V. Miltienis atleistas iš „Vilniaus vandenų” generalinio direktoriaus pareigų

Nuo UAB „Vilniaus vandenys” vadovo posto nušalintasis Valentinas Miltienis šiandien oficialiai atleistas iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų. Darbo sutartį su V. Miltieniu nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 124 str. 1 d. 1 p. ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 d. „Taip užbaigta juridinė procedūra, kuri buvo sustabdyta dėl V. Miltienio nedarbingumo. Atleidimo procesas buvo pradėtas bendrovės valdyboje ir šiandien padėtas galutinis taškas”, – sakė UAB „Vilniaus vandenys” valdybos pirmininkas Valdas Savickas. Pagal galiojančius teisės aktus, V. Miltieniui bus išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. UAB „Vilniaus vandenys” vadovybė kategoriškai atsiriboja nuo kovo 25 dieną laikraštyje „Vilniaus diena” publikuotame straipsnyje „Peštynės dėl milijonų – ir premjero šešėlis” dėstomų faktų ir nuo nušalinto „Vilniaus vandenų” vadovo Valentino Miltienio išsakytų minčių. Bendrovės valdybos pirmininkas Valdas Savickas atsakingai pareiškia, kad sutartis tarp UAB „Vilniaus vandenys” ir UAB „Vilsta” nebuvo pasirašyta dėl sprendimo, kurį priėmė ne V. Miltienis, o bendrovės Viešųjų pirkimų komisija, tuo metu vadovaujama V. Savicko.

| |

Gavėnia

Gavėnia, tai 40 dienų pasirengimo Velykoms laikotarpis prisimenant savo Krikštą bei atgailaujant, tai tarsi Bažnyčios kelionė į šventąją Velykų viršūnę. Tai ypatingas atgailos ir pasiruošimo atnaujinti Krikšto pažadus per Velykų vigiliją metas. Gavėnia trunka nuo Pelenų Trečiadienio, kada atgailos ženklan krikščionys pasibarsto galvas pelenais, iki Paskutinės Vakarienės Mišių pradžios Didžiojo Penktadienio išvakarėse, kuomet prasideda Didysis Velykų Tridienis. Pelenų Trečiadienį tikintieji, atgailos ženklan pasibarstę pelenais galvas įžengia į laikotarpį, skirtą jų sielų nuskaistinimui. Šis atgailos ženklas, kilęs iš biblinės tradicijos, išreiškia žmogaus kaip nusidėjėlio būseną, – žmogus išoriškai išpažįsta savo kaltę Viešpačiui ir kartu išreiškia savo vidinį atsivertimą pasitikėdamas Dievo gailestingumu. Savo viešosios veiklos pradžioje Kristus 40 dienų pasninkavo dykumoje. Atgailos darbais – malda, pasninku ir išmalda – dalyvaujame Kristaus atgailoje ir pasninke dėl mūsų. Visuotinėje Bažnyčioje Gavėnios penktadieniais, kaip ir visais metų penktadieniais (išskyrus tuos, kada švenčiamos iškilmės), susilaikoma nuo mėsiškų valgių. Pelenų Trečiadienį ir Didįjį Penktadienį privalomi susilaikymas ir pasninkas (vieną kartą sočiai pavalgant, o kitus kartus tik užkandant (nevalgant mėsiškų bei pieniškų valgių)). Pasninko prasmė yra atgaila ir dėmesys stokojantiems, vargšų šelpimas, nes, ką sutaupome mažiau suvalgydami, tai atiduodame tiems, kuriems trūksta kasdienės duonos.

