|

Vilniaus danguje – atliekų deginimo sąvartynas

Vilniaus savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vida Braškienė spalio viduryje pasirašė Atliekų deginimo gamyklos Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, kas atvėrė kelią Vilniuje statyti šią gamyklą. Šio klausimo net nesvarstė Vilniaus miesto taryba, o konservatorius meras V.Navickas ir jo pavaduotojai apsimetė, kad toks klausimas yra per smulkus svarstyti miesto taryboje. Kaip žinia, dar pernai pasipriešinus visuomenei ir po to, kai Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamentas surašė apie 50 pastabų dėl šios ataskaitos, šis dokumentas dar pernai metų pabaigoje buvo gražintas jos autoriui UAB „Cowi Baltic“. Ši bendrovė ataskaitą parašė UAB „Rubicon group“ užsakymu. Skandalais ir kriminaliniais nusikaltimais pagarsėjusios šios bendrovės savininkai greitai Vilniuje, šalia Gariūnų esančios Vilniaus elektrinės teritorijoje už beveik 250 mln. litų Europos Sąjungos paramos pradės statyti atliekų deginimo gamyklą. Konservatorių valdoma miesto valdžia nutarė numuilinti šį klausimą, pavedusi poveikio vertinimo ataskaitą pasirašyti skyriaus vedėjai, nors dar prieš metus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Rolandas Masiulevičius pareiškė, kad pastabos dėl šios ataskaitos yra tokios esminės, kad „Cowi Baltic“ reikės iš naujo perdaryti visą Poveikio vertinimo ataskaitą.

|

Sunkaus karo su Leo LT suvestinė

Spręsdamas sodininkų bendrijoms priklausančių elektros tinklų perdavimo skirstomųjų tinklų bendrovėms RST ar VST problemas, susidūriau su beveik atviru sodininkų ir kitų visuomenės grupių terorizavimu bei reketavimu. Ūkio ministerija 2002 m. nustatė tokių objektų išpirkimo tvarką, tačiau procesas vyko ir tebevyksta labai lėtai. Po šešerių metų, 2008 m. vasario mėnesį Ūkio ministerija specialiai darbo grupei pateikė duomenis, kad VST yra išpirkusi 17, o RST – 96 sodininkams priklausančius elektros tinklus. 2009 m. lapkritį Energetikos ministerija žiniasklaidą informavo, kad per 2009 m. RST išpirko 20, o VST – 7 objektus. Tuo tarpu Lietuvoje yra apie 1500 sodininkų bendrijų – energetikos objektų savininkių. Taigi, išpirkimas iš esmės nevyko ir nevyksta. Pagrindinė priežastis – sodininkams nepalankios, tiesiog korupcinės išpirkimo metodikos ir taisyklės. Jomis piktnaudžiaudamos, energetikos įmonės nustatydavo “minusines” objektų kainas: neva tiek pinigų reikia sutvarkyti tinklus, kad jie atitiktų techninius parametrus, todėl sodininkams, parduodant objektus, reikėjo primokėti šimtatūkstantines sumas. Ne mažiau svarbu ir tai, kad sodininkų bendrijos už elektros energiją moka pagal vienodą, nediferencijuotą tarifą, kaip ir kiti buitiniai vartotojai. Mokestį bendrijos surenka iš sodininkų ir atiduoda energetikos įmonėms, nors šios tiesiogiai į sodininkų namus elektros energijos netiekia (neskirsto) ir bendrijų tinklų neeksploatuoja.

“Rubicon group” plėš Vilnių dar 27 metus
|

“Rubicon group” plėš Vilnių dar 27 metus

Vilniaus miesto tarybos nariai konservatoriai ir liberalcentristai rengiasi dar 20 metų pratęsti “Vilniaus šilumos tinklų” (VŠT) nuomos sutartį su bendrove “Vilniaus Energija”, kuri yra “Rubicon group” dukterinė įmonė. Tėvynės sąjungos frakcijos Vilniaus taryboje buvęs seniūnas Kęstutis Masiulis, dabar Seimo narys, išgarsėjo visa eile drastiškų išpuolių prieš “Rubicon” prieš Vilniaus savivaldybės rinkimus, tačiau dabar tyli. Politikai, prieš rinkimus žadėję nutraukti šią gėdingą sutartį, dabar skuba ją pratęsti dar 20 metų. VŠT nuomos sutartis buvo pasirašyta 2001 m. penkiolikos metų terminui. Tuomet Vilniaus meras “abonentas” Artūras Zuokas žadėjo, kad Prancūzijos kompanija “Dalkia” investuos į VŠT daugiau nei 600 mln. litų ir sutvarkys visą sostinės šilumos ūkį. Tik po kelių metų paaiškėjo, kad “Dalkia” dukterinė įmonė ‘Vilniaus Energija” tapo jau “Rubicon group” nuosavybe, ir vienintelė “užsienio” investicija į VŠT yra daroma iš pačių vilniečių už šilumą sumokamų mokesčių. Be to, šios investicijos daromos itin neskaidriai ir brangiai, o “Rubicon group” už kiekvieną investuotą litą dar gauna savo dalį kaip tarpininkas. Negana to, pagal šią sutartį numatyta, kad visos vilniečių už šilumą sumokėtos investicijos į VŠT remontą bus užskaitomos kaip “Vilniaus Energija” investicijos, ir pasibaigus šiai sutarčiai, “Vilniaus Energija” pareikalaus jas gražinti. Manoma, kad tokių “investicijų” suma 2017 m. gali viršyti 600 mln. litų.

