Žmogų supa įvairiausi daiktai ir gyvi organizmai – viską, kas mus supa, mes vadiname aplinka. Bet aplinka ne tik tai ką matome, jaučiame ir girdime – aplinka turi ir kitą, gilesnę prasmę. Viena tų gilesnių prasmių yra virtualus bendravimas. Mes gerai nežinome, kas yra kitoje mūsų kompiuterių ekranų pusėje, nežinome, ką iš tiesų veikią mums trumpąją žinutę rašantis žmogus. Mes galime tik spėlioti arba aklai pasitikėti. Kodėl aklai? Nes jei tikrai gerai pažįstame žmogų ir jis mums yra labai svarbus, stengiamės su juo...
Nuolatinė prieiga prie šiuolaikinių komunikacijos technologijų aštuoniems iš dešimties Lietuvos gyventojų leidžia jaustis mažiau vienišiems, rodo didžiausios Šiaurės ir Baltijos šalių telekomunikacijų bendrovės „TeliaSonera“ atlikto „Tendencijų tyrimo“ („Trend Report“) duomenys. 2009 m. spalį atliktos apklausos duomenimis, net 79,8 proc. lietuvių mano, jog šiuolaikinės ryšio priemonės – internetas, telefonas ir kitos – žmonėms leidžia atsikratyti vienatvės. Daugiau nei 80 proc. apklaustųjų mano, jog šios technologijos leidžia kontroliuoti savo gyvenimą, o didžioji dauguma apklaustųjų (95,3 proc.) mano, kad jos palengvina žmonių kasdienybę. „Teo“ Korporatyvinės komunikacijos...
Bendravimas “gyvai” tarp vienos rūšies individų galibūti sudėtingesnis, negu su kitos rūšies atstovu, pav. - katinu, norsir su katinu reikia “pagauti kampą”. Manau kad daugelis “gyvai” bendraujančių elgiasi labai virtualiai. Dažnai esukaltinama dėl virtualaus bendravimo kompiuteryje ir tada sakoma, kadšalia yra TIKRAS gyvenimas. Bet neseniai įvykęs nesusikalbėjimas tarptrijų pašnekovų bendraujančių “gyvai”, privertė susimastyti apie mūsų virtualius santykius gyvenime. POKALBIO RŪŠIS, kada vienasasmuo atveria savo širdies skaudulius kitiems ir nelaukia tavo komentarų, tik užuojautos - labai primena blogo virtualų dienoraštį, kada nustatymuose atjungi komentarus...
Koks būtų gyvenimas be kompiuterių ir interneto? Tikrai ne toks patogus ir įdomus, bet reiktų nepamiršti ir galimų pavojų. Kokie jie – aptariama straipsnyje. Virtualus pasaulis yra virtualioje (kibernetinėje) erdvėje, t.y. aplinkoje, kurioje bendraujama per sujungtus į tinklą kompiuterius. Jis neturi konkrečios geografinės vietos, jame išnyksta laikas, o žmonės gali būti tokie, kokius save įsivaizduoja. Pakinta žmogaus santykis tiek su pasauliu, tiek su kitu žmogumi. Betgi naudodamiesi internetu galime supainioti darbą ir asmeninį gyvenimą, pvz., namuose dirbame, nes nebaigti darbai taip lengvai „pasiekiami",...
Gyvenime, kai bendrauja du žmonės, kiekvienas iš jų turi bent kelis „Aš“. Pvz., „tikrasis Aš" — tas „Aš", kuris glūdi giliai kiekviename iš mūsų, kurį ne visada parodome net sau pačiam. Turim ir „parodomąjį Aš", kuriuo pristatome save kitiems. Paprastai jis yra pagražinamas arba kai kuriais atvejais net specialiai subjaurojamas. Kai susitinka du mažai pažįstami žmonės, jie bendrauja rodydami vienas kitam savo „parodomuosius Aš". Bendravimui gilėjant „parodomasis Aš" gali labai priartėti prie „tikrojo Aš". Bet gali ir nepriartėti, nes bendraujant dar veikia ir...
