Nuomonė: Už ką turėtume mokėti tarpininkams?

Nuomonė: Už ką turėtume mokėti tarpininkams?

Žmogus gali gyventi be meilės, be draugų, be pramogų, tačiau be stogo virš galvos – retai kuris galėtų išsiversti. Kone kiekvienam svarbu turėti tas keturias sienas, saugančias nuo šalčio, lietaus ir kitų negandų. Vieni gyvena namuose, kiti butuose, vieni juos gauna palikimu, kažkam padovanoja tėvai, treti perka, tačiau šiandien nemaža dalis asmenų tas keturias, saugumą turinčias garantuoti sienas, tiesiog nuomojasi… Viskas būtų paprasta, jei ne šių dienų išradingųjų ir siekiančių net iš oro prekybos užsidirbti tautiečių verslumas. O vadinami jie nekilnojamojo turto agentais, kurie nekilnojamojo turto burbului sprogus, vis mažiau uždirba iš parduodamų butų, o dirbti ir uždirbti vis tiek nori, todėl aktyviai veržiasi kompensuoti sumenkusios prekybos nuostolius kišdamiesi į nuomos procesą. Nesuprasdama tokio biznio prasmės, aš noriu protingų tautiečių, kuriems kada nors yra tekę nuomotis svetimą būstą, paklausti, kokia yra nekilnojamojo turto agentūros atstovų (kai kurie jų tiesiog individualiai besisukantys tarpininkėliai) paskirtis šiame procese ir už ką reikia jiems mokėti 500 Lt (priklausomai nuo agentūros/agento godumo mokestis gali būti mažesnis) tarpininkavimo mokestį? Šį kartą prabangiuosius apartamentus su baseinais, trimis bide ir įmantriomis dušo kabinomis su radijumi, palikime nuošalyje, norėčiau apsvarstyti (pa)prastų butų senuose daugiabučiuose nuomos klausimą.

| |

Susikaupimo metui artėjant…

Turbūt kiekvienam yra tekę pastebėti, jog Vėlinės be išimties būna vėjuotos. Taip nutinka dėl to, jog, pasak tautosakos, vėlėms, atėjusioms iš anapus mūsop, judėti padeda vėjas. Būdavo tikima, jog gamta tokiu būdu tarsi solidarizuojasi, kad padėtų mirusiesiems aplankyti gyvuosius. Turbūt esate girdėję posakį – „Atlaikyti Vėlines”. Tautosaka byloja, jog šią dieną atsiveria keliai mirusiesiems ateiti pas gyvuosius, tad gyvieji vėl iš naujo, stovėdami prie kapo ir uždegdami žvakutes, patiria begalinę savo mirusiųjų artimųjų meilę. Taigi, prieš tokius stiprius pojūčius reikia atsilaikyti. Jei miręs labai artimas žmogus, norisi kapelį gražiau sutvarkyti, apsodinti (nors patiems mirusiesiems gal to ir nereikia). Tad pasikalbėkime apie tai. Be jokios abejonės – kiek žmonių, tiek ir nuomonių bei skonių. Tai galioja ir tvarkant bei prižiūrint kapus. Kai kurie, gyvendami toliau nuo mirusiųjų artimųjų, užkloja kapo žemę nepraleidžiančia piktžolių danga. Tai gali sukurti tvarkingo kapo įspūdį. Tačiau, jei galite atvykti dažniau ir aptvarkyti, geriau rinkitės augalus. Kapams tinka visžaliai ir dekoratyvūs augalai: gėlės, lapiniai augalai, krūmai, medžiai etc. Labiausiai kapams tinkantys yra šie: uosis, pušis, kiparisas, saulutė, baltagalvė, chrizantema, bugienis, gebenė, lauras, lelija, vaistinė mandragora, kaukelis, mirta, ąžuolas, palmė, rožė, rozmarinas, gluosnis, karklas, kukmedis. Gana simboliškai atrodo kelmai – nupjauti medžiai.