Edith Piaf meilės laiškai parduoti už 67 tūkst. eurų
|

Edith Piaf meilės laiškai parduoti už 67 tūkst. eurų

54 aistringi legendinės prancūzų dainininkės Edith Piaf meilės laiškai aukcione parduoti už 67 tūkst. eurų, praneša agentūra AFP. „Christie`s“ aukcionų namų duomenimis, laiškus įsigijo interesantas iš Prancūzijos. Už iki šiol neskelbtus E. Piaf laiškus dviratininkui Louisui Gerardinui, kuris buvo vienas iš daugelio jos melužių, tikėtasi gauti iki 90 tūkst. eurų. Jų santykiai truko dvejus metus, kol dainininkė 1952-aisiais ištekėjo už prancūzų atlikėjo Jacqueso Pills. E. Piaf laiškuose dviratininkui žadėjo keisti savo gyvenimą, ištekėti ir susilaukti su juo vaiko. „Tu mane laiku ištraukei. Aš bažnyčioje pasižadėjau niekad daugiau gyvenime negerti alkoholio, jei Tu būsi su manim“, – rašė atlikėja.

Meilės laiškas..
|

Meilės laiškas..

Penktadienis. Vakaras. Tylūs namai. Girdėti tik erzinantys garsai, skleidžiami už mano tvirtovės aukštų sienų, ir nepageidaujamai slenkantys į vidų pro pravertą langą. Dievinu filmus. Būdama viena nepraleidžiu progos pasižiūrėti kokį filmą, kurio esmė pasakyta keliomis frazėmis: “romantinė komedija” ar “drama”. Nepraleidžiu progos paspoksoti į sukurtą meilės istoriją, kupiną netikėtumų, jausmų, romantikos, kuri dažnai randa savo atitikmenį realiame gyvenime. Ir nereikia sakyti, kad tai, kas rodoma tokiuose filmuose, yra tikras melas. Tai filmai, juose atskleistos istorijos, yra dalis mums nežinomų, nepažįstamų žmonių gyvenimo istorijų. Jos ne visada baigiasi tik gerai. Kartais lemta nesulaukti gražios pabaigos ”ir visi laimingai gyveno”… Bet aš ne apie tai, kad verta tokius filmus žiūrėti, nors mano žiūrėtas filmas turi įdomią ir gilią potekstę (tikriausiai suprantamą ir dominančią tik moteris, nes šio filmo (”Seksas ir miestas”) vaikinai tikriausiai nežiūrėtų). Tačiau aš ir ne apie meilę, o apie tai, kaip galima ją išreikšti ir parodyti. Tai meilės laiškai. Neįsivaizduoju ar šiais laikais moterys, merginos gauna mylimojo ranka rašytus meilės laiškus. Tikriausiai jei ir rašomi kokie nors tokio pobūdžio laiškai, tai rašomi elektroniniu paštu ar dar kaip nors. Arba iš viso niekas nerašo, nes galbūt tai yra pamiršta arba ”atgyventa”. O juk tai taip romantiška, taip tyra ir nuoširdu. Aš su mielu noru atgaivinčiau meilės laiškų rašymą.

