Month: balandžio 2010

Bendrovės „Lyst“, kuri pagal franšizės sutartį valdo „McDonald’s“ restoranus Islandijoje, vadovas Jonas Ogmundssonas paaiškino, kad ingredientų importavimo kaina tapo nepakeliama. Verslininkas nemato greito ūkio atsigavimo perspektyvų, todėl tęsti veiklą esą nėra prasmės. Pasak J.Ogmundssono, per pastaruosius 18 mėnesių ingredientų importas iš Vokietijos pabrango dvigubai dėl smarkaus Islandijos kronos nuvertėjimo ir padidintų importo mokesčių. Mėsainis „Big Mac“ Islandijoje kainuoja 650 kronų (12,2 lito). Kad netaptų nuostolingi, juos tektų pabranginti 20 proc. Tuomet mėsainis kainuotų 780 kronų (14,6 lito) – brangiau, nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. „Per pastaruosius mėnesius pardavėme daugiau mėsainių, nei kada nors anksčiau, bet kaštai yra pernelyg dideli. Nėra jokios prasmės toliau dirbti, – aiškino J.Ogmundssonas. – Už kilogramą svogūnų, importuotų iš Vokietijos, mokame tiek pat, kiek už gero viskio butelį.“ Pirmas „McDonald’s“ restoranas Islandijoje duris atvėrė 1993 m., kai visas pasaulis žavėjosi ir pavydėjo salos ekonominio stebuklo. Pirmasis „Big Mac“ mėsainio paragavo tuometinis Islandijos premjeras Davidas Oddssonas. Dabar nei jis, nei kiti islandai ilgai negalės mėgautis „McDonald’s“ skanumynais. Greito maisto tinklas pareiškė, kad neieškos naujų partnerių šioje šalyje, nes 300 tūkst. gyventojų turinčios salos ekonomika yra labai prastos būklės, o sąlygos verslui – itin sudėtingos.

Vakar įvairių uostamiesčio marginalinių sluoksnių atstovai surengė piketą prieš “greito maisto” restoraną “McDonald’s”. Susirinkę prie restorano jaunuoliai praeiviams platino skrajutes su informacija, kritikuojančia tarptautinę “McDonalds” korporaciją. Akcijos dalyviai ragino žmones nesilankyti “McDonalds” restoranuose, kur, jų teigimu, vartotojams reklamuojamas ir siūlomas nesveikas maistas. Nepatenkinti “McDonald’s” vykdoma politika jaunuoliai tvirtino, jog ši kompanija išnaudoja savo darbuotojus, teršia aplinką, alina trečiojo pasaulio šalis ir kt. Pasiteiravus, kam kilo mintis organizuoti akciją, vienas iš dalyvių sakė: “Organizatorius – ne atskiri žmonės, o pats sąmoningumas apskritai. Turime suvokti, kad nuo mūsų visų priklauso, kokia bus Lietuva. Skėsčioti rankomis ir sakyti “o ką aš galiu pakeisti” – sena lietuvio pozicija, bet jos nauda, manau, labai abejotina”. Praeiviams skrajutes dalinusio jaunuolio nuomone, daugybė žmonių šiuo metu labiau linkę ne mąstyti, o valgyti dideliais kąsniais. “Manau, kad informacija – pirmas žingsnis į žmonių sąmoningumą. Jeigu bent vienas iš tūkstančio vartotojiška kultūra užsikrėtusių žmonių susidomės mūsų platinama informacija – tai jau daug”, – sakė jis. Paklausti, kaip maitinasi patys, jaunuoliai tikino valgantys tik sveiką maistą. “Mūsų tarpe nemažai vegetarų, o šių restoranų politika mums nepriimtina”, – tvirtino akcijos dalyvis Darius.

