Bendravimo tarp vyrų ir moterų darbe taisyklių sulaužymas
| |

Bendravimo tarp vyrų ir moterų darbe taisyklių sulaužymas

Kai kažkas atsitinka Jūsų darbe ir tai neliečia Jūsų asmeniškai ar Jūs į tai nesate įsivėlusi, privalote arba kalbėti, arba pasitraukti iš mūšio lauko, jeigu tikrai norite pakreipti įvykių eigą ir pradėti tinkamą bendravimą. Neturite būti rėksminga ar kandi kalbėdama, užteks, kad pasirodysite tvirtai ir aiškiai nusakysite savo poziciją. Neprivalote fiziškai išeiti iš darbo ar net pastato, pakanka atsitraukti iki tokio lygio, kol bus aišku, kad situacija ir jos padariniai Jūsų nekliudys. Bendravime tarp vyrų ir moterų darbe dažnai pastebima milžiniška spraga; ir kuo aukštesnės moters pareigos, tuo ši spraga didėja. Neverta net sakyti, nes visi – vyrai, moterys ir kompanija, kuri mus nusamdė ir yra priklausomos nuo komandos sėkmingo darbo, – suprantame, kad bus geriau, jeigu pavyks šią spragą užglaistyti. Stereotipai yra pagrindiniai tokios susiklosčiusios situacijos kaltininkai. Be to, tiek vyrai, tiek moterys „pasistengia”, kad panašūs dalykai įsitvirtintų darbo kasdienybėje. Vyriškoji giminė elgiasi pagal savo senovišką supratimą ir negali jų kaltinti, nes prieš šimtą metų visuomenėje tai buvo laikyta norma. Stereotipai ir jų padariniai tai lyg geležinis kumštis aksominėje pirštinėje: tu jo nebijai, kai matai artėjant prie savo veido, nors žinai, kad tuoj tuoj smūgis išvers tave iš kojų.

Efektyvaus bendravimo paslaptis – mokėjimas išklausyti
| |

Efektyvaus bendravimo paslaptis – mokėjimas išklausyti

Pokalbis dėl darbo? Susitikimas su klientu? Pokalbis su bosu? Jūsų bendravimo sėkmė labai priklauso nuo jūsų komunikacinių įgūdžių. Deja, daugelis žmonių bendravimą įsivaizduoja kaip kalbėjimą ar susirašinėjimą. Jiems komunikacija – tik žinutės kitam asmeniui perdavimas. Tai didelė klaida. Kaip išmokti puikiai bendrauti? Išmokite išklausyti. Jei suvoksite, ką mąsto pašnekovas, galėsite suprantamiau išreikšti ir savo mintis.Tai geriausias efektyvaus bendravimo būdas. Taigi kaip tapti geru klausytoju? Tikriausiai žinote, kaip nemalonu kalbėtis su žmogumi, kuris dairosi po kambarį ar žvilgčioja į laikrodį… Žinoma, karts nuo karto reikia nukreipti žvilgsnį nuo pašnekovo – nemandagu spoksoti be pertraukos. Taigi sutelkite savo dėmesį į pašnekovą. Pasimokykite palaikyti akių kontaktą bendraudami su draugais ar kolegomis. Greitai jausitės jaukiai bet kokioje situacijoje. Kažkas yra pasakęs: “Joks žmogus nesiklausytų jūsų šnekų, jei nežinotų, kad turės į tai atsakyti.” Skamba žiaurokai, tačiau yra tiesos. Kartais dar nebaigus kitam žmogui šnekėti, mes imame sukti galvas, ką atsakyti. Galbūt šnekatės su svarbiu klientu ir nekantraujate pareikšti savo nuomonę. Bet būkite atsargus. Nesistenkite nustebinti savo erudicija, nekreipdamas dėmesio į tai, ko tiksliai esate klausiamas. Nebijokite tylos. Kai žmogus baigia šnekėti, keletą sekundžių pamąstykite ir tada atsakykite. Įsiklausykite į pašnekovo balso toną. Ar žodžiai ir tonas dera? Tai tas pats, kaip demaskuoti netikrą šypseną.

