Pasaulį šokiravusios mados reklamos
| |

Pasaulį šokiravusios mados reklamos

Šiais laikais reklamų kūrėjai turi pavargti. Mat aplink tiek daug reklamuojamų daiktų, kad eilinio pirkėjo žvilgsnis užkliūva tik už itin ryškios ar savo turiniu šokiruojančios reklamos. Žinoma, jei niekas nesureaguoja, visuomet viešųjų ryšių specialistai gali sukelti mažą skandaliuką, pavyzdžiui, parašydami skundą lygių teisių kontrolieriui. Tačiau esama tokių reklamų, kurios šokiravo visą pasaulį vos tik pasirodžiusios. Mada ne išimtis. Mada ir erotika visuomet eidavo šalia, tačiau kartais jos susipina. Tai itin sėkmingai išnaudoja ne kas kitas kaip reklamos kūrėjai. Jei kažką vertė raudonuoti džinsų „Levi’s” reklama su Kate Moss, mūvinčią tik džinsus, Deboneirmag.com išrinktos labiausiai šokiruojančios mados reklamos užims kvapą ilgam. Beje, dar prieš dvidešimt metų džinsų kompanija „Jordache” tik džinsais apsirengusiais modeliais papiktino visuomenę. Dizainerį Tomą Fordą galima vadinti didžiausiu provokatoriumi. Pradėjęs stebinti dar dirbant mados namuose „Gucci” nesiliauja ir reklamuodamas savo vardinius kūrinius. Ar prisimenate „Gucci” reklamą, kurioje modelio bikini zonoje išskutinėta G raidė. O štai taip atrodo šiais metais pasirodžiusi Tomo Fordo kvepalų vyrams reklama. „Dolce &Gabbana” šių metų reklama tikriausiai sulaukė kone daugiausiai dėmesio. Ir nesvarbu, kad net buvo uždrausta Italijoje, nes vaizdavo smurtą ir prievartą prieš moteris. Tačiau reklamos kūrėjams tai visiškai nerūpėjo, juk tai kas uždrausta vilioja dar labiau.

| |

Greitasis kreditas – lyg sutartis su velniu

Greitųjų kreditų rinka per kelerius pastaruosius metus plėtėsi neįtikėtinai sparčiais tempais. Kelias minutes pabendravus internetu ar net susisiekus trumposiomis žinutėmis (SMS), galima be didelių problemų net vidury nakties gauti nuo keliasdešimties iki keliolikos tūkstančių litų paskolą. Per ekonomikos krizę į fi nansinę duobę patekę gyventojai dažnai nepagalvoja apie pasekmes. Apskaičiavus šių kreditų palūkanų normą dažnam praeitų bet koks noras skolintis. Vidutinės metinės palūkanos čia siekia 400 procentų (kai kuriose įmonėse – net 800 proc.), o delspinigiai – nuo 300 iki 700 proc. Vilnietis Andrius R. 2009-ųjų pradžioje iš kredito bendrovės paėmė 700 Lt paskolą, bet netekęs darbo negalėjo laiku jos grąžinti. „Delspinigiai ėmė augti kaip ant mielių. Nežinodamas, ką daryti, skolinausi iš vienų greitųjų kreditų bendrovių, kad galėčiau grąžinti skolas kitoms. Taip patekau į užburtą ratą iš kurio išėjimo nebebuvo”, – pasakojo Andrius. Iš greitųjų kreditų bendrovių paimtus pinigus jis naudojo tik kitų bendrovių skoloms grąžinti. Nė litas nebuvo išleistas kitur. Per šį laikotarpį šioms bendrovėms jis jau sumokėjo 6 450 Lt ir liko dar skolingas 3 800 Lt. Andrius teigia, kad geriau būtų skolinęsis iš mafi jos. Tokių istorijų ne viena. Seimo narės Agnės Zuokienės teigimu, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nereglamentuota greitųjų vartojimo kreditų rinka.

