|

Akademiniai pasauliai, sąmokslo teorijos ir autoritarizmas

Neblėstantys universitetų skandalai ir jų interpretacijos į paviršių iškėlė tai, apie ką iki šiol Lietuvoje mažai viešai diskutuota – akademinės bendruomenės nevienalytiškumą, vertybinius skirtumus. Žiniasklaidoje pateiktas kiekvienas akademinis skandalas yra gyvai aptarinėjamas analitiniuose straipsniuose, gausiuose internetiniuose komentaruose, esamų ir buvusių studentų, dėstytojų dialoguose. Akivaizdu, kad akademinis pasaulis yra sukrėstas, išmuštas iš sąlygiškai stabilios, ramios ir pastovios būsenos. Tokios sistemų būsenos tampa socialinių tyrinėtojų dėmesio objektu, nes būtent sukrėtimai, pokyčiai atskleidžia realias sistemų savybes, išryškina iki tol užslopintas ir nespręstas įtampas bei konfliktus. Būtent tada yra palankus metas analizuoti sistemas. Vis dėlto nereikia atlikti gilios diskurso analizės, kad pamatytum kelių nesusisiekiančių, atskirų akademinių pasaulių Lietuvoje koegzistavimą. Kas gi tie pasauliai, kokie jų požymiai, koks jų tapatumas? Čia pravartu stabtelėti ir trumpai prisiminti žinojimo sociologijos ir fenomenologijos vartojamą pasaulio sąvoką. Dar E. Husserlis pasauliu vadino natūraliąją nuostatą, t. y. manymą, kad pasaulis yra tai, ką aš manau juo esant. Jei pasaulis yra žmogaus suvokimas, vadinasi, jis yra subjektyvus. Anot socialinių mokslų filosofo A. Schutzo, pasaulis yra ne kas kita kaip subjektyvios kasdienio gyvenimo interpretacijos, prasmės, reprezentacijos ir veiksmų motyvai.

| |

Sąmokslo teorijos: raudonplaukiai gali būti… ateivių palikuonys

Egzistuoja sąmokslo teorija, teigianti, kad raudonus plaukus turintys žmonės yra žmonių ir ateivių hibridai. Rimto mokslinio pagrindo tokiam įsitikinimui kaip ir nėra, tačiau teorijos šalininkai visgi nurodo kai kuriuos požymius. Pavyzdžiui, istoriškai žinomas faktas, kad nemažai Europą valdžiusių karalių ir imperatorių buvo raudonplaukiai, kai tuo tarpu procentinė raudonplaukių dalis populiacijoje visada buvo labai maža. Kad ir kaip keistai skambėtų, šios spalvos plaukus turintys žmonės turi ir kai kurių biologinių skirtumų, ne tik susijusių su išvaizda. Raudonplaukės moterys labiau linkusios kraujuoti. Dėl šios priežasties kai gimdo raudonplaukės, gydytojai imasi papildomų medicininių priemonių galimam kraujavimui sustabdyti. Raudonplaukiai ant savo galvos taip pat turi mažiausią plaukų kiekį – 90000, lyginant su 140000 pas blondinus ir rudaplaukius. Be to, liaudyje neretai galima išgirsti legendų apie neįprastą seksualinį raudonplaukių pajėgumą. Istorija šį faktą linkusi paremti, nes seksualiausi istorijoje asmenys (tiek vyrai, tiek moterys) buvo raudonplaukiai. Yra ir kiek kitokios statistikos. Pasaulyje raudonplaukių skaičius sparčiai mažėja, ir šiuo metu jie sudaro mažiau nei 2% visos populiacijos. Kai kurių genetikos mokslininkų teigimu, raudonplaukiai, kurių plaukų spalva (pagal mokslinę teoriją) susiformavo dėl Europoje prieš tūkstančius metų įvykusios mutacijos, gali visai išnykti po maždaug vieno šimtmečio. Kiek ši teorija tikėtina, lieka spręsti tik jums patiems.