Bendravimo instinktai
| |

Bendravimo instinktai

Ankstesnysis mokslas net nesuvokė instinktų esmės žmogaus bendravime. Buvo manoma, kad instinktai yra valdantys žmogaus fiziologiją tik ne aukštesnius reiškinius. Instinktai yra būtinybė išgyvenimui. Kas yra bendravimo instinktas? Bendravimo instinktas yra įsiūta programa į smegenis kuri atlieka sudėtingą operaciją nesuvokiant žmogui. Bendravimo instinktai pakeičia emocijas ir psichologinius santykius. Aišku ne protinių savybių visiškai pakeistini neįmanoma, nes neprotinės savybės turi lankstumą ne būdingą instinktams. Bendravimo instinktas suvokia žmogaus veido formas, nustato žmogaus asmeninius santykius, natūralizmą ir kitus psichologinius reiškinius, taip pat instinktas sukuria santykius ir bendravimo elgesį. Instinktas yra regimosios atminties zonoje ir užima labai mažai žmogaus smegenų vietos. Instinktai nėra primityvūs jie yra pritaikyti prie tam tikrų standartinių sąlygų. Instinktai gali valdyti regimąją zoną ir nukreipti apdoroti jos informaciją. Voltero tipas ir Linkolno tipo moteris turi bendravimo instinktą, savo lyties Vinerio-Optimisto draugų instinktą, Linkolno tipo vyras turi bendravimo instinktą, savo lyties Vinerio-Optimisto draugų instinktą ir Vinerio-Natūralo moteriškos lyties meilės instinktą. Bendravimo instinktas užsiima santykiais: seksualine meile, meile, neapykanta, teigiamais draugiškais santykiais, vidutiniais santykiais. Instinktas neigiamai suvokia 50% priešingos lyties žmonių. 25% priešingos lyties atstovų myli, pusę iš jų seksualine meile.

Knygos: Dale Carnagie – „Kaip susirasti draugų ir daryti žmonėms įtaką“
| |

Knygos: Dale Carnagie – „Kaip susirasti draugų ir daryti žmonėms įtaką“

Knyga išleista 1936-ųjų metų pabaigoje ir nuo to laiko parduota daugiau kaip 15 milijonų kopijų ir išversta į daugelį pasaulio kalbų. Buvo atliktas tyrimas parodęs, kad daugumai žmonių aktualu išmokti sėkmingai bendrauti su kitais. Bet nebuvo paprastos ir aiškios medžiagos mokymuisi. Ši knyga šią spragą užpildė. „Kaip susirasti draugų ir daryti žmonėms įtaką” suskirstyta į keturis skyrius. Kiekviename skyriuje yra principai. Galima juos vadinti patarimais kaip pagerinti bendravimą su aplinkiniais. Trys, keturios istorijos kiekvieno principo dalyje parodo, kaip ir kokioje situacijoje jis tinka. Knyga išleista prieš 72 metus ir gali manyti, jog neatitiks šių dienų realijų. Skaitant pamatai knygos ilgaamžiškumą. Bendravimo principai nesikeičia. Tie patarimai parašyti 1936-ais metais puikiausiai pritaikomi ir dabar. Tiesiog reikia pabandyti. Ir jei bent dešimt kartų iš šimto pavyks pasiekti norimą rezultatą, tai jau pasiekimas! O tobulėjimui ribų nėra. Knyga verta vietos namuose ant lentynos ar staliuko. Naudinga kartas nuo karto praversti ir prisiminti užrašytas mintis. Turbūt visus principus gražiai susirašysiu ir pasikabinsiu ant sienos. Į kolegos klausimą kaip vertinu šią knygą galėčiau atsakyti: Vieną kartą perskaityti būtina visiems, kurie nori daugiau sužinoti apie tarpusavio bendravimą ir tobulėti. Kita vertus man asmeniškai pasirodė ryški amerikietišką kultūra: tik ten (buvo?) galima šiuos principus sėkmingai taikyti. Skeptiškai vertinu tokį naudingumą mūsų šalyje.

