Month: spalio 2009

Šiandien kažkaip pagalvojau, kad esu žmogus galintis greičiausiai pakeisti savo nuotaiką. Kodėl? Todėl, kad tekstas turi savo nuotaiką, o aš esu vienas iš tų žmonių, kurie kuria tą nuotaiką. Gali rašyti, tik apie tai ką matai, girdi, jauti. Tu aišku gali paprieštarauti ir pasakyti, jog dar yra fantazija, galima įsivaizduoti. O kas yra fantazija? Nori parašyti tikrai gerą tekstą? Tu turi įsijausti į situaciją, tu jausti, matyti, girdėti… Ir ne, tai nebūtinai turi būti tikra, tai nebūtinai turi būti vykti kur nors išorėje. Tai gali vykti tavo viduje, tavo galvoje, tavo vaizduotėje. Vis dar netiki mano žodžiais? Gerai, tuomet pabandyk parašyti liūdną įrašą, kai tau labai linksma, arba linksmą įrašą, kai tau labai liūdna. Galimas vienas iš dviejų variantų: arba tau nepavyks, arba įrašo pradžia bus silpna, tačiau pabaigoje tavo nuotaika pasikeis. (Nedaryk eksperimento, kai tau gera nuotaika.) Dabar susimąsčiau ar mano įrašai iš tiesų atspindi mano pasaulį… Jeigu mano nuotaika super gera, bet aš turiu fantastišką idėją liūdnam įrašui, kaip manai ką aš darysiu? Atsisėsiu prie kompiuterio, mano gera nuotaika išgaruos kaip džinas atvėrus butelį ir tuomet aš rašysiu. Baigęs rašyti aš įsijungsiu muziką, greičiausiai net gi pasirinksiu konkrečią dainą, ta daina galėtų būti Misty’s big adventure – Night time better than the day time. Ir aš vėl linksmas… Aišku, įrašo nuotaikos nebūtinai turi būti linksmos arba liūdnos, tai tik du kraštutinumai, kuriuos lengva suprasti.

Taip, šypsenos – gero aptarnavimo dalis, kuri yra būtina sėkmingo verslo sąlyga, tačiau nepakankama. Daugiau šypsenų tikrai gali padidinti prekės ar paslaugos pardavimus, bet vien pasikliauti besišypsančiais pardavėjais rizikinga. Atrodytų, kur kas saugiau derėtis su tiekėjais, gerinti gaminių kokybę, trumpinti pristatymo rinkai terminus, rūpintis teisinga kainodara, galiausiai – prekės žinomumu. Rūpesčių tikrai daug – ir per juos labai dažnai nebelieka laiko ar noro rimtai užsiimti geru aptarnavimu. Įpratome matyti, kad Lietuvos verslininkai, įmonių vadovai, santykiams su tiekėjais, partneriais skiria kur kas daugiau dėmesio nei santykiams su savo pirkėjais. Ypač mažmeninėje rinkoje, kai prekės ar paslaugos yra standartinės, o pirkėjų – daug. Ar pažįstate savo mėgstamiausio restorano vadovą? O gal žinote, kuo vardu jūsų kirpyklos vadovas? Nuosmukis yra negailestingas vadybos klaidoms, šiandien net menkiausia klaidelė gali nulemti prarastas pajamas. O efektyvus aptarnavimo procesas tampa vienu svarbiausiu faktoriumi, siekiant išlaikyti klientų srautus. Kodėl žmonės mieliau renkasi būtent tą restoraną, būtent aną kazino ar būtent štai šitą parduotuvę? Arba kodėl daugiau nebesilankote ten ar ten? Tiesiog, kai visos grandys pardavimo procese veikia puikiai – kaina, kokybė, pakuotė, pristatymas, pan. – geras aptarnavimas tampa būtina sąlyga, kad įvyktų pardavimas.

