| | | |

Gedimino pilies bokšto istorija

Pilies kalnas, apsuptas upių, buvo patogi vieta piliai statyti ir didesnei gyvenvietei kurtis. Kaip rodo archeologiniai tyrinėjimai, Pilies kalne dar neolite buvusi gyvenvietė. IX a. kalnas imtas tvirtinti medinėmis ir akmeninėmis užtvaromis, o XI–XIII a. čia jau stovėjusi medinė pilis. Ankstyvoji pilies istorija glaudžiai susijusi ir su paties miesto kūrimosi istorija. Valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Gediminui, Vilnius jau žinomas kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė, o 1323 m. Gedimino sutartyje su Kryžiuočių ordinu pirmąkart paminėta ir Vilniaus pilis. Dažnai Aukštutinė pilis ir vadinama Gedimino pilimi. Valdant pirmiesiems Gediminaičių dinastijos valdovams, Vilniaus Aukštutinė pilis buvo reikšminga ne tik kaip politinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras, bet kartu su Žemutine ir Kreivąja pilimis sudarė sostinės gynybinį kompleksą, sėkmingai atlaikiusį XIV a. antroje pusėje suintensyvėjusį Kryžiuočių ordino puolimą. Gaisrui sunaikinus medinę pilį, XV a. pradžioje, valdant Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui, pastatyta mūrinė pilis, kurios liekanos išliko ligi šiol. Ilgainiui keičiantis valstybės padėčiai, pilis prarado savo paskirtį, o gaisrai ir karai, po kurių ji nebuvo remontuojama, pilį niokojo. 1610–1613 m. pilies rūsiuose veikė kalėjimas, o Aukštutine pilimi, kaip gynybine tvirtove paskutinį kartą buvo pasinaudota 1655–1661 m. kare. Joje kurį laiką buvo įsikūrusi Maskvos kariuomenė.

| | | |

Vilniaus gynybinės sienos bastėjos istorija

Vilniaus Aukštutinės ir Žemutinės pilių teritorija nuo seno buvo gerai įtvirtinta. Tačiau miestas augo, plėtėsi jo teritorija ir miestiečių apsaugai nebeužteko vien tik pilies. Po 1410 m. įvykusio Žalgirio mūšio Vilniaus miestui pavojai nebegrėsė iki pat XVI a. pradžios, per tą laiką miestas dar labiau išsiplėtė už pilių teritorijos ribų. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje besikurianti centralizuota Rusijos valstybė ėmė kelti grėsmę Lietuvai. Lietuvos Didysis kunigaikštis Aleksandras (1492–1506), tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 m. privilegija liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. Sieną statyti privalėjo visi miesto gyventojai, o kurie negalėjo statyti mūrinės, turėjo pastatyti aštriakuolių sieną. Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila nužymėjo sienos ribas. 1522 m. gynybinės sienos statyba buvo baigta. Joje buvo įrengti penkeri vartai, bet jau XVII a. pradžioje sienoje buvo dešimt vartų ir du gynybiniai bokštai. XVII a. pirmojoje pusėje prie gynybinės sienos, Bokšto kalne, buvo pastatyta bastėja. Bastėja – įtvirtintas žemių ir mūro gynybinis fortifikacinis statinys, skirtas miesto gynybai, susidedantis iš bokšto, pasaginės dalies, skirtos artilerijai, ir juos jungiančio tunelio. Manoma, kad ją suprojektavo karo inžinierius Fridrichas Getkantas. Tikslių žinių, kada buvo pastatyta bastėja, nėra. Matyt ją pastatyti buvo nutarta po dramatiškų XVI–XVII a. politinių ir karinių įvykių.