| |

Berlyne geriausia mados dizainere išrinkta lietuvė A.Kuzmickaitė

Šeštadienį Berlyno kultūros centre „Radialsystem V” tarptautinio mados kūrėjų konkurso „Createurope: the fashion academy award” renginyje jaunoji lietuvių dizainerė Agnė Kuzmickaitė buvo apdovanota pagrindiniu prizu kaip „Geriausia jaunoji dizainerė” („Best Upcoming Designer Award”). Agnės Kuzmickaitės apdovanojimo vertė yra 25 tūkst. eurų. Be „Katharinos” statulėlės – 30 centimetrų aukščio figos lapo formos skulptūros, kurią sukūrė britų skulptorius Anthony Craggas, jai atiteko prizas „Vieneri metai Berlyne”. Tai reiškia, kad kūrėja vienerius metus praleis Berlyne, kur turės savo ateljė bei butą. Jai bus suteikta galimybė sukurti konkurso rėmėjams „Quelle” kolekciją, talkinant mados profesionalams. Jaunoji dizainerė dar būdama maža mokėsi menų mokykloje Lietuvoje. Pernai baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje. Studijavo Utrechto menų mokykloje Olandijoje. Agnė įgijo vardą kaip dizainerė dalyvaudama Rygos mados savaitėje, bei kaip daugelio prizų nugalėtoja: „Aenne Burda Preis ´96 for elegance”, gavo specialų prizą „artistic image” dalyvaudama „One Model Competition of 2003″. Daugelis Europos teatrų ją gerai pažįsta ir kaip kostiumo dizainerę. Pateikusi portfolio mados kūrėjų konkursui „Createurope: the fashion academy award” Agnė Kuzmickaitė pateko į 29 finalininkų sąrašą. Jie buvo atrinkti iš daugiau nei 1000 paraiškas konkursui teikusių jaunųjų mados kūrėjų ir dizainerių iš 39 Europos šalių.

| |

Rūbų dizainerė M.Čergelytė: “Mes Lietuvoje pradedam mados filmų sferą”

Rūbai iš Mildos “Mimic” Čergelytės kolekcijos puošė pirmojo žurnalo “370” numerio viršelį. Vakar jaunoji dizainerė, puikiai žinanti kelio iš Mažeikių į Vilnių duobes, pristatė antrąją savo rūbų kolekciją. Neturėdama biudžeto rengti pristatymo su ilgomis žiūrovų eilėmis ir šampanu, kolekciją jį pristatė filmu internete.Apie ją aštuoniolikmetė vienuoliktokė, gurkšnodama pieno gėrimą, papasakojo „Dienai“. – Ar tai pret-a-porter? – Kai kūriau aš net negalėjau suprast, ar tai fall ar tai summer, ar rūbai rudeniui, ar vasarai. – Ar tu rūbus parduodi? – Parduodu tam, kas ieško-perka, tačiau ant pakabų jie nekabo ir niekas jų nečiupinėja riebaluotais pirštais. – Tave siutintų, jeigu juos čiupinėtų bet kas? – Mane siutintų tai, jeigu jie metus kabėtų, juos ateitų pačiupinėti, tačiau niekas nepirktų. – Kaip tave randa? – Neklausiu kaip ieško, bet kai randa, finišas būna mano e-mailas. Vadinas, randa. Išgūglina. – Kodėl tavo toks slapyvardis – Mimic? – Nes aš Milda Čergelytė, nes mano pavardė neįdomi, sunki ir lietuviška, o mimika yra veido rūbas.

| |

Jauna dizainerė Aurelija Kaltenytė savo kolekciją pristatys Monako Kunigaikštystėje

Pirmą kartą Monako Kunigaikštystėje rengiamas tarptautinis prestižinis džinsų konkursas „JANSATION 2010 Monte Carlo”. Pagrindinis tikslas – atskleisti naujų ir jaunų, džinsus galinčius modeliuoti dizainerių vardus ir susieti juos su džinsų mados industrija. Šių metų konkurso skelbiama tema – Aukštosios Mados Įkvėpimas (“Haute Couture Inspiration”). Organizatoriai skatina jaunuosius dizainerius pasinerti i aukštąją madą, bandyti išreikšti save džinsų kalba, surasti grožį ir harmoniją, kuri atsiskleidžia jungiant aukštąją madą ir džinsinius audinius, o taip pat pasižiūrėti į džinsinį audinį per savo šalies tradicijų prizmę. „JANSATION 2010 Monte Carlo” – tai jaunų, kūrybingų ir profesionalių dizainerių bei džinsų pramonės atstovų susitikimo vieta. Organizatoriai siekia paskatinti naujos kartos dizainerių ir džinsų pramonės gamintojų atstovų bendradarbiavimą. Šiuo metu džinsų pramonė siekia per 49 milijardų apyvartą per metus. Šių metų „JANSATION 2010 Monte Carlo” konkurse galimybę atstovauti savo šalims pasiekė šių šalių atstovai: Australija, Belgija, Bulgarija, Kolumbija, Ispanija, Prancūzija, Graikija, Indija, Izraelis, Italija, Japonija, Lietuva, Naujoji Zelandija, Rusija, Singapūras, Švedija, JAV.

