Šiandien visus informavimo kanalus užplūdo smurto prieš vaikus, pedofilijos, asocialių šeimų vaizdeliai, vaikų namų auklėtinių ir į užsienį uždarbiauti išvykusių tėvų atžalų istorijos. Regis, vos tris milijonus (geriausiu atveju!) gyventojų turinčioje Lietuvoje, lieka vis mažiau paprastų, kasdieniais džiaugsmais ir rūpesčiais gyvenančių šeimų. Elementarūs vaiko auginimo klausimai tampa retenybe milžiniškame informacijos sraute. Tačiau atsakymai į šiuos ir kitus, iš pirmo žvilgsnio paprastus, klausimus kuria kokybišką tėvų ir vaikų bendravimą, padeda auginti sveiką žmogutį. Kas yra kokybiškas vaiko ir tėvų bendravimas? Įsivaizduokime situaciją: vaikas nori...
Mokėjimas išklausyti vaiką lemia mūsų santykius su juo. Tėvai dažnai skundžiasi, kad jų vaikas uždaras, nieko nepasakoja apie save ir savo gyvenimą. Tai kelia didelį nerimą. Toks vaiko elgesys ypač būdingas paauglystės periodu. Iš vienos pusės tai natūralu, nes šiame amžiaus tarpsnyje paaugliui yra svarbesni bendraamžiai ir jų nuomonė. Iš kitos pusės tam ,kad prireikus galėtume padėti, labai svarbu rasti kelią į vaiko širdį, paskatinti jį išsikalbėti, išsipasakoti. Tėvai dažnai nesuvokia, kad jų pačių netinkamas elgesys ir žodžiai griauna tarpusavio supratimą, sukelia emocinę...
Kokybiškas bendravimas su vaiku – kai tarp gimdytojų ir vaiko yra ryšys, kai jie gali kalbėtis ir vienas kitą girdėti, nesvarbu, koks vaikų amžius, kai tėvai stengiasi suprasti vaiko poreikius jo nekritikuodami. „Tai, kas duodama vaikui nuo mažų dienų, tas vėliau grįžta ir tėvams. Jei vaikui skiriama pakankamai dėmesio, jo pagarbiai klausoma, domimasi, kaip jis jaučiasi, ką jis veikia, didelė tikimybė, kad ir jis pats taip vėliau elgsis. Gal būdamas paauglys to nerodys (dėl to kartais vesdamas į neviltį gimdytojus), bet vėliau, jam...
Su vaikais bendraujame ne tik žodžiais, bet ir veiksmais. Kol vaikas yra labai mažas ir nesupranta žodžių reikšmės, savo jausmus jam išreiškiame prisilietimais ir švelniu balso tonu, kai norime jį nuraminti ar išreikšti savo meilę. Norėdami jį pabarti ar sudrausti, kalbame griežtesniu tonu, nutaisome piktą veido išraišką. Kol vaikas dar nemoka kalbėti, savo jausmus ir savijautą jis taip pat išreiškia elgesiu. Mažas vaikas, jausdamasis gerai, šypsosi, guguoja, švelniai prisiglaudžia. Jis verkia, krenta įsitempęs ant žemės, suduoda ranka, kai jam kažkas negerai. Tas dažnai...
Jau ketinome išeiti, kai prisiminiau, kad dar nesumokėta už komunalines paslaugas. Atsisuku į trimetį Julių ir prašau luktelėti, kol užpildysiu kvitukus. Jis prisėda ant virtuvinės taburetės, galvą atremia į šaldytuvą ir pradeda mykti: „Man nuobodu..." Rikiuoju skaičių virtines ir stebiuosi, kodėl man niekada nebūna nuobodu. Tikriausiai dėl to, kad tuo pasirūpina kiti: štai šią akimirką reikia užpildyti (valdininkų sugalvotus) kvitukus, kitą - sutvarkyti kambarius (Juliukas laksto kaip viesulas), dar kitą - nuvežti paskiepyti šunį... Darbų galo nematyti. Julius niurzga toliau: „Sakei tik minutėlę",...