|

Pasaulinio sąmokslo teorijos ir tikrovė

Ieškodami atsakymų į sunkėjančio gyvenimo problemas žmonės dažnai patenka į įvairių konspiracijos (pasaulinio sąmokslo) teorijų pinkles. Niekas nepaneigs, kad gyvename neregėtos techninės pažangos laikais. Deja, nepaisant jos, akivaizdu, kad ne tik didėja praraja tarp turtingųjų ir neturtingųjų, bet svarbiausia – kad tuo pačiu nyksta vidurinioji klasė. Susidaro naujos visuomenės modelis: nepasiekiami oligarchai, jiems tarnaujantys milijonieriai menedžeriai (įskaitant formalius „premjerus” ir „prezidentus”) ir „visi kiti”, t.y. buvusi vidurinioji klasė (smulkūs verslininkai ir gamintojai, mokslo ir meno darbuotojai, inžinieriai, mokytojai, gydytojai, kvalifikuoti darbininkai, kt.) bei žemesnioji klasė (nekvalifikuota darbo jėga, bedarbiai, asocialiniai elementai, kt.). Kitaip tariant artėjame prie Platono „idealiosios visuomenės” modelio: aristokratai-tarnai-vergai. Panaršykite internetą ir sužinosite apie pasaulio galiūnų teorijas, kad žmoniją reikia gelbėti nuo nereikalingo pertekliaus. Beje, žmonijos skaičius tikrai pasiekia ribas, kada reikia arba racionalizuoti ir humaniškai mažinti vartojimą, arba mažinti žmonių skaičių planetoje (čia tinka badas, karai, „reguliuojamieji konfliktai”, „terorizmas”). Suprantama, kad oligarchai pasirenka antrąjį variantą. Klausimas: ar tas akivaizdus milijonų žmonių stūmimas iki egzistencinės ribos nėra sąmoningas? Mums sako, kad vyksta pasaulinė krizė – kodėl? Rusija uzurpavo naftos ir dujų gavybą? Pirmiausia dar neuzurpavo.

Kas apmokės kampaniją?

Kas apmokės kampaniją?

Žiniasklaidai buvo išplatintas pranešimas. Iš pažiūros – lyg ir nieko ypatinga. Tiesiog apie tai, kad „Respublikos” vyriausiuoju redaktoriumi po penkerių metų dirbti grįžta Vitas Tomkus. Paklausite, ar jis buvo kur dingęs? Ir būsite teisūs, taip stebėdamiesi. Nes V. Tomkus niekur toli dingęs nebuvo, ir svetimi „Respublikos” nevaldė – leidyba ir redakcija visuomet buvo jo rankose. Kas, kad pavardės kitos. Bet visiškai ne tai įdomu. Įdomiausia, su kokia žinia „grįžta” Vitas Tomkus. Toji žinia, kaip čia pasakius, taip pat nelabai nauja. Na, kad jis myli lietuvius, savo šalį, gimtąją kalbą ir tradicinę šeimą. O būtent tai ir verta rimtesnio aptarimo, nes, mano manymu, būtent taip V. Tomkus pradėjo rinkimų kampanijos batalijas. Kitaip tariant, išsiviešino. Be jokių abejonių, žodis „tradicija” būsiąs vienas iš svarbiausių Prezidento rinkimuose. Tradicinė šeima. Tradicinis gyvenimo būdas. Kas labiau myli Lietuvą. Kas yra labiau lietuvis. Kam tai reikalinga? Netruksime sužinoti, kad šiais argumentais remsis asmuo, kurį Vitas Tomkus reklamavo savo žiniasklaidos puslapiuose nuo pat sausio 16-osios kruvinųjų riaušių. Taip, taip – Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas. Nors ir labai sumenkusiais reitingais ir praretėjusiomis gerbėjų gretomis, bet A. Valinskas tikisi rimtos kovos dėl prezidentūros. Šiai kovai, atrodo, jis nepagailės nieko.

