Month: lapkričio 2010

Mąstydama apie artėjančią šventę, kiekviena šeima aptaria, ką kviesti į gimtadienį. Tarybiniais metais niekas per daug nekreipė į vaikus dėmesio, susirinkdavo giminės, draugai ar bendradarbiai ir visas šventes švęsdavo beveik vienodai. Šeimininkė suruošdavo gausias vaišes, prie stalo bendraudavo apie šį bei tą, keldavo tostus, kol svečiai išsiskirstydavo, o vaikai žaisdavo kitame kambaryje. Keičiantis laikmečiui keičiasi ir tradicijos. Giminės susirenka nebe taip jau dažnai, trūksta ir lėšų pobūviams. Artimai nebebendrauja bendradarbiai, nes dažnai keičiant darbo vietą, neliko ir motyvacijos užmegzti artimus ryšius. Tačiau vaikams teko išskirtinis dėmesys – šeimos švenčia su vaikais ir tai yra geroji pusė šioje laikų kaitoje. Kalbant apie pasisvečiavimą, išskyriau keletą pagrindinių tipų, su kuo įprastai švenčiame vaikų šventes. Pirmasis – tai senasis būdas su seneliais ir giminėmis. Susikūrus naujai šeimai, tradicijos gimsta ne taip greitai, todėl iš inercijos šventes švenčiame su savo tėvų šeimomis ar kitais giminaičiais. Tai tie žmonės, kurie labiausiai džiaugiasi ir domisi Jūsų atžala, dosniai dalina dovanas bei nori dalyvauti Jūsų šeimos gyvenime. Taip švęsti pirmąjį gimtadienį būtų geriausia, nes su seneliais vaikas jaučiasi saugus, o bendraamžiais kol kas dar labai nesidomi.

Mažylio gimtadienis. Daugelis tėvų nė nenori pagalvoti apie iškilmes namuose – juk būrys vaikų viską apverstų aukštyn kojomis. Todėl tėvai atžaloms ieško pramogų už savo namų sienų. Galbūt vaikas svajoja pajodinėti tikru žirgu? Ar bent kelioms valandoms pavirsti kariu didvyriu, matytu filmuose? O gal išpūsti rekordinio dydžio muilo burbulą? „Nė vieno sūnaus gimtadienio nešventėme namuose. Visiems ieškojome kokios nors įdomios pramogos. Juk gimtadienyje dalyvauja ne tik mažyliai, bet ir jų tėvai, tad šventė turi patikti visiems“, – įsitikinusi aštuonerių metų sūnų Benediktą ir vienerių dukrelę Moniką auginanti vilnietė Donata Baniūnienė. Šiemet jos sūnus gimtadienį šventė Arklio muziejuje, kur senovinėje troboje tikroje krosnyje kepė duoną, o pernai jis kelioms valandoms tapo kareiviu. Pastaruoju metu norintiems surengti šventę vaikams rinktis tikrai yra iš ko. Prieš 5-6 metus buvo gerokai sunkiau. Renkantis paslaugą, verta paisyti tėvelių, anksčiau toje vietoje rengusių šventę, nuomonės. Kai pasiūlymų daug, galbūt kai kurie jų ir nėra patys geriausi ar per brangūs. „Pernai mums pasiūlė surengti indėnišką gimtadienį už 999 litus. Įdomu, bet per brangu“, – aiškino D.Baniūnienė. Paprastai netradicinis gimtadienis vaikui su 10-15 draugų atsieina 200-300 litų. Dažniausiai tėvams dar tenka pasirūpinti tortu ir užkandžiais.

Kur surengti vaiko gimtadienį? Iš tėvų diskusijų kartais susidaro įspūdis, kad prašmatni šventė, kad ir už paskutinius pinigus, yra mirties ir gyvybės klausimas. Juolab kad vaikai tampa vis reiklesni. Vieni užsimano su draugais papramogauti nuotykių parke, kiti – pajodinėti arkliais, treti – pasipliuškenti vandens parke. Anot kalbintos mamos, vaikų „apetitas“ kyla todėl, kad nyksta pačios šventės suvokimas. Juk į kavinę šiandien galima nueiti kasdien, saldainiai ir kiti skanėstai – taip pat kasdienybė. Taigi nuobodulį prasklaidyti vis sunkiau. „Atsimenu, kaip laukiau savo 16-to gimtadienio. Atrodė, kad tą rytą net saulė šviečia ryškiau, su jauduliu svarsčiau, kaip pasipuošti, puoliau pjaustyti mišrainę, kuria ketinau draugus pavaišinti. Duktė savo 16-to gimtadienio net nešventė. Jau keletą metų tiek ji, tiek jos draugės neturi jokio poreikio švęsti. Nesu tikra, ar jos net dovanomis apsikeičia. Bandžiau jai siūlyti visokius variantus, išjudinti, tačiau panašu, kad šiandieniniam jaunimui gimtadienis prarado šventės išskirtinumą. Nebent jie nori susirinkę pašėlti. Tačiau paaugliškas išgertuves mėgsta juk ne visi“, – teigė vilnietė Asta. Anot jos, greičiausiai taip nutiko todėl, kad gyvenime nebeliko švenčių, nes švente gali tapti bet kuri diena. Juk bet kada galima nueiti į kavinę ir suvalgyti picą, bet kada galima nueiti į kiną ar susigalvoti kitą pramogą. Taigi šventė – joks stebuklas. Jaunosios kartos tėvai tokios prabangos neturėjo.

Vaiko gimimo diena – viena svarbiausių šeimos švenčių. Kaip ją atšvęsti, kad ir vaikų norai būtų išpildyti, ir šventės idėja atitiktų tėvų galimybes? Jei fantazija kasmet vis senka, o šių metų šventei nieko naujo nesugalvojote – šis straipsnis kaip tik jums. Galbūt viena ar kita idėja jums bus nauja. Jei esate pasiryžę visą dieną būti linksmintojais-virėjais-padavėjais-tvarkytojais – tuomet šis šventės variantas jums. Tačiau nepamirškite, kad net ir patys ramiausi vaikai, susirinkę į kompaniją (daugiau nei 3) virsta triukšmadariais ir juos suvaldyti sunkiau. Vaikai už stalo ilgai nesėdės, todėl jums teks pasirūpinti, kad didžiąją gimtadienio dalį jie turėtų žaidimų – tiek ramių, tiek judresnių. „Stebuklinga virvutė“. Iš anksto dalyviams paruoškite smulkių siurprizų. Sukabinkite juos ant virvutės skirtingame aukštyje. Kiekvienas gimtadienio dalyvis užrištomis akimis turi nusikirpti žirklėmis sau dovanėlę (kiti vaikai gali sufleruoti į kurią pusę kirpti). Jei vaikai per maži kirpti žirklėmis, tegu pasigauna dovanėlę rankomis ir nutraukia ją. „Vieta prie stalo“. Neverskite vaikų susėsti tam tikra tvarka. Jiems tai atsibodo darželiuose ir mokyklose. Geriau nupirkite linksmų atvirukų kiekvienam svečiui. Gražiai perkirpkite kiekvieną į 2 dalis. Vieną dalį palikite koridoriuje ant staliuko, o kitą – ant lėkštelės ar kėdės. Atėjęs į gimtadienį vaikas turi išsirinkti koridoriuje esančią atviruko dalį, o įėjęs į kambarį, susirasti antrą jo pusę – tai ir bus jo vieta prie stalo.