Rūpintojėlis „Kalnapilio“ alaus nebereklamuos
| |

Rūpintojėlis „Kalnapilio“ alaus nebereklamuos

Nacionalinei vartotojų teisių apsaugos tarybai rekomendavus, AB “Kalnapilio-Tauro grupė” nusprendė nutraukti prieštaringai visuomenėje vertinamą reklaminę kampaniją, kurioje alų reklamuoja Rūpintojėlis, pranešė Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba. Penktadienį surengtoje diskusijoje Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos pirmininkas Feliksas Petrauskas, komentuodamas moralinius ir teisinius tokios reklamos aspektus, pacitavo Europos Tarybos direktyvą “Televizija be sienų”, kurios 12 straipsnyje aiškiai teigiama, kad televizijos reklamoje neturi būti dalykų, įžeidžiančių religinius jausmus ir politinius įsitikinimus.Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme taip pat teigiama, kad reklama draudžiama, jeigu joje pažeidžiami visuomenės moralės principai. Institucijos vadovas pasiūlė reklamos įmonių atstovams greičiau įdiegti efektyvius savireguliacijos principus ir mokytis iš klaidų, siekiant, kad reklama nepriešintų visuomenės narių, o priešingai – būtų socialiai atsakinga. „Ši diskusija gali tapti puikiu pavyzdžiu konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp valstybinių, verslo ir religinių institucijų bei kitų visuomenės grupių, kurios neabejingos savo narių nuomonei, jausmams, teisėms”, – sakė Tarybos pirmininkas. Reklamą kūrusios agentūros atstovas Paulius Senuta teigė, kad Rūpintojėlis, jo manymu, pirmiausia yra etnokultūros paveldas, o ne religinis simbolis. Jis teigė, kad tai liudija ir istoriniai šaltiniai.

Ekspertai nustatė, kad reklama „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ kenkia nepilnamečiams
| |

Ekspertai nustatė, kad reklama „Svynis Todas: Demonas kirpėjas“ kenkia nepilnamečiams

Dar visai neseniai pasirodžiusi muzikinio trilerio „Svynis Todas: Demonas kirpėjas”, režisuojamo Dalios Ibelhauptaitės, reklama kaipmat pateko į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos akiratį. Manyta, kad kruvina reklama daro neigiamą įtaką vaikų vystymuisi, tad ji buvo atiduota ištirti ekspertams, kurie nustatė, kad operos apie serijinį žudiką reklama nepilnamečiams kelia baimę ir siaubą. Šią žinią Alfa.lt patvirtino Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) ekspertizės skyriaus vedėja Silvija Ladygienė: „Svynis Todas: Demonas kirpėjas” reklama pažeidžia Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 str. 1 dalies 4 punktą. Jame teigiama, kad reklama daro neigiamą poveikį nepilnamečiams, nes kelia baimę ir siaubą.” Per vasario 20 d. vykusį posėdį ekspertai negailestingi buvo trims „Svynis Todas: Demonas kirpėjas” reklamoms, kurios buvo publikuojamos lauko stenduose, spaudoje ir rodomos per televiziją. „Per LTV buvo transliuojama faršą ir kraują imituojanti reklama, dienraščio „Lietuvos rytas” priede „Savaitgalis” buvo publikuojamos nupjautos žmonių galvos, o lauko stenduose sukosi raudonais, kraują imituojančiais dažais apšlakstyta, besisukanti mėsmalė. Ekspertai nustatė, kad tokia reklama kenkia vaikams”, – sakė S. Ladygienė.

Reklama – su aiškiu religiniu kokybės ženklu
| |

Reklama – su aiškiu religiniu kokybės ženklu

Vis dažniau susiduriame su nauju reiškiniu – reklamose ima šmėžuoti religiniai simboliai. Vaizdo klipuose, lauko stenduose, etiketėse ir iškabose jie dažnai naudojami kaip paprasčiausi kultūriniai elementai, tačiau toks religinės tematikos eskalavimas retai lieka nepastebėtas ir sukelia tam tikrų prieštaravimų. Ar tai reiškia, kad kėsinamasi iškraipyti krikščioniško tikėjimo esmę, pajuokti jį? O gal kaip tik vyksta naujų komunikacijos formų paieška, kai, atrodytų, rimti dalykai panaudojami su lengva humoro ir parodijos doze? Pagaliau lieka atviras klausimas, kiek apčiuopiamos naudos atneša tokia reklama jos užsakovams? Pastaruoju metu reklamoje vis dažniau pasirodantys religiniai simboliai ir naudojamos religinės temos tampa simptomišku ženklu, iš dalies liudijančiu, kad susidomėjimas religija vėl auga – juk reklamos taisyklėse teigiama, kad joje vietos yra tik tam, kas įdomu, patinka ir traukia. Juolab kad reklamos ir religinės simbolikos sąsajos visai logiškos: prisiminkime prancūzų postmodernisto semiotiko Roland’o Barthes’o žodžius, kad nūdienos žmogus išgyvena „pasąmoninį religingumą“, kuris nesvetimas tiek reklamos kūrėjams, tiek jos vartotojams. Visi žinome reklamą, kai modernieji Adomas (pavadintas Tomu) ir Ieva, skambant angliškai dainai, raginančiai belstis į dangaus vartus, praveria duris į rojų. Rojaus palaimos ženklas – mobilusis telefonas. Rojus, ko gero, labiausiai eksploatuojamas religinis simbolis mūsų reklamoje.