Dalykinio bendravimo psichologija
| |

Dalykinio bendravimo psichologija

„Geri berniukai dirba, blogi – verčia geruosius dirbti, o protingi – valdo bloguosius”, – beveik visi mes sunkiai atsidūstame, pripažindami posakio tiesą. Taip, mokėti valdyti žmones – menas, o įvaldyti šį meną – reiškia, pasiekti sėkmės gyvenime. Teisingi dalykiniai pokalbiai su kolegomis laikomi sėkmingo vadovavimo instrumentu. Jų tikslai tokie: pašalinti nesusipratimus ir nuostatas; įtvirtinti savitarpio supratimą; keistis informacija; užkirsti kelią gandams; stiprinti komandinę dvasią; nugalėti hierarchinius skirtumus; jausti atsakomybę ir t.t., rašo womenclub.ru. Visada atminkite, kad didžiausią reikšmę turi tai, ką suprato pavaldinys. Dalykinis bendravimas – tai pirmiausia vienas iš komunikacijos būdų, todėl informacija – ne tai, ką tuo momentu sako kalbantysis, o tai, ką „pagauna” ir suvokia klausantysis. Nesusikalbėjimo priežastys gali būti: žodžiai, kurių jūsų oponentas gali nežinoti (specifiniai terminai, užsienio kalbų žodžiai); operavimas pavyzdžiais, kurie gali jūsų pašnekovui nieko nesakyti; neverbaliniai komunikacijos elementai (gestai, mimika), kuriuos pašnekovas gali interpretuoti kitaip; klaidingas įsitikinimas, kad pašnekovas turi būtinos informacijos ir patirties. Kokią galima padaryti išvadą? Turite aktyviai klausytis pavaldinio, perklausti, įtvirtinti grįžtamąjį ryšį, nuolat didinti bendrų ženklų skaičių. „Pagauti bangą” ne taip ir sunku – klausykitės ir išgirskite.

Bendravimas: paprasčiau ar gudriau?
| |

Bendravimas: paprasčiau ar gudriau?

Kažkada labai seniai, kai dar mokiausi vidurinėje mokykloje, kaip ir daugelis paauglių, nemėgau jokių privalomai brukamų taisyklių. Etiketo taisyklės pirmiausiai asocijavosi kaip tik su tuo, vadinasi, ir jos pateko į tą „nereikalingų reikalavimų” rinkinį, kuris ilgam buvo nukištas kažkur kuo toliau. O va psichologija – čia jau kas kita, juk tai – įdomioji ir tiek daug lemianti bendravime ir šiaip gyvenime disciplina. Ji turėtų padėti pasiekti tai, ko nori, ir, žinoma, ją išmanydamas gali greit išmokti gerai jaustis tarp žmonių… Tokios ar panašios mintys nesvetimos ne tik paaugliams. Daugelį iš mūsų jos lydi ilgai. Štai ateina į seminarus pardavimų vadybininkai, jie nori išmokti bendrauti su klientais taip, kad pavyktų užmegzti gerus ryšius ir kuo daugiau bei dažniau parduoti. Ateina vadovai – jiems irgi reikia efektyvaus bendravimo įgūdžių – kad galėtų tinkamai priimti, motyvuoti, girti, kritikuoti ar atleisti savo darbuotojus. Kitiems specialistams, atvirkščiai, norisi lavinti bendravimo įgūdžius kaip tik tam, kad sudarytų gerą įspūdį savam ar potencialiam darbdaviui, ir kad tai padėtų sėkmingai kilti karjeros laiptais. Vienaip ar kitaip, paprastai dauguma kažkodėl pirmiausiai ieško kuo gudresnių bendravimo metodų ar juos aprašančių teorijų – nagi kaip čia išmokus kažką tokio, ko kiti dar nežino, taigi, būčiau gudresnis, ir tuo pasinaudočiau. O jau tai, kas „ant bangos” – žinoti, atrodo, būtinai reikia.