Guardian duomenimis, jau kitą savaitę McDonald’s pasitrauks iš Islandijos. Greito maisto kompanija pirmadienį uždarys tris saloje veikiančius restoranus, tai reiškia, kad Islandija taps viena iš nedaugelio Europos valstybių, tokių kaip Albanija ar Bosnija ir Hercegovina, kuriose nėra McDonald’s restoranų. McDonald’s direktorius Islandijoje, Jon Ogmundsson, pranešė, kad dėl augančių importuojamų produktų kainų ir dėl neatsigaunačios ekonomikos verslas nebėra finansiškai perspektyvus. J. Ogmundsson teigė, kad McDonald‘s naudojamų produktų, kurių dauguma importuojama iš Vokietijos, kaina per pastaruosius 18-ka mėnesių beveik padvigubėjo dėl Islandijos kronos nuvertėjimo ir didelių importo mokesčių.

Jei nori pamatyti kur ritasi pasaulis, nueik į greito maisto restoraną ir pasižiūrėk į žmones. Aš šitą raštliavą būtent ir sukurpiau viename McDonald’e Liverpulyje. Bet prieš tai norėčiau papasakoti apie savo naują draugą. Mano gyvenime jis atsirado visai netikėtai, kai man buvo kiek sunku. Pasiguldė mane ant žemės ir įtikinamu balsu išaiškino, kad „nuo šiol gyvensime linksmiau“. Patikėjau, nes tokie nemeluoja. Labai greitai jis nuspalvino mano gyvenimą visomis spalvomis kurias tik gali pamatyti išėjęs pasivaikščioti po vakarėjantį Mančesterį. Reguliariai su juo susitinku. Ieškome nuotykių, šnekamės su atsitiktiniais nepažįstamaisiais, juokiamės, bet kur kas daugiau verkiam. Kartu. Aš ir Jack‘as. Tą dieną Jack‘as kaip visada slėpėsi. Visuomenė dar nepasiruošus pamatyti mūsų kartu. Bent jau ne tokiu dienos metu. Ėjau Liverpulio gatvėmis nei sekundėlei nesustodamas ir kirsdamas gatvę tik jei priėjus perėją jau degdavo žalia šviesa. Jei ne, pasukdavau ir toliau eidavau šaligatviu. Svarbiausia buvo nei sekundėlei nesustoti. Kartą apsukau kokius penkis ratus aplink pastatų kompleksą kol pagaliau perėjau prakeiktą gatvę. Bet šią taisyklę Jack‘as sugalvojo dar šiandien ryte ir laužyti jos nevalia. Ech Liverpulis.. Nuostbus miestas! Nepalyginsi su ta šlykščia salele, kurioj dabar gyvenu. Tiek daug žmonių, visi kažkokie atsipalaidavę. Šypsosi! Smagu. Čia net lenkai man atrodo bitliškesni. Ausinėse plyšauja Blind Melon vokalistas nepailsdamai daugindamas pirminius skaičius iš trijų.

Po 25 metus trukusių sociologinių tyrimų ir reklamos, sumuštinis Big Mac šiandien garsus kaip peliukas Mikis ir Kokakola. jĮ galima nusipirkti visur, jis amerikietiškas kaip laisvės statula. Tai vienintelis patiekalas pasaulyje, kurio taip nemėgsta virėjai, kurį taip smerkia gydytojai ir giria pacientai. JAV širdininkų sąjungos prezidentas Filas Sokolovas kažkada yra pasakęs: “Jei jame yra kas gero, tai tik tai, kad jo dėka kardiologai tapo milijonieriais”. Big Mac turi savo priešų, bet turi ir gerbėjų. “McDonald” istorijos autorius Maiklas Stylas tvirtina, kad amerikiečiai perka jį ne tik dėl skonio. Valgydamas Big Mac kartu lyg išgeri tautos istorijos piliulę. “McDonalds” istorija prasidėjo pirmoje XX a pusėje, bet jis išpopuliarėjo tik 8 dešimtmetyje, atsiradus Big Mac. 1928 metais Ričardas ir Morisas Makdonaldai atvažiavo į Kaliforniją norėdami atidaryti kinoteatrą su restoranu, bet greitai suprato, kad neišlaiko konkurencijos ir turėjo pasitenkinti užkandine drive-in, kurije pietūs patiekiami pro baro langą tiesiai į automobilį. Svarbiausia valgiaraščio dalis buvo maltas kotletas (hamburgerio prototipas) su bulvėmis ir daržovėmis. Prekyba vyko, bet ir po 20 metų Makdonaldų šeima vis dar turėjo stovėti prie prekystalio ir net negalėjo ramiai išeiti į pensiją. Ieškodami būdų nukonkuruoti kitus, 1948 metais jie nusprendė sumažinti parduodamų pietų kainą. Jie išmetė peilius, lėkštes, šakutes, atleido indų plovėją ir padažų gamintoją.