Meilė (5 dalis)

Meilė (5 dalis)

Mokslininkai ištyrė, kad tikroji meilė iš tiesų egzistuoja. Iki šiol buvo manoma, kad įsimylėjimo jausmai praeina po maždaug 15 mėnesių, o cheminė trauka po dešimties metų apskritai išnyksta. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad egzistuoja tokios poros, kurios po 20 metų bendro gyvenimo patiria panašius jausmus kaip ir naujai įsimylėję asmenys. Smegenų tyrimai atskleidė, kad, pateikus mylimo žmogaus nuotrauką, viena iš dešimt ilgalaikių įsimylėjėlių porų patiria tas pačias chemines reakcijas, kaip ir poros, išgyvenančios šviežios meilės aistras. Tyrimai taip pat parodė, kad brandesnių porų jausmai reiškiasi „brandesniais” įsimylėjimo požymiais. Mokslininkai dvidešimtmetes poras pavadino „gulbėmis”, kadangi šie paukščiai turi panašią ilgalaikės meilės „programą”. Parodžius partnerio atvaizdą gulbei, ji patiria intensyvią malonumo (dopamino) dozę.

Meilė (4 dalis)

Meilė (4 dalis)

Pasaulinė sveikatos organizacija net gi įtraukė meilę į ligų sąrašą ir davė jai atskirą numerį – F63.9. Meilės tyrinėtojai išanalizavo du su puse tūkstančių smegenų nuotraukų, gautų tiriant 17 koledžo studentų, kurie buvo įsimylėję prieš du mėnesius. Studentai žiūrėdavo savo meilės objektų nuotraukas, o tuo tarpu magnetinės tomografijos aparatas fotografuodavo jų smegenis. Minėtame tyrime kompiuterio pagalba sudarytame žemėlapyje smegenų gilumoje buvo matomi “karštieji taškai”. Toji sritis užpildyta ląstelėmis, kurios tiekia arba gauna dopaminą. “Meilė iššaukia galvos svaigimą, panašų į amfetamino toksinį poveikį, – tvirtina daktaras Maiklas Lebovičius iš Niujorko psichiatrijos instituto, – be to, ji turi autizmo bruožų”. Anksčiau minėtieji tyrinėtojai išanalizavo ir septyniolikos jaunuolių, kuriuos neseniai paliko jų antrosios pusės, smegenų nuotraukas. Jie pastebėjo, kad smegenų dalies, atsakingos už meilę, aktyvumas padidėjęs. Argi tai nėra mokslinis patvirtinimas to, kas jau seniai buvo rašoma eilėraščiuose ir romanuose: kai tave palieka – meilė sustiprėja. Mokslininkų gauti rezultatai padeda suprasti, kodėl meilė susijusi su tokiu dideliu skaičiumi emocijų.

Meilė (3 dalis)

Meilė (3 dalis)

Romantiška meilė veikia kaip vaistai, teigia mokslininkai, nustatę, kad ji skausmą gali malšinti taip pat veiksmingai kaip morfijus. Santykių sukelta aistra fizinį skausmą užblokuoja taip pat kaip ir vaistai nuo skausmo ar narkotikai, rodo tyrimas. JAV mokslininkai šią teoriją patikrino su 15 universiteto studentų ir studenčių, kurie buvo neseniai užmezgę naujus meilės santykius. Jiems buvo rodomos jų partnerių nuotraukos, o tuo pačiu metu kompiuteriu valdomas šiluminis zondas, pritvirtintas prie delnų, sukeldavo nedidelį skausmą. Eksperimento metu studentų smegenys taip pat buvo skenuojamos magnetinio rezonanso aparatu. Tyrimas parodė, kad mylimo žmogaus nuotraukos sukeltas meilės jausmas veikė kaip galingas vaistas nuo skausmo. Tačiau tyrimo dalyviams žiūrint į patrauklaus pažįstamo žmogaus nuotrauką tokio poveikio nebuvo. Tiriamųjų smegenų magnetinio rezonanso nuotraukos parodė, kad meilės daromas poveikis prilygsta morfijui ar kokainui. Abiem atvejais veikiami smegenų „atpildo centrai”. „Kai žmonės yra šioje aistringos, nežabotos meilės fazėje, smarkiai pasikeičia jų nuotaika, o tai veikia skausmo pajutimą”, – teigė tyrimo autorius Šonas Makki (Sean Mackey) iš Stanfordo universiteto Medicinos centro Kalifornijoje.