| |

Julija Žilėnienė

Dizainerė Julija kuria vienetinius rūbus, drabužių kolekcijas, aksesuarus, interjero detales bei interjerus. Per aštuoniolika kūrybos metų dizainerė pristatė daugiau nei trisdešimt mados kolekcijų, o jos nuolatinių klientų bei gerbėjų rate – kultūros, verslo bei politikos elitas (tarp jų ir pirmosios šalies ledi). 1998-aisiais metais Julija įkūrė šiuo metu Vilniaus senamiestyje veikiančius Julijos mados namus, o 2004-aisias – madingą dovanų galeriją „Aukso avis”. Švelnus, bet nesulaikomas augimas – tinkama metafora Julijos veiklai bei kūrybai nusakyti. Nuolat auga ne tik klientų bei interesų ratas, plečiantis kūrybines sritis ir galimybes. Kiekvienas jos kūrinys skleidžiasi, pulsuoja ir auga, kurdamas aplink save optimizmo, gyvybingo žavesio ir natūralaus jaukumo aurą. Dizainerės kuriama suknelė ar žvakidė, auskarai ar interjeras, – viskas galiausiai susilieja į vieną kūrinį, augantį jausmų, intuicijos ir gyvenimiškos patirties žemėje. Julijos kūrybos variklis – žmogus. Nuolat ieškanti tobulo skambesio tarp žmogaus ir jo rūbo ar aplinkos, dizainerė neabejoja kiekvieno asmens savito grožio jėga ir energija. Tereikia jį atskleisti… Ryžtingas serijinės gamybos atsisakymas dizainerei reiškė savitą ir individualų požiūrį į žmogų, klientą. Netobulą. Permainingą. Unikalų. Kaip ir jam kuriamas kūrinys. Darni asimetrija, šiltas bangavimas, harmoningi siluetai ir medžiagų, paviršių, faktūrų įvairovė Julijos mados namuose apjungiami profesionaliu, kruopščiu atlikimu.

Chanel
| |

Chanel

Nuo pirmos savo skrybėlaičių parduotuvės atidarymo 1912-aisiais iki 1920-ųjų Gabrielė Koko Šanel (Gabrielle Coco Chanel) iškilo taip, jog tapo viena svarbiausių Paryžiaus drabužių modeliuotojų. Vietoj korseto moterims ji pasiūlė patogių kasdien tinkamų dėvėti drabužių: paprastų kostiumėlių, suknelių ir kelnių, taip pat drabužių papuošalų, kvepalų ir tekstilės gaminių.Nors tvirtino gimusi 1893 m. Auvergne, iš tiesų gimė 1883 m. Saumure. Jos motina dirbo vargšų prieglaudoje, kur ir gimė Gabrielė. Koko (Coco) ji pasivadino dar tuo metu, kai dainavo kavinėse ir koncertuose. Šis jos karjeros tarpsnis buvo gana trumpas – 1905-1908 m. Iš pradžių buvusi pasiturinčio karininko, vėliau – anglų pramonininko meilužė, ji pasinaudojo jų pinigais, kad 1910 m. Paryžiuje atidarytų skrybėlaičių parduotuvę, o vėliau – ir kituose miestuose. Šie du vyrai taip pat padėjo jai rasti klienčių tarp aukštuomenės moterų, ir jos paprastos skrybėlaitės tapo populiarios. Netrukus Šanel ėmė kurti madingus moteriškus drabužius – pirmoji prancūzų mados pasaulyje juos siuvo iš džersio. 1920-aisiais jos mados namai nepaprastai išsiplėtė, ir jos tiesaus kirpimo suknelės įtvirtino naują mados kryptį, kuriai buvo būdingas berniukiškas įvaizdis. Jos trumpi sijonai ir kasdieniškai atrodantys drabužiai buvo didelis kontrastas korsetų madai, kuri buvo populiari praėjusiais dešimtmečiais.

Prada
| |

Prada

Yra tvirtai tikinčių, kad ji savo sielą pardavė velniui. Tik vargu ar nelabasis apsidžiaugs, sulaukęs šios „ledinės” moters savo karalystėje – dėl jos šaltumo pragarui gresia tikras ledynmetis.2003-iaisiais pasirodė knyga, sukėlusi tikrą furorą mados gerbėjų pasaulyje: „Ir velnias dėvi Pradą”. Jos autorė – buvusi amerikiečių mados žurnalo „Vogue” vyriausiosios redaktorės Annos Wintour asistentė Lauren Weisberger. Būtent šis faktas įžiebė iki šiol tebesitęsiančią diskusiją: ar baisioji Miranda – ta pati legendinė Anna Wintour? Pati Lauren tai neigia, tačiau panašumų tarp šių būtybių daugiau negu skirtumų. Jos abi globoja ir dosniai remia Niujorko „Metropolitan” muziejų ir sunkiai įsimena pavaldinių vardus. Abi turi mėgstamus daiktus, be kurių niekur nevaikšto: Miranda – baltą šalikėlį, Anna – didelius saulės akinius, kuriuos nešioja net prietemoje. Abi gimė Londone ir niekada nelankė koledžo. Abi dėvi „nulinio” dydžio drabužius ir nemėgsta užsibūti vakarėliuose – paprastai juose praleidžia 10-20 minučių ir dingsta namo. Abi mėgsta nesveiką maistą ir turi po du vaikus iš pirmosios santuokos. Net jų biurų interjeras labai panašus. Žurnalistai Anną Wintour krikštija įvairiai: „Liesa, išpuikusi, irzli perfekcionistė”, „Nuostabiai žavingas vabzdys”, „Šlykščiausia boba ir madų, ir leidybos pasaulyje”, „Mados pasaulio ikona”…