Patys esame patyrę, kad gerą nuotaiką suteikia mūsų pačių, artimųjų, mūsų šalies laimėjimai. Neseniai įvykęs “Eurovizijos” konkursas parodė, kaip sukuriama gera nuotaika. Tam reikia ryžto, pasitikėjimo savo jėgomis, nuoširdaus darbo, tikėjimo pergale. Tas savybes turėjo Lietuvos vyrai, dalyvavę “Eurovizijos” konkurse. Jie ne tik pateko į konkurso finalą, bet ir laimėjo šeštą vietą. Šie vyrai išgarsino Lietuvą pasaulyje ir atnešė savo šalies žmonėms gerą nuotaiką. Jie “Eurovizijos” scenoj sukurė linksmą, šventišką nuotaiką, pateikė žiūrovams netikėtumų. Daugiau apie “Eurovizijos” konkursą sužinojau per televiziją “Forumo” laidoje. Joje pamačiau linksmus, nuoširdžiai bendraujančius konkurso dalyvius. Jie juokaudami pasakojo apie konkursą ir džiaugėsi pergale. Supratau, kad šis konkursas skiriasi nuo kitų tuo, kad jame kuriama šventiška, linksma aplinka, gera nuotaika, labai vertinamos naujovės, turinčios netikėtumo bei humoro elementų. Šį konkursą Europos gyventojai vertina kaip pramogą, sukuriančią šventišką, nerūpestingą nuotaiką. Žmonės nori atsipalaiduoti nuo nuolatinės įtampos, kurią sukelia kasdieninis skubėjimas, informacijos gausa, gyvenimo problemos. Atsipalaiduoti padeda pramogų pasaulis. Tačiau dėl laiko stokos mes mažai pramogaujame. Dėl to blogėja nuotaika, o vėliau ir sveikata.

Kristina Koin – buhalterė ir Andalūzijos aukščiausiosios tarybos administracijos darbuotoja. Iš Malagos kilusi Opus Dei supernumerarija pasakoja, kaip sugeba suderinti šeimyninį gyvenimą (ji turi penkis vaikus) ir darbą. Gimiau gausioje šeimoje. Mano tėvai buvo mokytojai, tad šeimos pajamos nebuvo itin didelės. Tačiau mano prisiminimai iš vaikystės, kurią praleidau su septyniais broliais ir seserimis, labai gražūs. Tėvai dirbo daug, bet su džiaugsmu. Mūsų namai buvo gyvybingi, linksmi, triukšmingi, juose visuomet būdavo pilna žmonių – žodžiu, tikrai nelikdavo laiko nuobodžiauti. Dabar tokią pat atmosferą stengiuosi susikurti ir savo šeimoje. Norėčiau, kad mano namai būtų iš tų „šviesių ir džiugių židinių“, apie kurias kalbėjo šv. Josemaria. Ši frazė man įstrigo į atmintį ir daug gyvenime padėjo. Žinoma, daugiavaikėse šeimose turim savų bėdų, bet man nepatinka kalbėti apie sunkumus, be to, suprantu, kad sunkumų nelemia vaikų skaičius šeimoje. šeimos susiduria su sunkumais, o jiems įveikti iš esmės reikia kantrybės ir tvarkos. Gerai viską susiplanavęs, spėsi nudirbti visus ar beveik visus darbus: vyriausieji vaikai užima viduriniuosius, vidurinieji prižiūri mažiausius ir visi vieni kitiems padeda, ypač kai kuris vienas suserga. O su trupučiu geros nuotaikos viskas sekasi daug paprasčiau, nors kartais ir neišeina taip, kaip tikiesi.

Šveicarijos Friburgo universiteto mokslininkai nustatė, kad signalinės organizmo sistemos, reguliuojančios paros ritmus, turi įtakos hormonų, atsakingų už nuotaiką, gamybai. Kai kurias chemines medžiagas, kurias gamina smegenys (pvz., dopaminas), specialistai sieja su žmogaus nuotaika. O biologinis laikrodis padeda tiek fiziniam kūnui, tiek psichikai adaptuotis pagal paros laiką. Remiantis straipsniu, atspausdintu žurnale „Science“, tam tikros rūšies fermentas, atsakingas už nuotaikos stabilizavimą, sumažina arba padidina dopamino ir serotonino kiekį organizme priklausomai nuo paros laiko. Jų gamybą reguliuoja vadinamieji laikrodiniai genai, kurie „stebi“ organizmo adaptaciją visos paros metu. Mokslininkai, atlikę tyrimus su pelėmis, pastebėjo, kad graužikų, kurie neturėjo „laikrodinio“ geno, organizme sumažėjo „žvalumo“ hormono.