V.Tomkus daro gėdą Lietuvos žurnalistikai

V.Tomkus daro gėdą Lietuvos žurnalistikai

Lietuvos Žurnalistų draugija ir Žurnalistų sąjunga skelbia, kad dienraščio „Respublika” redaktorius ir savininkas V.Tomkus piktnaudžiauja žodžio laisve ir užtraukia gėdą visai Lietuvos žurnalistikai. Taip Žurnalistų draugijos ir Žurnalistų sąjungos pirmininkai Marytė Kontrimaitė ir Dainius Radzevičius reagavo į vasario pradžioje internetiniame dienraštyje Balsas.lt patalpintą Vito Tomkaus straipsnį ir seną „Respublikos” karikatūrą su prierašu. Dėl tos karikatūros su ją lydinčiu tekstu 2004 m. išsakyta daug kritikos, pasirodė smerkiančių pareiškimų, teismas skyrė baudą. Pareiškime teigiama, kad „V.Tomkus, kaip visada, siekdamas pigaus populiarumo, eilinį kartą peržengė pilietinės ir žurnalistinės etikos ribas. Galima būtų nuleisti tai negirdomis ir nedaryti jam nemokamos reklamos, tačiau V.Tomkus – ne šiaip marginalas, o vieno didžiųjų Lietuvos dienraščių redaktorius ir akcininkas – tad jo straipsnyje be užuolankų reiškiama parama fašistuojančioms grupuotėms, skanduojančioms šovinistinius bei antisemitinius šūkius yra veiksmas, nesuderinamas su patriotizmu ir vadintinas provokacija, viešai išplatinta internete. Toks veiksmas dar kartą suteikia progą apkaltinti Lietuvą antisemitizmu, seksualinių mažumų netolerancija. V.Tomkus, piktnaudžiaudamas žodžio laisve, užtraukia gėda visai mūsų žurnalistikai. Esame įsitikinę, kad didžioji dauguma Lietuvos žurnalistų nepritaria jo propaguojamoms idėjoms.

|

Princas pamilo princą…

Tai ne vienas iš tų skandalų, kurie vienas po kito drebina Lietuvą, ne viena iš sensacijų, kuriomis žiniasklaida maitina visuomenę. Jis kelia didelį nerimą, nes tarsi voratinklis bando apraizgyti mūsų šeimas, vaikus, netgi pačius mažiausius – darželių auklėtinius. Pasirodo, vaikų darželiuose buvo ketinta pradėti diegti kelių Europos Sąjungos valstybių propaguojamą „Gender Loops” projekto programą, skirtą ikimokyklinio ugdymo įstaigoms. Suprantama, šiose įstaigose vaikams suvokiamu ir priimtinu būdu turėtų būti aiškinami lyčių skirtumai ir mokoma pagarbos kitai lyčiai. Bet štai mūsų šalies darželių auklėtojoms jau išplatinta 108 puslapių „Projekto „Gender Loops” programos – idėjos, metodai ir klausimai pedagogų ugdymui” ir 45 puslapių „Priemonių rinkinys lyčių lygybės, sąmoningumo stiprinimui ikimokyklinio ugdymo įstaigose”. Programoje siūloma vaikams nagrinėti pasaką, kurioje du princai įsimyli vienas kitą, susituokia ir tampa „šeima”, Karaliumi ir Karaliumi. Toks požiūris esą padidina supratimą apie seksualinės įvairovės svarbą žmonėms ir visuomenei. Vaikučių auklėtojoms, pedagogams siūloma skaityti paveiksliukais iliustruotą knygelę „Karalius ir Karalius”. O kitoje pasakoje teigiama, kad vaikų pamėgtoji Raudonkepuraitė yra visai ne mergaitė, o berniukas. Maža to, auklėtojos skatinamos leisti berniukams segėti sijonėlius, o mergaitėms mūvėti berniukiškas kelnes.

