| |

G20 sutarė kovai su krize skirti trilijoną JAV dolerių

Didžiausių pasaulio ekonomikų lyderiai sutarė dėl pasaulinės krizės problemų sprendimo priemonių, kurių vertė siekia 1 trilijoną JAV dolerių. Pranešama, jog papildomi 750 mlrd. bus skirti krizės apimtoms šalims padedančiam Tarptautiniam valiutos fondui (TVF). Taip pat sutarta imtis sankcijų prieš užslėptus mažus mokesčius ir griežtesnį pasaulinį finansų reguliavimą. Maždaug 250 mlrd. JAV dolerių sutarta skirti pasaulinės prekybos skatinimui. Didžiojo dvidešimtuko vardu Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Brownas paskelbė, jog pasaulio lyderiai sutarė griežčiau kontroliuoti bankininkų užmokesčius ir premijas, be to, nuspręsta įkurti nauja Finansų stabilumo valdybą, dirbsiančią drauge su TVF ir padėsiančią užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą ir garantuosiančią, kad apie blogėjančią finansų sistemos padėtį būtų įspėjama iš anksto. G20 lyderiai taip pat sutarė griežčiau reguliuoti apsaugos fondus ir kreditų reitingavimo agentūras, skurdžiausioms šalims suteikti papildomą 100 mlrd. JAV dolerių pagalbą. Taip pat sutarta dėl bendrų veiksmų, bankams atsikratant blogų paskolų. „Tai diena, kai pasaulis susivienijo kovoje su globalia recesija. Ne tik žodžiais, bet ir globalaus atsigavimo ir reformų planu, turinčiu aiškų įgyvendinimo planą”, – teigė G. Brownas. Anot jo, greitai ekonominės situacijos pataisyti negalima, tačiau šalių lyderiai įsipareigojo daryti viską, kas bus būtina.

| |

Įveikiant krizę pagal Keynesą

Praėjus daugiau kaip šešiasdešimt metų nuo vieno iš žymiausių XX amžiaus ekonomistų Dž. M. Keyneso (John Maynard Keynes, 1883-1946) mirties, jo išdėstyti ekonomikos principai susilaukia vis didesnio atgarsio šiandieninėje vyriausybių ekonomikos politikoje. Tiek JAV prezidento Obamos pasiūlytas ekonomikos stimuliacijos paketas, numatantis beprecedentes investicijas į šalies infrastruktūrą, tiek pasigirdę siūlymai kurti naują Bretton Voods sistemą, bei vis garsiau girdimi reikalavimai vyriausybėms imtis aktyvesnio vaidmens ekonomikoje, tai tik dalis priemonių, tiesiogiai susijusių su Keyneso pasiūlymais, siekiant įveikti ekonominius nuosmukius. Keyneso ekonominės teorijos prielaidos susiformavo pasauliui išgyvenant Didžiosios depresijos laikus, tad sąlyčio taškų su šiandienos situacija yra daug daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šiandieninė pasaulinė krizė, be akivaizdžių skirtumų, turi neabejotinų panašumų su XX amžiaus Didžiąja depresija – žlungantis pasitikėjimas finansinėmis institucijomis, sparčiai didėjantis nedarbas, socialinės įtampos ir kt. Iki pat Didžiosios depresijos laikų ortodoksine ekonomikos srove buvo laikoma klasikinė ekonomikos teorija, besiremianti laissez-faire principu. Būtent dabar, laissez-faire doktrinotos laikymasis įvardijamas, kaip vienas iš veiksnių, nulėmusių naujausią finansinę krizę.

| |

Ar turėtum investuoti per Finansinę Krizę?

