo­te, tai - na­tū­ra­lu. Pa­sau­lio, ir, de­ja, kai ku­rių krikš­čio­nių stan­dar­tais, tur­tas, ge­ra svei­ka­ta, sėk­mė ver­sle ir pri­pa­ži­ni­mas yra aki­vaiz­dūs pa­lai­min­to gy­ve­ni­mo žen­klai. Ta­čiau pa­sau­lio stan­dar­tai vi­siš­kai ne­ati­tin­ka to, ką pa­lai­mi­ni­mais va­di­na Bib­li­ja. Ką reiš­kia bū­ti Die­vo pa­lai­min­tam? Ma­nau, ge­riau­siai į šį klau­si­mą at­sa­ko Šven­to­jo Raš­to ei­lu­tės - evan­ge­li­jos...

„Ar aš tikiu Dievą? Ne... Aš tiesiog manau, kad viską aplink mus įmanoma paaiškinti tiktai materija. Mums nereikia Kūrėjo. Mums nereikia dvasinės, bažnytinės būtybės. Tai nebūtina. Aš esu tikrai laimingas, jausdamasis tiesiog materijos dalimi. Nes materija ir yra labiausiai nepaprasta, tiesiog neįtikėtinai nuostabi. Taigi man tikėjimo visiškai nereikia". („Sėskim ir pakalbėkime - 30 radijo interviu"). Tad nieko keisto, kad Pullmanas drįsta tiesiogiai atakuoti patį Dievą. „Auksiniame kompase" to dar beveik nėra. Filme tik vienoje vietoje užsimenama apie Jį žodžiu „valdžia" (orig. „the Authority")....

Krikščionių apologetas Williamas Lane Craigas ir žymus ateistas Christopheris Hitchensas „akis į akį" susitiko tiesioginiuose debatuose Dievo buvimo tema. Debatai vyko šeštadienio, balandžio 3 d., vakare įdėmiai klausant daugybei susirinkusiųjų. Debatus „Ar yra Dievas?" surengė evangeliškas Biola universitetas, įsikūręs Pietų Kalifornijoje. Tai jau antras kartas per dvi savaites, kai šie du asmenys diskutuoja panašia tema. Renginyje „Christian Book Expo" vykusiame Dalase praėjusį mėnesį, W. Craigas ir C. Hitchensas, susėdę priešingose stalo pusėse, nagrinėjo klausimą: „Ar yra krikščionių Dievas, ir kodėl tai svarbu?". Apie...

Mozė buvo žmogus, kuris iš tiesų norėjo pažinti Dievą. Išėjimo knygoje skaitome, kaip karštai jis meldė Dievo: Viešpatie, parodyk man savo šlovę (Iš 33, 18). Jo širdies ilgesys buvo patenkintas. Viešpats liepė Mozei iškirsti dvi naujas akmens plokštes, vietoj tų, kurias Mozė supykęs sudaužė, rytą užlipti į kalną ir laukti. Toliau skaitome: Viešpats nužengė debesyje ir atsistojo šalia jo, ir paskelbė Viešpaties vardą. Viešpats praėjo pro jį ir paskelbė: „Viešpats, Viešpats Dievas, gailestingas ir maloningas, kantrus ir kupinas gerumo bei tiesos (Iš 34,...

Daugelis Naujojo Testamento laiškų buvo parašyti siekiant sustiprinti Dievo žmonių tikėjimą ir juos paguosti. Nors Dievo žmonės nėra pašaipūnai, tačiau dažnai jie užduoda tokius pačius klausimus. Skiriasi tik tai, kaip jie tai daro. Daugelyje psalmių klausiama: „Ar Dievas nebėra geras?" Ir Naujajame Testamente yra daug pavyzdžių, liudijančių, kad Dievo žmonės išsigąsdavo. Daugelis ankstyvosios bažnyčios narių, atrodo, tikėjo, kad Viešpats greitai grįš, bet nesulaukdami Jo, stebėjosi ir klausė: „Kas vyksta? Kodėl Viešpats negrįžta? Kodėl Dievas neatsiunčia Kristaus?" Stebėdami šių dienų pasaulį matome panašius dalykus:...

Savo ir Jį sekusiųjų santykius Jėzus palygino su piemens ir avių ryšiais. Jis sakė: O kas pro vartus įeina, tas avių ganytojas. Jam sargas atidaro, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išveda. Išsivaręs savąsias avis, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą (Jn 10, 2-4). Viskas vyksta būtent taip. Tad kai Dievas kalbės jums, jūs pažinsite Jo balsą ir seksite Jį. Dievas yra visagalis. Jis gali daryti, ką nori. Remdamiesi Raštu, kaip...

Šis klausimas dar vadinamas ateistų paradoksu, kuriuo ateistai naudojasi norėdami įrodyti, kad Dievo nėra. Tai veikia taip: Skaitoma, kad Dievas yra visagalis. O jeigu jis visagalis, tai jis gali sukurti tokį akmenį, kurio pats nepakeltų. Jei jis negali tokio akmens sukurti, tai jis nėra visagalis. Jei jis negali to akmens pakelti, tai jis vėlgi nėra visagalis. Abiem būdais įrodoma, kad Dievas negali kažko padaryti. Tai reiškia, jis nėra visagalis. O jei nevisagalis, tai jis neegzistuoja. Tai logiška? Truputį. Vis dėlto, uždavinyje praleista keletas...

„Neturėk kitų dievų, tik mane vieną" – štai tokia tema trečią vasario mėnesio šaltą trečiadienį mums dėstė, aiškino toks jaunas ir linksmas kunigėlis iš Panevėžio, o susirinkęs smalsus jaunimėlis tyliai karpė ausimis, gaudydami kiekvieną žodį bei kartu įsitraukdami į trumpą diskusiją buvo plačiau supažindinti su pirmuoju Dievo įsakymu platesniu mąstu bei iš naujo pažinti ko Dievas nori ir kodėl. Kunigas Eugenijus Troickis sau į pagalbą pasitelkė ne ką kitą kaip Senąjį Testamentą, kuriame net keliose vietose yra parašytas šis įsakymas tik kitokiais žodžiais...

Yra viena tiesa, kuri – kartą suvokta – atrakina atnaujintą Dievo supratimą. Vienas aukščiausias troškimas valdo Dievo sąveiką su mumis. Pirmučiausias Dievo rūpestis visame, ką Jis daro, yra pašlovinti save. Ką? Kuo Dievas save laiko? Savo paties Visatos centru? Taip. Dievas rūpinasi savo garbe. Dievas yra egocentriškas. Kas nors pasakytų – savanaudis. Priimant Jį kaip teisėtai egocentrišką, Jis buvo baisiai dosnus, atiduodamas mums savo Sūnų mūsų išgelbėjimui. Tačiau jeigu mes ką nors tikrai žinome iš Biblijos, tai yra tiesa, kad Dievui nepaprastai rūpi...

Iš tiesų žinau, jog krikščioniui ne valia ką nors prisiekinėti... O pažadėti? Žvelgiant į mūsų menką prigimtį, mes dažnai ką nors prižadam, pažadam, neištesim, ar dalinai ištesim. Kai iš visų jėgų stengiamės pažadą įvykdyti, jis prilygsta mūsų maldai. Ieškodami savo gyvenime Dievo valios, vykdome ją vos pajutę. Ir kaip svarbu nesuklysti, juk pajutimai, ypatingai būdingi moterims ir merginoms, gali būti apgaulingi. Čia gali kalbėti egoizmas, puikybė ar per didelis savęs vertinimas. Bet kaipgi tada žinoti, kokia yra Dievo valia? Klausai širdies, po truputį...