| | | |

Vilniaus gynybinės sienos bastėja

Bastėjos būdavo statomos nuo XVI a.. XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje Lietuvai ėmė kelti grėsmę totoriai ir besikurianti centralizuota rusų valstybė. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras, tenkindamas Vilniaus gyventojų prašymą, 1503 metais liepė išmūryti miesto gynybinę sieną. Statyti sieną privalėjo visi miesto gyventojai, o tie, kurie negalėjo statyti mūro, turėjo pastatyti aštriakuolių sieną. Gynybinės sienos statyba buvo baigta 1522 metais. Siena turėjo dešimt vartų ir penkis bokštus. XVII a. amžiuje iškilus Maskvos ir švedų grėsmei, vėl susirūpinta miesto gynyba. Pradėjus rekonstruoti Vilniaus gynybinę sieną, netoli Subačiaus vartų pastatyta bastėja. Ji buvo skirta artilerijos ugnimi atmušti priešą nuo miesto. Bėgant laikui, bastėjos reikšmė gynybai sumenko. Carinės administracijos pastangomis 19 amžiaus pradžioje buvo nugriauti beveik visi miesto gynybiniai įtvirtinimai, bastėjos teritorija paversta miesto šiukšlynu, grioviai ir mūrai užpilti. Tik 1966 metais buvo pradėti bastėjos tyrimai ir atkūrimo darbai: atstatytas bokštas, restauruotas patrankų patalpos vidus ir juos jungiantis tunelis. 1987 metais bastėjoje atidarytas muziejus, kuriame eksponuojama ginkluotė nuo 15-ojo iki 19-ojo amžiaus: akmeniniai patrankų sviediniai, senosios patrankos ir raitelių šarvai.

| | | |

Archeologai keletą metų tyrinėjo Vilniaus gynybinės sienos bastėją

Archeologinių Vilniaus gynybinės sienos bastėjos tyrimų metu rasta per tūkstantis radinių. Šiuo metu radiniai restauruojami. XVII a. pr. pastatyta Vilniaus bastėja sudarė vieningą Vilniaus miesto gynybinės sistemos dalį, kuri pradėta kurti dar XVI a. pr. 1965 m. buvo pradėti bastėjos archeologiniai ir architektūriniai tyrimai bei jos atstatymo darbai. 1987 m. bastėjoje įrengtas Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys, ginkluotės ekspozicija. 2007–2009 m. archeologinius Vilniaus gynybinės sienos bastėjos tyrimus atliko Lietuvos nacionalinio muziejaus Viduramžių ir naujųjų laikų archeologijos skyrius. Naujai archeologų nustatyta, kad patrankų patalpa ir koridorius bastėjoje statyti nukasus dalį iškyšulio. O „visa susidariusi tuštuma tarp pasagos ir natūralaus šlaito buvo užpilta smėlio sluoksniais”. Archeologai numano, kad masyvių sienų mūrijimo darbuose turėjo dalyvauti šimtai žmonių. Archeologinių tyrimų metu rasta per tūkstantį radinių. Didesnę jų dalį sudaro buitinė bei statybinė keramika: dominuoja gotikinė – XIV a. II p.–XV a. ir renesansinė – XVI a. apžiesta ir žiesta keramika. Didžioji dalis buitinės keramikos priklausė neglazūruotiems arba žaliai glazūruotiems puodams ir tik nedidelę dalį sudarė kitos rūšies indai – dubenys, ąsočiai, lėkštės, keptuvės, dangteliai, taupyklės. Pavienius keramikos fragmentus, pastebi archeologai, galima priskirti ir ankstyvesnei, ikigotikinei (XIII–XIV a. I p.) arba vėlyvesnei XVII a. keramikai.

Duokite mums valdžią… (2 dalis)
|

Duokite mums valdžią… (2 dalis)