Ne kiekvienos šeimos tėvai turi galimybę nuolat būti su vaiku. Ką daryti tiems, kurie privalo vaiką palikti be priežiūros? Psichologai pateikia dešimt dirbančių tėvų elgesio taisyklių. Negrįžkite namo išalkę. Išalkęs žmogus tampa irzlus ir nepakantus. Jeigu jūsų per dieną pasiilgusiam vaikui pasirodysite būtent toks, džiaugsmo jam tikrai nesuteiksite. Nepervarkite. Per didelis fizinis arba protinis krūvis kenkia savijautai. Žmogus tampa irzlus. Vaikas nekaltas, kad viršininkas jus užvertė darbais, be to, mažylis nesupras, kodėl esate dirglus. Peržengę namų slenkstį, už durų palikite visas "suaugusiųjų" problemas....
Pamenate garsiąją katino Leopoldo frazę: „Gyvenkime draugiškai“? Paprastas, tačiau kiekvienam suprantamas noras – siekti tarpusavio supratimo, susikalbėjimo, draugiškų ir malonių santykių, džiaugsmą ir pilnatvę teikiančio bendravimo. Pagrindinis žmonių bendravimo tikslas – pasiekti tarpusavio supratimą. Tačiau tai ne visada paprasta. Kodėl su vienais žmonėmis bendrauti lengva ir gera, o su kitais – daug sunkiau? Kodėl su vienais sugyvename, o su kitais nuolat pykstamės? Suprantama, kad daug lengviau bendrauti su tais, su kuriais turime tam tikrų sąlyčio taškų. Norėdami išvengti įvairių nesutarimų, pirmiausia ieškokime jų...
Bendravimas pagal Abraham'o Maslow'o poreikių piramidę užima trečią vietą pagal svarbumą žmogaus gyvenime (po fiziologinių ir saugumo poreikių). Bet ar tikrai bendravimą su žmonėmis pastatai į tokią svarbią vietą? O gal tai yra kažkas pastovaus ir nesikeičiančio? Neturėtų būti. Jei tobulėjame sėkmės, laimės ir kitose srityse, tai bendravimo tuo labiau nereikėtų palikti „už borto", nes čia viena iš tų sričių kur galimybės yra tiesiog neribotos. Kuris norite dar labiau praturtinti savo socialinį gyvenimą?Šiame straipsnyje pateikiu koncentruotą medžiagą bendravimo (komunikacijos) tema, kurią pats ilgai...
Jei Jums dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepavyks laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, kita šalis – kreditorius, jausis apgautas ir imsis priemonių, kad susigrąžintų tai, kas jam priklauso. Jūsų užduotis - nelaukti, kol baigsis kreditoriaus kantrybė ir Jus paduos į teismą. Kol kreditorius žiūrės į Jus kaip į nesąžiningą klientą, jo vienintelis tikslas bus bet kokia kaina atgauti savo pinigus. O jei kreditorius bus nusiteikęs geranoriškai, Jums bus lengviau pasiekti kompromisą ir palaikyti nekonfliktiškus santykius ateityje. Todėl neleiskite kreditoriui galvoti, kad Jūs piktnaudžiaujate...
Dalykiniai susitikimai, derybos, bendravimas su kolegomis ir pavaldiniais ne visada būna sklandūs. Dažnai susišnekėti trukdo skirtingi charakterio bruožai. Kaip bendrauti įvairių tipų žmonėms? Šnekus žmogus labiau atskleidžia savo padėtį ir poreikius, tačiau yra rizika, kad pokalbis nukryps į šalį. Pirmiausia leiskime tokiam žmogui kalbėti, bet neįsivelkime į šalutines temas, raskime sau naudingų aspektų ir juos plėtokime. Jeigu pradedama šokinėti nuo temos prie temos, užduokime kryptingų klausimų. Pabaigoje apibendrinkime pokalbį, pabrėždami tai, dėl ko buvo susitarta. Nekalbaus pašnekovo poziciją ir poreikius sunku suprasti. Svarbiausia...