Meilė (2 dalis)

Meilė (2 dalis)

Mokslininkai nustatė, kad žmogus įsimyli per penktadalį sekundės. Kad žmogus įsimylėtų, pakanka tik penktadalio sekundės. Tai nustatė Sirakūzų universiteto Niujorke mokslininkai, kurie taip pat konstatavo, kad meilės poveikis panašus į kokaino. Pirmoji meilės banga suaktyvina 12 įvairių smegenų sričių, o į kraują patenka tokie junginiai kaip oksitocinas, dopaminas, adrenalinas ir vazopresinas. Įdomu tai, kad šių hormonų atsiradimą skatina ir kokaino vartojimas. “Meilę galima paaiškinti moksliškai. Bet iki šiol tebėra neaišku, ar mes mylime širdimi, ar vis dėlto galva? Drįsčiau teigti, kad vis dėlto labiau galva, nors širdis irgi dalyvauja šiame procese”, – pareiškė viena iš tyrimo autorių profesorė Stefani Ortigo (Stephanie Ortigue). Žmonija meilę tyrinėjo labai nedrąsiai ir atsargiai – buvo kitų rimtesnių problemų, reikalaujančių gilių mokslinių tyrinėjimų, pavyzdžiui, amžius žmones kankinančios įvairios ligos ir t.t. Bet paaiškėjus, kad tos ligos atsiranda kartais dėl nelaimingos meilės, į meilę pradėta žiūrėti visai kitaip. Garsiuose pasaulio universitetuose atsirado net specialios laboratorijos, tyrinėjančios išskirtinai meilės jausmus. Šiose laboratorijose padarytos sensacingos išvados: meilė – tai jausmas, kurio pagrindą sudaro ne koks tai ypatingas dvasinis pakilimas, o biologiniai, cheminiai arba fiziniai procesai, kuriuos galima išreikšti formulėmis.

Meilė (1 dalis)

Meilė (1 dalis)

Meilė – žmogaus patyrimo dalis, pasireiškianti viena ar keliomis iš šių formų: prisirišimas, draugystė, artumas, smarkus potraukis, aistra, tarpusavio „chemija”, intymumas, galėjimas pasakoti vardan meilės objekto, nepaaiškinamas panašumo ar ryšio jausmas su meilės objektu, kuriuo gali būti kitas žmogus, gamta, arba abstraktus objektas (tėvynė ir pan.). Meile gali būti vadinama būsena, jausmas, emocijos, elgesys, mintys, suvokimas ir požiūris. Meilė yra viena iš esminių tarpusavio santykius ir savęs suvokimą lemiančių ir apibrėžiančių sąvokų. Daugelyje religijų meilė taip pat naudojama kaip sąvoka išreikšti tikinčiojo ryšiui su dievybe ar religiniu mokytoju. Meilės sąvoka skirtingų žmonių ir bendruomenių yra suvokiama ir interpretuojama labai skirtingai. Meilė yra viena iš pagrindinių meno temų. Draugystė turi dar vieną nepaprastai svarbią paskirtį žmonių gyvenime – pasirengimą aukščiausiai žmogiškų ryšių formai – meilei. Meilė – tai prisirišimo, atsidavimo jausmas. Mes mylime savo tėvus, artimuosius, gimtąjį kraštą, gamtą, gyvūnus, daiktus bei reiškinius. Tačiau meile dažniausiai suprantami ypatingi vyro ir moters santykiai.