Sostinės senamiestyje įsikūrusiame salotų bare "Mano guru" vis intensyviau imamasi socialiai naudingų iniciatyvų, siekiant atkreipti dėmesį į bendruomeniškumo stoką ir skatinant bendravimą tarp skirtingo amžiaus bei įvairių interesų turinčių vilniečių. Kiekvieną šeštadienį šiame salotų bare vyksta „Tekančios saulės“ narių susitikimai, kuriuose buriasi norintys susipažinti su Tolimųjų Rytų kultūra, išmokti japoniško meno, ypač kaligrafijos, technikos. O sekmadieniais vyksta „SOListų“ turgelis, kuriame savo užaugintas daržoves, pieno produktus, kaimišką duoną ir kitus maisto produktus pardavinėja Asociacijos „Viva sol“ nariai – smulkieji ūkininkai. „Siekiame, kad žmonės...
Ar iš tiesų tikrai draugystei reikia suvalgyti pūdą druskos? Kuo vyrų draugystė skiriasi nuo moterų? Galų gale, ko apie draugystę turėtume išmokyti savo vaikus? Žiniasklaidoje apie draugystę kalbama nedaug. Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros doktorantas Antanas Kairys įvardija tokias priežastis: ši tema nesukelia sensacijų, ji asmeniška, be to, daugeliui žmonių draugystė nepelytai atrodo savaime suprantamas dalykas. O kad draugystė yra kur kas sudėtingesnis reiškinys, patvirtina ir psichologo Jordžio Mišino mintys. Drauge su profesionalais savo pastebėjimais pasidalijo ir mūsų skaitytojai – sociologė Rūta, architektas...
Pasakoja dvynukų mama Vaida: ,,Mūsų draugai Linas ir Ieva neturi vaikų. Jie bent kartą per mėnesį pasikviečia mus praleisti šeštadienio popietę – pagamina egzotiškų patiekalų, visada turi sugalvoję vakaro programą (įspūdžiai iš kelionių, vaizdajuostės). Kartą Ieva atsargiai pastebėjo, kad mes jų niekada nepasikviečiame pietums. Susimąsčiau. Iš tiesų, per kelerius metus mūsų namuose nė karto nebuvo jokio vakarėlio, kviestinių pietų ar tiesiog susibėgimo arbatai. Mūsų šeimos grafikas labai paprastas – viskas priderinta prie vaikų kasdienybės. Šeštadienis nesiskiria nuo pirmadienio ar ketvirtadienio. Su vyru vos...
Ar iš tiesų tikrai draugystei reikia suvalgyti pūdą druskos? Kuo vyrų draugystė skiriasi nuo moterų? Galų gale, ko apie draugystę turėtume išmokyti savo vaikus? Žiniasklaidoje apie draugystę kalbama nedaug. Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros doktorantas Antanas Kairys įvardija tokias priežastis: ši tema nesukelia sensacijų, ji asmeniška, be to, daugeliui žmonių draugystė nepelnytai atrodo savaime suprantamas dalykas. O kad draugystė yra kur kas sudėtingesnis reiškinys, patvirtina ir psichologo Jordžio Mišino mintys. Drauge su profesionalais savo pastebėjimais pasidalijo ir mūsų skaitytojai – sociologė Rūta, architektas...
Gyvendami svečioje šalyje suaugusieji susiduria su daugybe problemų: darbo, būsto paieškos, kalbos mokymosi, pagaliau patys išgyvena prisitaikymo sunkumų. Vaikų problemos, ypač skundai, kad neturi draugų, kartais atrodo neverti dėmesio. Dažnai galvojama, kad vaikai prie visko lengvai pripranta. Tačiau psichologai sako, kad prisitaikyti naujoje aplinkoje vaikui reikia dar daugiau pastangų nei suaugusiajam. Dominyko (vardas pakeistas) klasėje stovi nedidelis suolelis. Ant jo, jei kam prasta nuotaika, galima atsisėsti netgi pamokos metu. Tuomet moksladraugiai gali prieiti ir, kaip kas moka, paguosti sėdintįjį, praskaidrinti jam nuotaiką. Kartą...