Dovana šimtametei bažnyčiai – meilės laiškai
|

Dovana šimtametei bažnyčiai – meilės laiškai

Pradėję Vanagų evangelikų liuteronų klebonijos pastato restauravimo darbus UAB “Pamario restauratorius” specialistai aptiko beveik šimtmečio senumo korespondencijos paketą. Vakar radinys buvo perduotas ištirti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos institutui. Tris vokiškai parašytus laiškus, sudėtus į vokus su Kenigsbergo antspaudais, bei atviruką su Girulių miško bei pajūrio vaizdu restauratoriai surado klebonijos pastogėje, užkištus už lentų. Korespondencija rašyta pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 metais, tuometinio evangelikų liuteronų bažnyčios klebono, Mažosios Lietuvos šviesuolio Kristupo Lokio šeimai. “Tokio tipo pastatuose, jeigu jie nebuvo rekonstruoti ar remontuoti, dažnai randame įvairių dalykų: senos spaudos, monetų, rakandų. Paprastai radinius atiduodame vietos gyventojams arba muziejui. Šią korespondenciją nusprendėme perduoti iš Vanagų kilusiai istorikei Silvai Pocytei, tyrinėjančiai šio krašto istoriją”, – sakė UAB “Pamario restauratorius” direktorius Aldas Kliukas. KU Baltijos regiono archeologijos ir istorijos instituto direktorė S. Pocytė, perimdama laiškus, patikino, jog kiekvienas šimto metų senumo laiškas yra vertingas dokumentas, juolab kad K. Lokys buvo itin įdomi asmenybė, Mažosios Lietuvos šviesuolis, kovojęs už lietuvybę. 1904 m. jo iniciatyva Mažojoje Lietuvoje įsteigta “Sandoros” draugija, 1904-1939 m. leistas laikraštis “Pagalba”. Daugiau kaip 20 metų evangelikų liuteronų kunigas vykdė misionierišką veiklą Indijoje.

Mano meilės laiškas tau
|

Mano meilės laiškas tau

Meilė, susižavejimas, geismas, tokie nuostabūs ir kartu šiurpūs dalykai, traukiantys kaip drugelius į ugnį. Tai pats tiksliausias apibūdinimas. Meilė yra kančia, yra nuostabu ką nors mylėti kankinačia ir žeidžiančia meile. Kaip sunku yra išties mylėti, atiduodant savo sielą ir kūną tam, kurį myli. Meilė skiria valdovus ir vergus. Iš poros kažkas myli labiau, aistringiau, pasiaukojančiau. Meilė niekad nebūna vienoda. Aš nežinau ar myliu, bet žinau, kad manęs nemyli. Galbūt kai aš įtikėsiu savąja meile, kas nors patikės ir manąja. Jei tu girdi žvakės liepsną tamsoje, jei tu matai mano riksmą tyloje, tu mane myli. Aš taip myliu, aš myliu ne kūną, aš myliu sielą, kūno aš geidžiu, kaip geidžia kiekvienas žmogus. Meilė gimdo tik grožį, nesvarbu kokį, proto, dvasios ar kūno. Tik kyla klausimas: ką išties dera mylėti? Ką išties dera vadinti meile? Ar mes patys savęs neapgadinėjame sakydami, kad mylime? Ką mes mylime? Šaltesnes už pragarą ir mėlynesnes už dangų akis? Nuostabią švelnią ir glotnią odą? Dieviškas šypsenos duobutes? Tai meilė ar geismas atsakykite kas nors!!! Kur jūsų, poetai, apdainuotoji meilė slepiasi? Kokioje akmeninėje širdyje jos ieškoti? Nuostabi vienadienė svaja, tarsi drugelis lekianti į aistros liepsną. Tos nuostabios gundančios ir švelniai savo glamone žudančios rankos. Ką jūs čia matote? Meilę? Geismą? Nenumaldomą aistrą?

Ispanų meilės laiškai
|

Ispanų meilės laiškai

Myliu tave, nors tu esi labai užsispyręs ir kartais išsižiojęs sėdi prie televizoriaus neištardamas nė žodžio, nors nesutampa mūsų kinematografinis skonis (dažniausiai nusileidžiu aš nei tu); nors kaskart, kai gaminu valgį, tu mane kritikuoji; nors kartais dėl mažiausio menkniekio įsižeidi ir kai tau nesiseka, būni nepakenčiamas; nors… Bet vis vien myliu tave… Gal todėl, kad galvoji apie mane; nes esi švelnus; nes man patinka su tavim plepėti; todėl, kad išklausai mane; nes leidi man vadovauti kelionėse; nes dažniau renkuosi aš, nes priverti mane šypsotis ir pakenti mano blogą nuotaiką, nes… Ką tik pasikalbėjusi su tavim telefonu ir padėjusi ragelį supratau, koks esi man svarbus. Kasdien laukiu to prakeikto mobiliojo skambučio, tikėdamasi, kad raudona elektroninio pašto vėliavėlė praneš, jog atėjo nauja žinutė, klausdama bendradarbių, ar kas nors man skambino, arba laukdama, kada kas nors iš mūsų bendrų draugų papasakos ką nors apie tave. Mes taip retai matomės, bijodami, kad kas nors neatskleistų mūsų paslapties, juolab taip pasiutusiai gyvendami, visados skubėdami, daug dirbdami, beveik neturėdami laisvalaikio; neįsivaizduoju, kaip mes dar sugebam išlaikyt savo meilės istoriją. Kaip mes dar sugebame atmint tas dienas, kai ištrūkę iš visų pančių ir likę vieni puolam viens kitam į glėbį ir be perstojo bučiuojamės, išsakome savo jausmus ir pagaliau visiškai atsipalaiduojame. Visa tai sušvelnina mano nerimą taip tavęs ilgintis.