Atnaujinama K. Prunskienės byla
| | |

Atnaujinama K. Prunskienės byla

Praėjusią savaitę Liustracijos komisija pareiškė, kad pirmoji Lietuvos premjerė, buvusi žemės ūkio ministrė ir Seimo narė, šiuo metu siekianti šalies prezidento posto Kazimira Prunskienė sovietmečiu bendradarbiavo su KGB. Liustracijos komisijos paskelbtoje išvadoje rašoma, kad „K. Prunskienės neprisipažinimas bendravus su KGB palieka naują galimybę užsienio spectarnyboms ją pakartotinai šantažuoti”. O praėjusios savaitės ketvirtadienį spaudos konferencijoje Liustracijos komisijos pirmininkas Algimantas Urmonas sakė, kad Saugumo (KGB) darbuotojai ją vertino ir gaudavo premijas. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių Liustracijos komisija nutarė kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti K. Prunskienės galimo bendradarbiavimo su KGB bylą. Liustracijos komisija taip pat prašys Generalinę prokuratūrą įvertinti dviejų teisėjų, prieš 6-erius metus nagrinėjusių politikės bylą ir ją išteisinusių, veiklą. 1992 metais Aukščiausiasis Teismas pripažino K. Prunskienę bendradarbiavus su KGB, o Vilniaus apygardos teismas (VAT) 2002-aisiais paskelbė visiškai priešingą sprendimą – teisėjai Konstantas Ramelis (šiuo metu – Seimo narys) ir Giedrius Baziulis, nagrinėję vadinamąją Šatrijos bylą, priėmė K. Prunskienei palankų išteisinamąjį sprendimą. Liustracijos komisija K. Prunskienės bylos ėmėsi, kai pernai rugsėjį LNK „Žiniose” buvo parodyta ištrauka iš 1991 metų Italijoje politikės duoto interviu, kuriame ji dalijosi prisiminimais apie buvusius kontaktus su KGB darbuotojais.

| |

“Sony Ericsson” išleis specialų “Pure Future” telefoną

“Sony Ericsson” šv. Velykų sekmadienį vyksiančio “Pure Future” atidarymo koncerto “Future Orkestra” metu pristatys specialiai festivaliui išleidžiamą muzikinį “Walkman” telefoną W508. Kol kas telefonas yra išleistas su trimis skirtingais festivalį atspindinčiais viršeliais, iš kurių muzikos gerbėjai išrinks vieną. Telefonas su gražiausiu viršeliu bus išleistas ribotu tūkstančio vienetų tiražu. Festivalio “Pure Future” organizatorius Mindaugas Jonaitis teigia, jog telefonas bus išleistas neatsitiktinai. “Šių metų rugpjūtį Trakų pilyje vyksiantis tradicinis “Pure Future” festivalis bus jubiliejinis – jam sukaks penkeri. Ta proga festivalio gerbėjams ir pristatome šį specialų telefoną. Kiekvienas, jį įsigijęs, į Trakų pilį galės patekti su didžiule nuolaida,” – teigia festivalio rengėjas. Dizaineriai sukūrė tris festivalį atspindinčius telefono dangtelius, kurių pavyzdžius pagamino “Sony Ericsson”. Planuojama, jog muzikos gerbėjai turės galimybę balsuoti ir išrinkti labiausiai festivalio dvasią atspindintį telefono viršelį, kuris ir bus išleistas ribotu tūkstančio vienetų tiražu. “Džiaugiamės šiuo netradiciniu “Sony Ericsson” telefonu. Bendrovė jau penktus metus yra festivalio rėmėja, todėl nenuostabu, jog pirmasis išskirtinis telefonas kuriamas būtent šiam festivaliui. Esame lyderiai muzikinių telefonų segmente, todėl šiai progai ir nusprendėme panaudoti naujausią muzikinį kompanijos telefoną – “Walkman” W508,” – sako “Sony Ericsson Lietuva” vadovas Audrys Leimontas.