Tiesiog reklama su nuoga moterimi?
| |

Tiesiog reklama su nuoga moterimi?

Pamenu, kaip nustebau išvydęs Akropolyje atsidariusio „ElektroMarkt” pirmą reklamą, kviečiančią visus apsidairyti ir prisipirkti. Nuoga moteris, rankomis laikanti savo grožybes. Greičiausiai tam, kad nepamestų… Ir dar tokiame dideliame plakate, kad per kilometrą viską iki smulkmenų apžiūrėti gali.Manau, Vilnius buvo pilnas jos „papų” ir akinamos šypsenos. Kaip ir kiekvienas vyras, likau sužavėtas jos nenatūraliu, retušuotu grožiu. Tačiau vėliau ėmiau galvoti galva. Kaip ar kuo ji susijusi su buitine technika – taip ir liko neaišku. Ir kodėl nuoga? Raginimas namų šeimininkėms virtuvėje išsirengti? Nors ne, greičiausiai reklamos gamintojai neturėjo tokių minčių. Jie paprasčiausiai nuėjo lengvu keliu – padarė kaip visi. Yra prekė, yra nuoga moteris – turime reklamą. Pastaraisiais metais su moterimis visada taip – jeigu nors kiek apsinuogina šalia kokio nors buities prietaiso – jau reklama. Nenoriu galvoti, kas su moters įvaizdžiu bus po kelerių metų – palieku teisę už savo įvaizdį kovoti pačioms moterims. Grįžkime prie reklamos. Kaip jau žinote, dabar „ElektroMarkt” mergaitė jau apsirengusi, lyg ir viskas su ja „gerai”. O pamenate tą mėsos reklamą, kur nuogu užpakaliu ragino mėsos gaminius pirkti? „Kai norisi mėsos…” – skaitydavome stende. Kai kas smarkiai piktinosi. O aš stebėjausi reklamos gamintojais ir gimdžiau mintį, kurią dabar ir norėčiau papasakoti.

Lytinius organus imituojančios reklamos: uždraustas Fordo mados genialumas
| |

Lytinius organus imituojančios reklamos: uždraustas Fordo mados genialumas

Italijos reklamos kontrolės (IAP) institutas uždraudė demonstruoti dizainerio Tomo Fordo akinių nuo saulės ir kvepalų reklamas, kuriose imituojami subtiliai pridengti lytiniai organai. Organizacija IAP, atlikusi tyrimą, nustatė, kad reklamų turinys pernelyg vulgarus ir peržengiantis padorumo ribas. Organizacijos taryba savo sprendimą argumentavo, teigdama, kad tokio pobūdžio reklamos skatina įžeidžiantį požiūrį į moterį ir žemina moterį apskritai. Nuotraukos su šia reklama buvo išspausdintos itališkoje žurnalo „Vogue” versijoje ir dar keliuose leidiniuose, tačiau po šio nuotraukų publikavo jas uždrausta viešinti. Tomo Fordo mados namams patarta ieškoti kito savo prekių komunikacijos būdo.

Šokiruojamos reklamos užsakovams – užnugaris
| |

Šokiruojamos reklamos užsakovams – užnugaris

Skandalingai pagarsėjusi Krekenavos agrofirma dar kartą viešai spjovė į moralės ir etikos normas. Su Viktoru Uspaskichu siejama įmonė praleido pro ausis rekomendacijas nutraukti reklamos „Kas laimės Krekenavos vokelį” kampaniją. Įtariama, kad mėsos perdirbimo įmonė gali jaustis rami dėl patikimo užnugario – Teisingumo ministerijai pavaldžios Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos (NVTAT), kuri įpareigota drausminti Reklamos įstatymo pažeidėjus. „Cinizmo viršūnė”, – tokiais žodžiais Krekenavos agrofirmos reklamą, kurioje komerciniais tikslais eskaluojamas neteisėtai vokeliuose mokamų atlyginimų skandalas, įvertino Lietuvos reklamos biuro asociacijos valdybos pirmininkas Marius Jovaiša. Neseniai įsteigtos šios savireguliacijos asociacijos Arbitražo komisija pabrėžė, kad reklamoje sąvoka „vokeliai” pateikiama pozityviai, žaismingai – dėl to galima įžvelgti pasityčiojimą iš tų įmonių ir darbdavių, kurie neslepia atlyginimų ir sąžiningai moka mokesčius. Negana to, ekspertai nustatė, kad Krekenavos agrofirmos reklamoje jaučiamas skatinimas mokėti atlyginimus nelegaliai. Tačiau Arbitražo komisijos rekomendacija savanoriškai nutraukti antisocialinį elgesį skatinančią reklamos kampaniją Krekenavos agrofirmos nesudomino. Televizijos ekranuose ir žiniasklaidoje toliau šmėkščioja V.Uspaskichą televizijos laidose parodijuojančio aktoriaus Remigijaus Vilkaičio herojus Agurkichas, mojuojantis žaliais vokeliais.

