Mėnuo: 2010 balandžio

Pietų Korėjos valdžia uždraudė nepilnamečiams žaisti kompiuterinius žaidimus naktimis

Pietų Korėjos nepilnamečių prieiga prie online žaidimų bus ribojama. Kultūros, sporto ir turizmo ministerija balandžio 12 dieną išleido potvarkį, skirtą kovai su paauglių priklausomybe nuo žaidimų. Nuo šiol naktimis žaisti bus draudžiama pradinių ir vidurinių mokyklų moksleiviams. Bus ribojama prieiga prie devyniolikos MMORPG žanro žaidimų (beveik 80% online žaidimų rinkos šalyje) – tame tarpe ypač populiarių „Maple Story“, „Mabinogi“ ir „Barameui Nara“. Kiekvieną naktį 6 valandas žaidimai bus neprieinami. Laiką, kada galios draudimas žaisti, gali nustatyti patys vaikai arba jų tėvai: nuo 0:00...

Vilniaus vamzdis: imkit mane ir skaitykit

Vilniuje vasario 14 d. tarp Mindaugo ir Žaliojo tiltų pastatyta Vlado Urbanavičiaus skulptūra “Krantinės arka” iš karto tapo karštų diskusijų objektu: televizijos (nuo LTV “Panoramos” iki LNK “Kakadu”) rengė reportažus, laikraščiai spausdino straipsnius ir skaitytojų laiškus, o “Vakaro žinios” net paskelbė konkursą “Vamzdiec”. V. Urbanavičiaus skulptūra – daugiausia diskusijų sukėlęs “Vilniaus – Europos kultūros sostinės 2009” (VEKS) projektas ir Nepriklausomybės laikų šiuolaikinio meno kūrinys. Kas sukėlė tokią audringą visuomenės reakciją? Skulptūrai parinkta vieta, medžiaga, mastelis, biudžetas, politinės peripetijos ar VEKS projektus lydintis nepasitikėjimo...

Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis (1 dalis)

Tas Beprotiškas
Dar sovietų laikas, prieš metų dvidešimt, vaikystėje žiūrėjau filmą "Tas Beprotiškas, Beprotiškas, Beprotiškas Pasaulis. Bilietai į kiną buvo pigus, 80 kapeikų kainavo. Filmas buvo geras, o juos ilgai rodydavo, todėl ir žiūrėjau ši filmą kelis kartus iš eilės. Gerus filmus tada rodė, pilnos salės žiūrovų buvo. Vėliau atėjus nepriklausomybei pradėjo rodyti komercinį kiną. Į visokius „Amerikietiškus pyragus“ ateidavo nedaug žmonių. Ir sumanė tada Biržuose nugriauti mano vaikystės kino teatrą „Širvėna“. Susprogdino vandentiekio bokštą, antrąjį bokštą užvertę tiesiai ant kino teatro ir sulygino vėliau...

Homoseksualų paradas – tolerancijos išbandymas

Gegužės 8 diena, šeštadienis, turėtų įeiti į Lietuvos istoriją. „Už Lygybę“ – pasisakantys vyrai, susikibę rankomis, iškėlę vėliavas, didžiuodamiesi tarsi Lenkų herbus gavę bajorai patrauks Vilniaus gatvėmis. „Aš gėjus ir tuo didžiuojuosi“ – tokie plakatai vyrauja tokio pobūdžio paraduose bei eitynėse. Bet štai jei aš nutarčiau vaikščioti su marškinėliais, ant kurių būtų užrašas „Aš už heteroseksualus!“ – galėčiau būti apkaltintas žmogaus teisių pažeidinėjimu, nes juk taip įžeidžiu homoseksualus? Visų pirma, neturiu nieko prieš vyrus mylinčius vyrus, moteris besituokiančias su moterimis, tačiau ar reikia...

Kada mokysimės homoseksualių santykių?

Būtent taip siūlo homoseksualius santykius toleruojantys žmonės iš Europos Sąjųngos. O konkrečiai – Europos Parlamento nariai Sophia in ‘t Veld, Jeanine Hennis-Plasschaert, Leonidas Donskis, Gianni Vattimo, Baroness Sarah Ludford (ALDE frakcija), Ulrike Lunacek, Raül Romeva i Rueda, Jean Lambert, Judith Sargentini (Verts/ALE frakcija), Rui Tavares, Cornelia Ernst, Cornelis de Jong, Marie-Christine Vergiat, Willy Meyer, Kyriacos Triantaphyllides (GUE/NGL frakcija), Michael Cashman, Claude Moraes, Emine Bozkurt (S-D frakcija). Kodėl mokysimės? Tokią išvadą gauname logiškai analizuodami naujosios Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo redakcijos,...