Žemės drebėjimai ir pasaulio pabaiga
| |

Žemės drebėjimai ir pasaulio pabaiga

Penktadienio rytą Japoniją sudrebino du galingi žemės drebėjimai, tai sukėlė iki 10 metrų aukščio bangas. Pirmasis žemės drebėjimas buvo 8,8 balo ir kilo Honšiū salų rytinėje pakrantėje, o antrasis – 7,1 balo – netoli Tokijo. Žemės drebėjimas – staigus žemės paviršiaus judėjimas. Žemės drebėjimas yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimo, spinduliuojamo seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtampos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio. Dėl trinties plokštės sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyskta tol kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą ir jos lūžta. Energija kaupiama iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kalnakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai gali sukelti milžiniškas katastrofas.

Sveikinimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga
|

Sveikinimas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga

Mielieji! Kovo 11-oji – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena – visada išliks sutelktumo, ypatingo bendrumo ir kilnių idėjų simboliu. Tai diena, kai lietuvių tauta savo dvasia ir ryžtu susigrąžino Valstybę ir Laisvę. Susigrąžino galimybę kurti gyvenimą laisvoje šalyje. Šiandien, atsigręžę į praeitį, prisiminkime tikėjimą Lietuva, tikėjimą savimi. Nenumaldomą ryžtą patiems kurti dabartį ir ateitį. Šia proga noriu palinkėti, kad atrastume jėgų būti vieningi, kad atgimtų pasitikėjimas savimi ir šalia esančiu, kad vėl širdyse pažadintume ryžtą kurti gyvenimą – sau ir savo vaikams. 1990 m. kovo 11-ąja Lietuvos žmonės dar kartą patvirtino savo pasirinkimą būti laisvi, gyventi ir kurti laisvoje valstybėje. Laisvė – ypatinga vertybė. Nepakanka ją iškovoti. Ją būtina saugoti. Laisvė, kaip vertybė, turi būti nuolat patvirtinama, įrodoma kasdieniu savo gyvenimu ir atsakomybės už ją supratimu. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga linkiu visiems Straipsniai.lt portalo lankytojams būti laisviems pirmiausia savyje. Linkiu vilties, kantrybės ir tikėjimo rytdiena einant nesibaigiančiu Laisvės keliu.

Romantiškiausi žmonės pasaulyje (1 dalis)
|

Romantiškiausi žmonės pasaulyje (1 dalis)

Romantizmas Lietuvoje susijęs su XIX a. – 1831 m. ir 1863 m. – sukilimais, nacionalinio išsivadavimo kova. Vilniuje lenkų kalba apie Lietuvos praeitį, jos didvyrius ir valdovus rašė vadinamieji „Vilniaus romantizmo“ atstovai: Adomas Mickevičius, Julijus Slovackis, Janas Kraševskis, Vladislavas Sirokomlė-Kondratovičius. Žemaičių kultūrinis sąjūdis, kurio svarbiausi veikėjai buvo Simonas Daukantas, Simonas Stanevičius ir Silvestras Valiūnas, taip pat padėjo romantizmui plėtotis Lietuvoje. Ryškus romantinis poetas yra Antanas Baranauskas, sukūręs poemą „Anykščių šilelis“, kurioje poetizavo gamtos ir žmogaus dvasios ryšį. Svarbiausias lietuvių romantizmo atstovas yra Maironis (idėjų poema „Jaunoji Lietuva“, poezijos rinkinys „Pavasario balsai“, istorinės dramos „Kęstučio mirtis“, „Vytautas pas Kryžiuočius“, „Didysis Vytautas – karalius“). Jis savo kūryboje sujungė etninės lietuvių kultūros (liaudies kūrybos) ir europinės (krikščioniškosios) kultūros tradicijas, susiejo praeitį su dabartimi. Jo kūryba padėjo formuotis lietuvių tautinei savimonei, skatino laisvės ir nepriklausomybės siekius. Anglų romantizmo literatūroje pradininkais laikomi Wordsworth ir Coleridge. Vėliau – Baironas (Byron), Šelis (Shelly), Bernsas (Burns), Kytsas (Keats). Pereinamojo į simbolizmą stiliaus poetu laikomas romatizmo dailininkas ir poetas Viljamas Bleikas (William Blake’as).