Tyrimai sensorinės fiziologijos srityje rodo, kad yra glaudus ryšys tarp žmogaus emocinės būsenos ir jo pasirinktos parfumerijos. Todėl kvepalai, kaip ir rūbų spalvų gama, išduoda žmogaus nuotaiką ir kai kuriuos jo charakterio bruožus. Aktyvios moterys, optimistiškai žiūrinčios į gyvenimą, renkasi pavasarinio gaivumo kvapus. Jaunoms ir toms, kurios tokiomis jaučiasi, yra santūrios ar mėgsta vienatvę, patinka aštrūs saldūs rytietiški kvapai. Ekstravertės, būdamos impulsyvaus būdo, mėgstančios permainas, renkasi šviežių vaisių kvapus. Moterys, gyvenančios ramų, sklandų gyvenimą, bet nestokojančios geidulingumo, kvėpinasi rytietiškais gėlių kvepalais. Vyresnės kartos moteris žavi balzaminės gaidelės. Kiekvienais metais prabangią parfumerijos rinką vis papildo nauji aromatai. Daugelis mėgaujasi nauja jausmų gama, greitai reaguodami į naujoves. Kiti gi, kaip ir iki tol, išlieka ištikimi savo kvapams ir perka tuos pačius kvepalus, kurie kai kuriems iš jų jau tapo savotiška vizitine kortele. Kaip antai Madona („Youth Dew“) ar Ketrin Deniov („LHeure Bleue“). Princesė Diana mėgo „Diorissimo“, Merlin Monro – „Chanel Nr.5“. Reikia pripažinti, kad daugeliui iš mūsų ir šiandien šie kvapai asocijuojasi su šiomis nuostabiomis moterimis…

Tau darosi liūdna? Atrodo, kad visos bėdos užgriuvo vienu metu ir nebepajėgi su jomis susitvarkyti, o nuo negatyvių minčių sugebi daryti tik vieną dalyką – neužmigti naktį, žiūrėti į lubas ir verkti, vos išgirdus kritikos žodį? Turbūt supratote, kad suku link termino, vadinamo depresija. Su panašiu jausmu – liūdesiu, susiduriame kiekvienas, tačiau kai kuriems iš mūsų šis jausmas perauga ir į depresiją. Vieniems liūdesys trunka dieną, kitiems – savaitę, o kitiems, deja, baigiasi kartu su nutraukta gyvybe. Šiurpu, tačiau maždaug 1.5% visų mirčių pasauliniu mastu sudaro savižudybės. Dėl tos pačios priežasties ir man pačiam teko palaidoti dėdę. Dažniausiai viso to kaltininkas būna problemos šeimoje, darbe ar paprasčiausiai įtemptas gyvenimo ritmas. Nekontroliuojamos blogos žmogaus emocijos laikui bėgant susikaupia, ko pasekoje susergama depresija. Tiesa, verta paminėti, kad net du trečdaliai sergančiųjų nesuvokia, kad tai rimta ir jiems reikia specialisto pagalbos. Šiuo metu dažniausiai taikomi keli gydymo metodai – pokalbis su psichologu, vaistai ir elektros šoko terapija. Tačiau, kol nepasiekėte pačios blogiausios stadijos arba šiaip jus užplūdo bloga nuotaika, tai išbandykite discovery.com siūlomą būdą blogas nuotaikas žudyti šaltu vandeniu. Teko ir pačiam išbandyti – tikrai padeda. Žinoma, pagrindinis dalykas dėl kurio dušas veikia teigiamai yra švarumo jausmas, tačiau tai tik menkutė pagalba blogų emocijų bombą nešiojančiam žmogui.