|

Tesėkit savo pažadus, danų kiaulių „baronai“

Jau ne kartą per penkerius metus man džiūgaudami skambino žmonės, girdėję viešus kiaulininko Clauso Baltserseno pasisakymus ar skaitę spaudoje apie jo pažadą iškelti savo kiaulių verslą iš Lietuvos, neva jeigu lietuviai ir toliau būsią tokie nesvetingi, danų verslo išskėstomis rankomis laukią rusai. Tuo pat metu buvo samdomi nauji advokatai bylinėtis su mumis teismuose. Netgi tą pačią dieną, kai šis danas paskelbė išsikeliąs iš Lietuvos, pasirodė skelbimas, kad UAB „Saerimner“ ieško sekretorės, gerai mokančios lietuvių kalbą. Gal ir priimtų rusai, bet pabandykit nusipirkti teritoriją, kur pasistatysit kiaulininkystės kompleksą-fabriką ir gausit atsakymą: „My iskonno ruskix ziemiel niepradajom“; nesvarbu, kur norėtumėt jį įkurti, net jei okupuotame Karaliaučiaus krašte ar Kurilų salose. Danui būtų pasiūlytas kelialapis tik į vieną pusę. Savaime aišku, jūs nebuvot, kai Dievulis sąžinę ir garbę dalijo, bet vis dėlto gal pasakysit, kodėl Danijos valdžia, kuriai mokate keliskart didesnius pelno mokesčius negu Lietuvos valdžiai, negaili jums didžiulių išmokų, kad tik kiaules išvarytumėte iš Danijos? Taip gyrėtės, kad naudojat pažangiausias technologijas, neduodat kiaulėms antibiotikų, hormonų, modifikuotų sojų, kukurūzų rupinių! Jeigu kiaulininkystė toks niekam – nei Žemei, nei vandenims, nei žmonių sveikatai nekenksmingas verslas, tai kodėl geriamąjį vandenį imate iš 300 m gylio gręžinių? Kodėl jus guja iš Danijos?

|

Danų kiaulidžių plėtra sukėlė įtarimų

Kalvarijos gyventojai toliau kariauja prieš danų kiaulių augintojus. Jiems įtarimų kelia, ar teisėtai ir skaidriai danai gavo leidimus plėsti savo verslą. Kalvarijos kaimo bendruomenė į Jusevičių kaimo kaulių komplekso savininkus, danų verslininkus, paskutinį sykį kreipėsi prieš mėnesį. Gyventojai reikalavo pateikti kiaulidžių rekonstrukcijos projektą, pagal kurį per ketverius metus komplekse auginamų kiaulių skaičius padidėjo beveik dešimteriopai – iki 90 tūkst. Teigiama, kad tokio rekonstrukcijos projekto nematė ir atsakingos institucijos, nors leidimus veiklai išdavė. „Galima įtarti, kad tam tikros institucijos nesąžiningai arba aplaidžiai atlieka savo pareigas.Pasirodo, įstatymai gali būti traktuojami įvairiai, gali būti jų raidės keičiamos, perkeičiamos, punktai, papunkčiai gali būti traktuojami, kaip kažkam reikia”, – kalbėjo Kalvarijos savivaldybės Santakos bendruomenės pirmininkė Raimonda Sutkatienė. „Leidimai kaip kurių institucijų buvo duoti, rekonstrukcijos plano ir projekto jie nevykdė, atliktų darbų nepridavė. Aš manau, kad tam kompleksui reikėtų uždėt kryželį ir baigt visas kalbas”, – teigia Kalvarijos savivaldybės tarybos narys Jonas Dzirmeika. Danų verslininkai nuo žurnalistų atsitvėrę tylos siena. Tiesa, rašte bendruomenėms jie žada apsaugoti gyventojus nuo dvoko – įrengti naują srutų perdirbimo sistemą, prie sodybų pasodinti šešias eiles medelių, esą sugersiančių smarvę.