Kadangi šio laiško autorius nesutiko atvirai diskutuoti internetiniame diskusijų forume – todėl aš jo asmeninius duomenis nutylėsiu. Atsakydamas į šią žinomo Lietuvoje žmogaus kritiką noriu atkreipti jo dėmesį į tai, kad mozaikinė pasaulėžiūra labai primena pasaulio žemėlapį. Jeigu Jūs eidamas pėsčias ar važiuodamas automobiliu artėjate prie horizonto linijos – tai iš mokykloje išmoktų geografijos pamokų (žemėlapių studijavimo) visuomet žinote – jog už šiuo metu Jūsų matomos (ir atpažįstamos) pasaulio dalies – visuomet dar kas nors yra. Todėl kai aš remdamasis mozaikine pasaulėžiūra viešinu man žinomus ir mano susistemintus faktus – tai taip pat yra savotiška kelionė „link pasaulio pažinimo horizonto”. Jeigu Jūs nesutinkate tuo „pažinimo keliu” keliauti kartu – tai dar visiškai nereiškia jog už „pažinimo horizonto” išvis nieko nėra, arba kad ten esantys daiktai bei reiškiniai tarpusavyje yra niekaip nesusieti. Prieš darant tokias skubotas ir neteisingas išvadas – derėtų pasidomėti pačiu Jūsų kritikuojamo mano straipsnio turiniu. Jame aš nuosekliai aiškinu – kaip ir kodėl „valdžią turinčiųjų” primetama kaleidoskopinė pasaulėžiūra žmonėms sukuria realias pasaulio tikrovės suvokimo deformacijas. Gerb. skaitytojai, apsigynę nuo oponento kritikos, mes galime pratęsti pokalbį apie tai – kodėl žmonės nesuvokia pasaulio sandaros tikrovės.

Kultūros renginys: Holivudo šimtmečio jubiliejus
|

Kultūros renginys: Holivudo šimtmečio jubiliejus

2010 m. liepos – rugsėjo mėnesiais žymūs Lietuvos muzikantai PIANO.LT kieme gyvai įgarsins nebyliojo kino grandų filmus. 1910 metais legendinis Amerikos kino klasikas D. W. Grifitas su filmavimo grupe atvyko į Los Andželą filmuoti naujo filmo. Juos sužavėjo vaizdingas netoliese esantis, beveik niekam nežinomas Holivudo kaimelis. Netrukus jis tapo pasaulio kino centru. Kadangi nuo istorinio įvykio prabėgo lygiai 100 metų, programą sudaro ankstyvojo Holivudo filmai, padarę didžiulę įtaką kino meno vystymuisi ir pelnytai užėmę garbingiausias vietas pasaulinio kinematografo panteone. Renginiai vyks atvirame ore nuo liepos 28 iki rugsėjo 2 d. buvusio Pranciškonų vienuolyno kieme (PIANO.LT), Trakų g. 9/1 (įėjimas iš Kėdainių g.).

2009-ųjų technologijos ir produktai

Technologijų ir produktų apžvalga metų sandūroje – sena IT spaudos tradicija. Šiemet dauguma leidinių irgi skelbė metų geriausius ir kitų metų prognozes. Rinkti metų produktus iš maždaug 60-ies bandytų per 2009-uosius pasirodė per drąsu, tačiau dalį jų įvertinau savo asmeniniais pinigais – Apple kompiuterius (iMac ir MacBook Pro) ir Logitech peles. Prijungčiau prie jų ir kokį paprastesnį FujiFilm fotoaparatą, bet mažai būnu lauke. Kitur skaitytos produktų apžvalgos pasirodė nuobodokos, todėl teko sąrašą smarkiai trumpinti. Praeitos savaitės trečiadienį tris „metų technologijas“ ir tris „metų produktus“ su Vyteniu paskelbėme „Džiugo failuose“. Produktai: Facebook. Už tai, kad tapo pirmuoju tikrai globaliu bendruomeniniu tinklu; už tai, kad įveikė geografinius ir kalbinius barjerus; sukūrė patogią aplinką ir privatiems žmonėms, ir verslui, ir labdaros iniciatyvoms bei organizacijoms. Galiausiai už tai, kad patraukė apie trečdalį Lietuvos interneto vartotojų ir pradėjo griauti iškirmijusius „anų laikų“ socialinius tinklus, kurie, atrodė, buvo visiškai užsėdę lankomiausių Lietuvos svetainių topus. Windows 7. Už tai, kad iš esmės patenkino vartotojų lūkesčius. Už atvirumą kritikai, naują drąsią iniciatyvą leisti bandyti nebaigtą produktą ilgą laiką. Už reakciją į rinkos permainas, prisitaikymą prie mažųjų kompiuterių. Apple AppStore.