Pastaruoju metu žiniasklaida pilna pranešimų apie krentančias akcijų kainas, atleidžiamus darbuotojus, mažėjantį įmonių pelną, bei jų bankrotus. Atrodo, kad viskas tik blogėja ir pasaulis ritasi į nebūtį. Taigi ar verta tokiu metu investuoti? Taip, manau, kad dabar puikus metas investuoti ir štai kodėl: Klasikinėje knygoje apie investavimą “Stocks for the Long Run” Jeremy Siegel’as parodo, kad akcijų rinkos labai stabiliai grįžta į savo vėžias po įvairių nuosmūkių. Taip įvyko po dviejų pasaulinių karų, didžiosios depresijos, juodojo pirmadienio, teroristinių atakų, bei kitų krizių. Ši pasaulinė finansų krizė neturėtų būti išimtis, akcijų kainos ims vėl kilti. Taigi kodėl jų nenusipirkus dabar, kada jų kainos yra žemos? Garsusis investuotojas, milijardierius Warren’as Buffet’as yra pasakęs: sėkmingas investuotojas turi būti godus, kai kiti bijo ir bijoti kai visi kiti yra godūs (the successful investor should be ‘greedy when others are fearful and fearful when others are greedy ) Tai nereiškia, kad turėtumėte pirkti pirmas pasitaikiusias akcijas vien dėl to, kad šiuo metu jų kaina yra kritusi. Nemažai įmonių tikrai gali bankrutuoti per krizę, tačiau pasaulyje yra daugybė įmonių su puikiais augimo, pelno gavimo rodikliais, laiko patikrinta valdyba, pasižyminčių inovatyvumu, gaminančios/teikiančios puikias prekes/paslaugas. Tokioms įmonėms bankrotas negresia, o jų akcijų kaina šiuo metu yra smarkiai kritusi, dėl bendro pasaulinių rinkų nuosmukio.

Kaip mus veikia gėjų kultūra
|

Kaip mus veikia gėjų kultūra

Moterys visų pirma išmoko gauti naudos iš homoseksualios meilės šalininkų kovos už teisę būti savimi. Gėjų kultūra erotizavo vyrišką kūną, ir moterys dabar žavisi juo kino filmuose, per televizorių, per futbolo mačus ir teniso turnyrus… „Anksčiau buvo manoma, kad būtent vyrui priklauso aktyvi pradžia, jis žaidžia moters kūną, jį įsisavina, o ne atvirkščiai, – pabrėžia seksologas Igoris Konas. – Dabar pats vyriškas kūnas tapo geismų objektu. Moterys gavo galimybę legaliai mėgautis jo grožiu. Be to, dėl homoseksualios kultūros įtakos vyrai leido moteriai imtis aktyvesnio vaidmens intymiuose santykiuose; nereikėtų pamiršti, kad šiais laikais daugelio mėgstama poza „moteris viršuje” dar visai neseniai daugeliui buvo nepriimtina”. „Iš gėjų galima išmokti, kad žmogaus lytinė orientaciją reikėtų palikti už skliaustelių. Pažintis su kito orientacijos žmonėmis gali padėti geriau suprasti … pačius save ir tapti laimingais,” – mano seksologas Igoris Konas. „Nesutikę žmonių, kurių orientacija ne tokia kaip mūsų, mes esame tiesiog persunki stereotipų, prietarų ir keistų įsitikinimų. Būtent pažintis su jais mums parodo, kad apskritai žmonių nereikėtų dalinti į kategorijas – gėjus ar „natūralas” (arba vyrai ir moterys). Tokia pažintis mums duoda progą suprasti, kuo kiekvienas iš mūsų yra panašus ar kuo skiriasi nuo kito. Taip po truputį surandame save. Juk laimė nepriklauso nuo to, kaip sekame kieno nors pavyzdžiu: pavyzdžiui, jei esi vyras tai turi kautis ir visiems vadovauti.

|

Skandalas: darželinukams skaitomos pasakos apie gėjus

Mažamečių tėvai piktinasi, kad jų vaikams darželiuose aiškinama apie netradicinę seksualinę orientaciją. Vaikai esą aptarinėja pasaką, kurioje du princai įsimyli vienas kitą, susituokia ir tampa Karaliumi ir Karaliumi. Tėvai reikalauja nedelsiant nutraukti ikimokyklinėse įstaigose diegiamą mažamečių ugdymo metodikos “Gender Loops” projektą. “Gender Loops” Lietuvos darželinukams siūlo nagrinėti pasaką, kurioje du princai įsimyli vienas kitą, susituokia ir tampa Karaliumi ir Karaliumi, taip pat “padidinti supratimą apie seksualinės įvairovės svarbą žmonėms ir visuomenei”. Projekto ataskaitose minima, kad pagal šią metodiką vien Vilniuje yra apmokyta 320 vaikų darželių auklėtojų. Kai kurios ikimokyklinio ugdymo įstaigos esą metodikas jau taiko savo darbe. Taip pat yra numatyta šias programas diegti švietimo sistemoje per Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007-2012 metų programą. Tuo pasipiktinusi Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (NŠTA) kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją reikalaudama nedelsiant sustabdyti “Gender Loops” įgyvendinimą bet kokiu lygmeniu, kol nebus išsiaiškinta galima žala šeimai ir vaikams. “Atkreipiame dėmesį, kad lyčių lygybės įgyvendinimas per ikimokyklinį švietimą ir įsikišimą ankstyvame amžiuje, kai vystosi vaiko pažintiniai gebėjimai, pasirinktas todėl, kad per ilgą laiką tai duoda didžiausią efektą. Tačiau toks ugdymas gali žaloti vaikų psichinę sveikatą ir sukelti lytinės tapatybės sutrikimą vaikystėje.