1948-aisiais Maurice ir Richard McDonaldai nusprendė, kad jiems jau gana sudaužytų indų ir nuostolių dėl nenuoramų lankytojų – paauglių. Jie atidarė pirmąjį McDonald restoraną vietoj jiems priklausiusio tradicinio užvažiuojamojo San Bernardino restorano Kalifornijoje. Kad pritrauktų lankytojus, McDonaldai nudažė pastatą ryškiai geltona spalva. Mėsainiai, sūrainiai, skrudintos bulvytės, pieno kokteiliai ir gazuoti gėrimai, pardavinėjami popierinėje taroje, buvo vieninteliai patiekalai šio restorano meniu. Kiekvienas 15 centų vertės mėsainis buvo pradėtas ruošti ir tiekti visiškai standartizuotai. Vienas darbuotojas kepė mėsainius, kitas prikraudavo į juos prieskonių, trečias vyniodavo viską į popierių, ketvirtas priimdavo užsakymus ir aptarnaudavo klientus. Taip gimė vadinamasis “greitas maistas”. Eric Schlosser, knygos “Greitojo maisto karta” (Fast Food Nation) autorius sako: Vadinamasis “greitas maistas” turėjo didžiulės įtakos ne tik mūsų mitybos įpročiams, bet ir mūsų ekonomikai, kultūrai ir vertybių sampratai”. Kasdien beveik ketvirtadalis Amerikos paauglių apsilanko “greitojo maisto” restoranuose. Vidutinis amerikietis kas savaitę suvalgo po tris mėsainius ir keturias porcijas skrudintų bulvyčių. Per metus amerikiečiai vien “greitojo maisto” restoranuose išleidžia 110 bilijonų dolerių. Tai yra daugiau nei aukštajam mokslui, kompiuteriams ir naujoms mašinoms. Pastaruoju metu labai išpopuliarėjo vadinamieji McNugget vištienos kepsneliai.

Nenoriu, kad jie manytų, jog reikia galvoti apie tai, ką valgai“, — savo nenuginčijama išmintimi dalijosi 24 metų motina, britė Leanne Salt. Jos trynukai Deanna, Daisy ir Finlee kone kasdien „skanauja“ „McDonald‘s“ maistą, mat bedarbė Leanne „pernelyg užsiėmusi“ gaminti jiems „normalų“ maistą, rašo TheSun.co.uk. „Mano kūdikiai pirmą kartą paragavo „McDonald‘s“ maisto būdami šešių mėnesių. Aš jiems sukramtau visą maistą, nes jie dar neturi dantų. Antrą valandą aš jiems užkandėlei duodu traškučių. Matot, kūdikiai visada alkani — kartais lengviau jiems duoti maistą, kuris jau paruoštas“, — aiškino moteris. Tačiau skeptikams užginčijus, kad ponios Salt propaguojamas gyvenimo būdas vaikams ypatingai nesveikas, ji atšauna: „Aš juk ne visada maitinu juos greitu maistu. Kartais pagaminu mikrobanginį patiekalą. Kiekvieną sekmadienį maitinu juos daržovėmis. O vaisių gabaliukų būna kūdikių maiste. Mano kūdikiai sveiki.“. Nepaisant fakto, kad ji pati kasdien valgo 1000 kalorijų daugiau negu rekomenduojama dienos norma (2000 kalorijų), Leanne tvirtina, jog jos įspūdingas 184 kg svoris ne persivalgymo, o problemų su skydliauke pasekmė. Šiuo metu ji gyvena mažame name su savo broliu ir motina. Leanne savo vaikus aprengia tik kartą per savaitę, kad nueitų atsiimti 267 svarų (maždaug 1000 litų) socialinės paramos.