Escada
| |

Escada

Dolce ir Gabbana yra be abejonės patys galingiausi ir įtakingiausi dizaineriai šiame mūsų laikotarpyje. Jų klientų sąrašą apima keletas geriausiai besirengiančių žmonių pasaulyje, tokių kaip Bechamai, Madonna ir Sophia Loren. Dolce studijavo mados dizainą Sicilijoje ir įgyjo patirties savo tėvų versle. Stefano Gabbana studijavo grafinį dizainą ir įgyjo nemažai darbo patirties madoje, dirbo asistentu atelje Milane, kur pora pirmą kartą susitiko 1980 metais. 1982 metais jie įkūrė pirmą savo mados konsultavimo atelje, ir 1985 metais jie pristatė savo pirmą kolekciją moterims Milane, užsitarnaudami šalies pripažinimą. Kolekcija buvo daugiausia namų gamybos, ir susidėjo iš sudėtingų konstrukcijų sistemų. Asmenybės, kurios įkvėpė šią kolekciją buvo italų aktorė Sophia Loren ir Anna Magnani. Vėliau dizaineriai įtraukė korsetines sukneles, gangsterių kostiumus su šviesiais ruoželiais ir seksualius juodus kostiumas. Vis dėlto tai buvo 1980 metų pabaigos apsilankymas Sicilijoje, kuris prisidėjo prie gundančių moters formų išaukštinimo. Dizainerių duetas toliau bandė sėkmę Japonijoje ir pasirašė sutartį su Kashiyama grupe. 1989 metais jie atidarė savo pirmą nedidelę madingų drabužių ir reikmenų parduotuvę Japonijoje ir po dviejų metų pristatė pirmą vyrų kolekciją. Iš esmės Dolce ir Gabbana yra žinomi dėl jų mėginimo padaryti taip, kad moteris atrodytų “fantastiškai seksualiai”.

Dolce & Gabbana
| |

Dolce & Gabbana

Dolce ir Gabbana yra be abejonės patys galingiausi ir įtakingiausi dizaineriai šiame mūsų laikotarpyje. Jų klientų sąrašą apima keletas geriausiai besirengiančių žmonių pasaulyje, tokių kaip Bechamai, Madonna ir Sophia Loren.Dolce studijavo mados dizainą Sicilijoje ir įgyjo patirties savo tėvų versle. Stefano Gabbana studijavo grafinį dizainą ir įgyjo nemažai darbo patirties madoje, dirbo asistentu atelje Milane, kur pora pirmą kartą susitiko 1980 metais. 1982 metais jie įkūrė pirmą savo mados konsultavimo atelje, ir 1985 metais jie pristatė savo pirmą kolekciją moterims Milane, užsitarnaudami šalies pripažinimą. Kolekcija buvo daugiausia namų gamybos, ir susidėjo iš sudėtingų konstrukcijų sistemų. Asmenybės, kurios įkvėpė šią kolekciją buvo italų aktorė Sophia Loren ir Anna Magnani. Vėliau dizaineriai įtraukė korsetines sukneles, gangsterių kostiumus su šviesiais ruoželiais ir seksualius juodus kostiumas. Vis dėlto tai buvo 1980 metų pabaigos apsilankymas Sicilijoje, kuris prisidėjo prie gundančių moters formų išaukštinimo. Dizainerių duetas toliau bandė sėkmę Japonijoje ir pasirašė sutartį su Kashiyama grupe. 1989 metais jie atidarė savo pirmą nedidelę madingų drabužių ir reikmenų parduotuvę Japonijoje ir po dviejų metų pristatė pirmą vyrų kolekciją. Iš esmės Dolce ir Gabbana yra žinomi dėl jų mėginimo padaryti taip, kad moteris atrodytų “fantastiškai seksualiai”.