Psichologiniai bendravimo dėsniai
| |

Psichologiniai bendravimo dėsniai

Kai lauke lyja, mes sėdime namie, o jeigu einame į lauką, tai pasiimame skėtį, o ne barame dangų ir debesis. Mes žinome, kad dėsnis, dėl kurio lyja, nepriklauso nuo mūsų, ir paprasčiausiai stengiamės pagal savo jėgas ir galimybes prie jo prisitaikyti. Bet štai kyla konfliktas šeimoje, darbe, gatvėje ar autobuse, ir tuomet atrodo, kad jei ne kito žmogaus piktavališkumas, – konflikto nebūtų kilę. O ką galvoja tas kitas žmogus? Tą patį. Mintyse kitam žmogui mes primetame savo elgesio modelį. Kai nugalime jį, prispaudžiame prie sienos, – kuriam laikui nusiraminame: mums regisi, kad iš konflikto pasisėmėme tam tikros patirties. O ką daro jis? Tą patį. Tačiau bendravimo dėsniai yra tokie pat objektyvūs kaip gamtos ir visuomenės dėsniai. Atlikime psichologinį eksperimentą iš Dembo testo. Nubrėžkite vertikalią skalę. Jos viršuje pažymėkite “protingiausi žmonės”, apačioje – “kvailiausi”. O dabar pažymėkite vietą, kurioje esate jūs. Pažymėjote save per vidurį? Ne, kur kas aukščiau! Atspėjau? Manote, skaitau jūsų mintis? Ne. Tiesiog žinau psichologijos dėsnius. Bet kuris žmogus, turintis sveiką protą, pažymi save būtent čia. Atlikite šį eksperimentą su artimaisiais, paskui pateikite jiems lapelį su savo variantu, ir pamatysite, kad sutapimai gali būti milimetro tikslumu… Kokią išvadą galima padaryti iš šio eksperimento? Pirma. Turime atminti, kad bendraujame su žmogumi, kuris apie save yra geros nuomonės.

Bendravimo su psichologu privalumai
| |

Bendravimo su psichologu privalumai

Krizės metu psichologinės problemos, kurių turėjo žmogus, tik dar labiau išryškėja. Norom nenorom reikia jas spręsti, negalima nuolat bėgti nuo savęs, nes toks neigimas gali virsti rimtais psichikos sutrikimais. Todėl krizė yra kaip tik palankus metas susikaupusioms problemoms spręsti, atrasti naujas perspektyvas ir įveikti savo baimes. Kad to pasiektų, žmogui neretai prireikia psichologo pagalbos. Bendravimas su psichologu turi daug privalumų. Pirmiausia, ką gali duoti psichologas, tai išklausyti. Žmogus trokšta ir turi teisę pasisakyti ir būti suprastas. Deja, ne visada yra žmonių, norinčių klausytis. Net ir artimieji dažnai negali padėti, nes jie turi savų rūpesčių, o gal tiesiog nemoka suprasti. Šeimose itin dažnas nesusikalbėjimas, nemokėjimas priimti, nesiklausymas, priekaištai. Nesuprastam žmogui daug sunkiau surasti išeitį, nes jį slegia ne tik savigraužos jausmas (kodėl man taip nutiko?), bet ir artimųjų priekaištai, spaudimas. Jei atsitinka taip, kad šeima neišklauso arba tiesiog nežino, kaip padėti, visada galima kreiptis į psichologą. Bendravimas su psichologu yra ypatingas tuo, kad šis žmogus klauso Jūsų be išankstinių nuostatų ar lūkesčių. Jis pažįsta jus mažiau ir negali kelti reikalavimų. Išklausymas ir racionalūs patarimai, žmogaus nukreipimas teisinga linkme – tai dalykai, kuriuos gali duoti psichologas. Net jei atsiranda žmonių, pasirengusių Jūsų klausytis, tai dar nereiškia, kad jie galės Jums padėti.