Dešimt perspektyviausių 2010 metų technologijų

Visos šios technologijos ir koncepcijos, pradedant DNR origami ir baigiant oseointegracija, sudaro pagrindines šiandienos mokslinių tyrimų kryptis. Trumpai apžvelkime jas – dar prieš tai, kol jūs pirmą kartą ranka paliesite pjezoelektrinį displėjų arba nusipirksite savo pirmąjį ultrakondensatorių. Antropomimetinės mašinos – nežiūrint į tai, kiek robotai savo išore primena žmones, pažvelgę į jų vidų, išvysite laidų pynes ir įvairių komponentų “kratinius”, kurie savo esme ne itin primena gyvus sutvėrimus. Šios idėjos vedina grupė Europos mokslininkų siekia pašalinti minėtą skirtumą. Jų kuriamas robotas yra antropomimetinis – tai reiškia, jog jis imituoja žmogaus formą ir sandarą. Jo skeletas pagamintas iš termoplastinio polimero, raumenis imituoja specialūs vykdantieji įtaisai, o sausgysles – tamprios sintetinės gijos. Tyrinėtojų tikslas yra sukurti kuo panašesnį į žmogų robotą, kuris galėtų su aplinka sąveikautų ir į ją reaguotų lygiai taip pat kaip ir mes. Tokie planai atrodo visai realūs, tuo labiau, kad pasaulyje jau esama gyvūnus imituojančių (biomimetinių) robotų pavyzdžių; lieka panašias technologijas pritaikyti antropomimetiniams mechanizmams. Tiesioginiai anglies kuro elementai – anglis teršia aplinką, o kuro elementai (angl. fuel cell) veikia naudodami vandenilį – tokia yra “standartinė” išmintis. Tačiau mokslininkai jau dabar kuria naują “tiesioginių anglies kuro elementų” kartą.

| | |

CeBIT 2010: „AMD“ pristatė 6 branduolių procesorius (Video)

Bendrovė „AMD” Hanoveryje vykstančioje parodoje „CeBIT 2010″ pristatė pirmuosius staliniams kompiuteriams skirtus 6 branduolių procesorius, kodiniu pavadinimu „Thuban”, pranešė „Computerworld”. Kol kas visos procesorių techninės ypatybės neatskleidžiamos. „AMD” anksčiau skelbė, kad jie bus gaminami pagal 45 nm technologiją. Neoficialiais duomenimis, kiekvienam „Thuban” branduoliui skirta po 512 KB antrinės spartinančiosios atminties, procesoriuje iš viso yra 6 MB trečiojo lygmens spartinančiosios atminties, jis suderinamas su dviejų kanalų DDR3-1333 darbine atmintimi. Maksimalus „Thuban” procesorių taktinis dažnis – 2,8 GHz, išsklaidomos šiluminės energijos reikšmė – nuo 95 iki 140 W. Pranešama, kad „CeBIT” parodoje demonstruojami ne serijinės gamybos „Thuban” pavyzdžiai veikia aparatinėje „Leo” platformoje. Šioje sistemoje naudojama „Gigabyte” GA-890GPA-UD3H pagrindinė plokštė su ką tik pristatytu 890GX mikroschemų rinkiniu ir „ATI Radeon HD” 5000-osios serijos vaizdo plokšte. „AMD” atstovai patvirtino, kad „Thuban” procesoriai oficialiai bus pristatyti pavasarį. Rinkai jie bus pateikti „Phenom II X6″ pavadinimu.

| | |

“AMD” gamina procesorius su 12 branduolių

Kompanija “AMD” pristatė naujus „Opteron 6000″ serijos procesorius. 8 arba 12 branduolių gaminiai bus pritaikyti serveriuose. “Opteron 6000″ serijos procesorių našumas yra dvigubai didesnis, nei ankstesnės kartos 6 branduolių procesorių. Naujųjų “AMD” procesorių su 8 branduoliais kaina sieks nuo 690 iki 1920 litų. 12 branduolių modeliai kainuos nuo 1920 iki 3590 litų. “Opteron 6000 Series” platformos serverius gamins HP, “Dell”, “Acer” ir kitos bendrovės. Kitais metais “ADM” žada pristatyti 16 branduolių procesorius.