LKD Jaunimas ragina su neetiška reklama kovoti ryžtingiau
| |

LKD Jaunimas ragina su neetiška reklama kovoti ryžtingiau

Lietuvos krikščionių demokratų jaunimas reiškia įsitikinimą, kad dėl neetiškos reklamos turėtų būti baudžiami ne tik reklamos gamintojai (užsakovai), bet ir jos skleidėjai. “Darosi apmaudu stebėti, kad mūsų teisės aktai beveik nenumato realios atsakomybės už moralinių ir etikos normų pažeidimus, nes neva nėra realių svertų įvertinti, ar reklama morali, ar ne. Be abejonės, tokiomis spragomis naudojasi reklamų kūrėjai bei jų užsakovai, vaikydamiesi pelno ir nepaisydami jokių normų”,- teigia jie. Pasak LKD jaunimo, susirūpinti silpna reklamos kontrolės sistema dėl moralinių ir etikos normų pažeidimų verčia dažnėjantys bei įžūlėjantys neetiškos reklamos atvejai : Krekenavos žali vokeliai; dienraščio “15 minučių” reklama, kurioje vaizduojamas narkotikus beuostantis paauglys; “Kalnapilio” alaus reklama su Rūpintojėlio atvaizdu. Reklamos savireguliacijos asociacijos “Lietuvos reklamos biuro” naujai įkurta Arbitražo komisija nėra įgalinta uždrausti ar tuo labiau bausti neetiškos reklamos kūrėjus. Didžiausias šios komisijos svertas – viešumas, tačiau tenka pastebėti, kad viešumo funkciją veiksmingai gali atlikti pati visuomenė, be to – viešumo neretai siekia patys skandalingos reklamos gamintojai.Pernelyg didelėmis galiomis negali pasigirti ir Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, kuri “Kalnapilio” reklamos atveju tik rekomendavo nutraukti reklamą, apsisprendimo laisvę palikdama pačiai bendrovei, gaminusiai (užsakiusiai) reklamą.

Nepadori reklama grįžta bumerangu
| |

Nepadori reklama grįžta bumerangu

Erotinės reklamos kūrėjai perprato austrų psichologo Sigmundo Freudo teiginį, kad žmogus nuolat jaučia sekso alkį ir mirties baimę, ir tuo pasinaudojo, dažnai peržengdami bet kokias padorumo ir moralės ribas. Moterį žeminanti reklama bumerangu atsisuko prieš pačią moterį, tokią išvadą pateikė amerikiečių psichologai. Lietuva – ne išimtis: nepadori reklama veržiasi į rinką, ir visuomenėje dėl abejotinos reklamos kilo triukšmas. Kas apgins moterį, kuri yra žeminama reklamoje? Modelių agentūros “Modilina” vadovė Jolanta Sadauskienė teigė, kad kiekviena solidi agentūra atsako už savo modelius ir jaunų merginų nepalieka nežinioje, ypač kai dabar vis daugiau atsiranda apsukrių verteivų. “Reklamos kūrimas nėra vien tik užsakovų reikalas. Tai ir mūsų darbas. Mūsų agentūros žmonės dalyvauja kūrybos procese iki pat pabaigos, kad nebūtų pažeistos modelių teisės”, – tvirtino buvusi manekenė. Tais laikais, kai vaikščiojo ant podiumo, ji pati vos netapo reklamos auka. Turbūt prisimenate bendrovės “Innovation computer group” skandalingas reklamas, kuriose puikavosi tokie lyg ir nekalti iš pirmo žvilgsnio užrašai: “Ar bandei su dviem?..” bei “Imi 1 gauni 2”. Be abejo, nieko smerktino nėra, kad bendrovė reklamavo savo produkciją – kompiuterius ir mobiliojo interneto korteles. Esmė ta, kaip reklamavo šias technikos prekes. Tai ir sukėlė vartotojų nepasitenkinimą.