Knygos: Bendravimo psichologija
| |

Knygos: Bendravimo psichologija

Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė. Ką tik gimusiam kudikiui jau reikia ne tik maisto, šilumos, bet ir aplinkinių dėmesio bei meilės. Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis. Gebėjimas bendrauti žymia dalimi lemia sėkmę daugelyje profesinės veiklos sričių. Dažnai jis vertinamas ne mažiau nei dalykinės žinios ir profesiniai įgūdžiai. Pedagogams, prekybininkams, gydytojams bendravimas yra tarsi “darbo įrankis”, kurį naudodami jie daro poveikį auklėtiniams, įgyja klientų pasitikėjimą ir kt. Daugelis veiklos sričių mūsų dienomis yra siaurai specializuotos, todėl gerų darbo rezultatų paprastai pasiekia komandos, sudarytos iš skirtingus dalykus išmanančių specialistų. Komandos darbo sėkmė taip pat priklauso nuo jos narių tarpusavio bendravimo. Visa tai skatina psichologus tirti bendravimo dėsningumus, ir vis daugiau žmonių – jais domėtis. Šiame vadovėlyje stengtasi glaustai pateikti pačias svarbiausias šiuolaikinės psichologijos žinias apie bendravimą. Pirmajame jo skyriuje ieškoma šio daugialypio reiškinio apibrėžimo ir atsakymo į klausimą, ką gi reiškia posakis “sėkmingas bendravimas”. Gilintis į sėkmingo bendravimo paslaptis siūloma pradedant nuo savęs: aiškinantis, kaip bendravimą su aplinkiniais veikia mūsų pačių savivaizdis, gebėjimas save suprasti, kontroliuoti ir kt. Skyrius “Gyvenime – kaip scenoje” nušviečia socialinės aplinkos, “stebėtojų”, “žiūrovų” įtaką mūsų elgesiui bendraujant. Kaip elgiamės patys, tapę stebėtojais,

Vyrų ir moterų vertybės: bendrų nerasta
| |

Vyrų ir moterų vertybės: bendrų nerasta

Kas yra vertybės ir kam jas tirti? Mūsų poreikiai, siekiai, vertybės, idealai ir gyvenimui teikiama prasmė – neišvengiamai susiję, kaip kelios vienos grandinės grandys. Norime ir siekiame to, kas mums vertinga, arba – atvirkščiai – vertiname tai, kas padeda tenkinti poreikius. Atrodo kaip klausimas apie vištą ir kiaušinį?.. Ne visai taip. Į klausimą, kaip atsirado vertybės, gali padėti atsakyti žmonijos raidos istorija. Joje būtent žmogaus poreikiai lėmė, kas bus laikoma vertinga, ko derėtų siekti ir ką – įprasminti. Vertybė nėra objektyviai egzistuojanti daiktų savybė – nė vienas daiktas nėra vertingas pats savaime. Vertę – ne tik daiktų, bet ir poelgių, pasirinkimų, tikslų – kuria žmogus. Vertybės – tai sudėtingos nuostatos, kurių turinį sudaro mintys, vaizdiniai ir emocijos, susiję su daiktų ir reiškinių reikšme asmeniui ar jų grupei. Jos formuojasi ne tik paties žmogaus iniciatyva: savo vertybes vaikams perduoda tėvai, mokytojai, visuomenė. Taip, kitų padedamas, pats pasiragindamas, kiekvienas iš mūsų kuria unikalią, tik jam vienam būdingą vertybių sistemą. Ji gali būti fragmentiška, chaotiška, o gali būti ir jungiama kokių nors svarbiausių, „pamatinių” vertybių, nuo kurių priklausys „antraeilių” vertybių reikšmė ir turinys. Pavyzdžiui, jei žmogus tikintis, didelė tikimybė, kad Tikėjimas jam bus esminė vertybė, o visos kitos – Sąžiningumas, Dora, Teisingumas – išvestinės. Mūsų patirtis unikali, nes gyvename vertybių perkainojimo laikotarpiu.