Kanapės: žala sveikatai ir pavojus visuomenei
| | | |

Kanapės: žala sveikatai ir pavojus visuomenei

Pastaraisiais metais didelį susirūpinimą kelia padidėjęs kanapių vartojimas ir jo sukeliamos pasekmės. Didėja rūkančių kanapes asmenų skaičius, ypač tarp jaunų žmonių. Kanapių preparatuose nustatomas padidėjęs veikliosios medžiagos – tetra-hydro-kanabinolio (THC) kiekis. Atliekama vis daugiau mokslinių tyrimų, patvirtinančių tiesioginį kanapių vartojimo žalingą psichologinį, socialinį poveikį asmenybei. Kanapės įvardijamos kaip vienas iš labiausiai psichiką žalojančių (psichopatogeniškiausių) narkotinių preparatų. Plačiai paplitęs šio narkotiko vartojimas turi sunkias pasekmes tiek individui, tiek visuomenei. Kanapės yra bendras visų preparatų gaunamų iš kanapės augalo Cannabis sativa pavadinimas. Marihuana gaminama iš džiovintų kanapės augalo dalių, hašišą sudaro kanapių dervos, kurias išskiria ties žiedynais esančios kanapių pluošto liaukos. Be marihuanos ir hašišo, kurie yra rūkomi, iš kanapų dar išgaunamas hašišo aliejus, kuris gali būti vartojamas ne tik rūkomiesiems preparatams sustiprinti – sumaišomas su maistu ir gėrimais. Europoje labiausiai paplitęs yra kanapių rūkymas. Kanapėse randama daugiau nei 400 sudėtinių medžiagų. Viena iš stipriausių psichiką veikiančių medžiagų ir turinti stipriausią žalingą poveikį yra tetra-hydrokanabinolis (toliau – THC). Prieš du dešimtmečius THC koncentracija marihuanoje sudarė nuo 0,1 iki 4 proc., tuo tarpu hašiše 3-8 proc., hašišo aliejuje THC siekė 20- 50 proc.

Kanapės: leisti ar neleisti?
| | | |

Kanapės: leisti ar neleisti?

Šiuo klausimu diskutuojama jau keliasdešimt metų. Reikia kovoti su kanapių auginimu ir pardavinėjimu ar tai legalizuoti? Atsakymas į šį klausimą turėtų priklausyti nuo atsakymo į kitą klausimą: kanapės kenksmingos žmogaus sveikatai ar nekenksmingos? Kanapės pasaulyje ir Europoje yra plačiausiai vartojamas augalinės kilmės narkotikas. Europoje jis pradėjo plisti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje ir per keliolika metų jo vartojimas tapo masiniu reiškiniu. Nors sunku pretenduoti į tikslumą, vis dėlt ES narkotikų ir narkomanijos stebėsenos agentūros skaičiavimais, Europoje bent 65 milijonai žmonių nuo 15 iki 64 metų amžiaus yra vartoję kanapes. Kitaip tariant, su jomis tiesiogiai yra susipažinęs penktadalis visų Europos Sąjungos suaugusių žmonių. Žinoma, nuolatos kanapes vartojančių žmonių skaičius yra daug mažesnis, tačiau manoma, kad bent kartą per mėnesį jas vartojančių žmonių skaičius viršija 10 milijonų, o trys milijonai suaugusių europiečių kanapes vartoja kasdien ar beveik kasdien. Paskutiniame XX amžiaus dešimtmetyje kanapių vartojimas ypač smarkiai paplito tarp mokyklą lankančių jaunuolių. Kai kuriose šalyse kanapes kartą ir daugiau vartojusių mokinių iki 18 metų amžiaus skaičius viršija 50 procentų. Vartojimą skatina tai, kad narkotikas tapo pigus. Jo kaina už gramą svyruoja nuo 2,3 euro Portugalijoje iki 12 eurų Norvegijoje.