Vito Tomkaus pokalbis su Leonidu Donskiu „Be pykčio”

Mielas ir brangus Leonidai... Nepyk, kad taip familiariai į Tave kreipiuosi. Nemanyk, kad čia kaltas mano mentalitetas, paveldėtas iš brežnevinių laikų. Kaltas yra televizorius ir Tavo laidos “Be pykčio”. Mane pakerėjo Tavo įžvalgumas (spoksai ir spoksai į mane iš ekrano), Tavo erudicija (nespėju tarptautinių žodžių žodyno vartyti), o ypač Tavo maniera visus tujinti, į pašnekovus kreipiantis tik vardais arba titulais, ir tik su maloniais epitetais - “Brangusis”, “Mielasai” ir panašiai. Natūralu, kad ilgainiui ir aš supanašėjau su Tamsta. Nesikuklinkit. Daug kam esate “kelrodė...

Ar iš tiesų šiandien trūksta tolerancijos?

Tolerancijos suvokimą vystome nuo pat gimimo, veikiant aplinkai ir artimiesiems. Vėliau, suvokdami pasaulį plačiau, pamatome dalykų, kurie įtakoja šį pasąmonės reiškinį iš esmės. Aplinkos reiškiniai ir supančios visuomenės elgesys suformuoja stereotipus ir mąstymo linkmę, kuri ir sudaro pagrindinius tolerancijos principus. Suprasti ir toleruoti kitokios spalvos, kitokio tikėjimo, kitos seksualinės pakraipos žmogų reikia išmokti ir išsiugdyti tokio pobūdžio mąstymą. Tad, tik nepalanki aplinka ir sukuria mankurtus, kurie nemato galimybės kitokių žmonių egzistencijai šalia savęs. Keičiantis laikams, keičiasi ir tolerancijos pobūdis bei pačių žmonių požiūris...

Apie toleranciją

Jei perskaitę antraštę kartu su vienu gan charizmatišku Vilniaus universiteto politinės filosofijos profesoriumi norėtumėte emocingai sušukti: „Uoai, tik nereikia, ir vėl, jau esame tiek ir tiek apie tai girdėję, jau nusibodo!“, tai tam tikras naivumas, verčiantis mane rašyti šitą tekstą, sako, kad būtent jums ir reikėtų jį skaityti toliau. Pranešti, kad jau pavargai nuo visko – o labiausiai nuo visokios tolerancijos, liberalizmo, žmogaus teisių, lyčių lygybės, pakantumo kitataučiams bei kitarasiams, ir, žinoma, Briuselio (ar šiaip eurokažko) diktato – šiandienėje Lietuvoje yra dažnai laikomas...

Pasauliai pagal Garpą, arba Pamąstymai apie lygias ir nelygias galimybes

Gyveno kartą toks kare sužeisto ir ligoninėje mirusio kareivio Garpo sūnus T. S. Garpas, kuris Johno Irvingo romane „Pasaulis pagal Garpą“ net vardu neminimas. Jis buvo tik Garpas, ir visas pasaulis turėjo būti tik pagal jį. Kai Garpas mirė, jo dukra Dženė Garp jau žinojo, kad pasaulyje pagal jos tėvą reikia turėti energijos ir atkaklumo, nes tik tada dar galima tikėtis šį tą pasiekti. Gyvenimo saulėlydyje Garpas pagaliau ėmė suvokti, kad šioje nuodėmingoje žemėje, be jo, gyvena ir kiti žmonės, kurie irgi nori,...

Tolerastija kaip gyvenimo būdas

Tikroji tolerancija negali būti gretinama su reiškiniu, kuriam geriausiai tinka sąvoka „tolerastija“. Kuo tolerancija skiriasi nuo tolerastijos? Pirmiausia tuo, kad antroji nepripažįsta jokių kompromisų, jokios alternatyvios nuomonės šios pseudoideologijos pasekėjų susikurtiems mitams ir baubams. Logiškai svarstant tai būtų visiška priešingybė tolerancijai. Tad aiškumo dėlei antruosius toliau vadinsiu tolerastais. Būtent tolerastai, kovo 11-ąją iškilmingai panešioję Gedimino prospektu tuščią karstą, o vėliau pasipiktinę, kad negavo oficialaus leidimo šiam itin prasmingam veiksmui Nepriklausomybės atgavimo proga, paskleidė mitą apie juos supančius bei legalioje eisenoje neva dalyvaujančius fašistus-neonacius....