Per dantis politiniams populistams

Kol mes su pasimėgavimu ir lietuviškai būdingu pavydu, skaičiuojame visokio plauko elitų algas ir stebime kaip elito atstovai, siekdami momentinės kameros blyksčių iki durnumo siūlosi mažinti sau algas (slapta vildamiesi, kad jiems bus pasakyta NE), kasdien iš mūsų piniginių palengva plaukia litai.Tai, kad šiandien Klaipėdos mieste nėra vieningos atsiskaitymo knygelės, mūsų kiekviena mūsų šeimos piniginė per metus paplonėja 144 litais. Vieningoji atsiskaitymo knygelė šiandien būtų geriausias smūgis į dantis politiniams populistams ir suteiktų galimybę Klaipėdos politiniam elitui paiškinti rinkėjams kaip jie padarė klaipėdiečių geresnįTa proga noriu pateikti visų dėmesiui mano kalbą užvakar pasakytą miesto tarybos trišalėje komisijoje. Kalba netaisyta. Manau joje pateikti atsakymai į daugelį klausimų. Linkiu malonaus skaitymo. Gerbiami trišalės tarybos nariai Klaipėdos miesto mero potvarkiu sudarytos darbo grupė, nagrinėjanti galimybes komunalinius mokesčius sugrąžinti į vieningą atsiskaitymo knygutę, buvo išnagrinėjusi įvairius atsiskaitymo sistemos tobulinimo variantus ir artėdama prie finišo tiesiosios, siūlė savo požiūrį kaip taisyti situaciją Klaipėdoje. Darbo grupės vadovas Marius Usonis siūlė grupės nariams nesiimti spręsti patiems kokia atsiskaitymo sistema yra teisingausia ir vartotojams patogiausia, siūlydamas paleisti gyvuoti tris atsiskaitymo sistemas, kurios konkuruotų dėl klaipėdiečių pinigų ir tai įrodytų, kad jos yra geriausios.

Krizę įveiksime visuotiniu bezdalų mokesčiu
| |

Krizę įveiksime visuotiniu bezdalų mokesčiu

Gyvename kaip pasakoje. Nes tik pasakose blogieji jų veikėjai, paprastai karaliai arba princai, įveda lietaus, oro, barzdos, mirties ir dar kokius nors pačius absurdiškiausius mokesčius. O kuo mes geresni, kad turėtume jų nemokėti? Todėl ir esami gąsdinami naujais lietaus, oro taršos ir barzdos mokesčiais, kuriuos įvedus visi gyventume kaip pasakoje. Pirmasis mokestis visiems aiškus ir suprantamas. Jei lyja – privalai susimokėti, nes vandenį reikia surinkti ir kažkur išpumpuoti. Jei sausra – mokestis mažesnis, bet vis tiek jį reikės mokėti, nes siurbliai toliau dirbs, o juos prižiūrintieji taip pat valgyti nori. Su oro taršos mokesčiai truputį painiau. Tačiau jei išsiaiškintume, kas yra didžiausi oro teršėjai, tai ir tokių klausimų nebekiltų. Mano manymu, labiausiai aplinką teršiame mes patys. Ne plastiku, ne buteliais ir ne senomis padangomis, o bezdalais. Prisiminkime, kiek metano į atmosferą paleidome po sočios Kūčių vakarienės? Mišrainės su pupelėmis, rauginti kopūstai, marinuoti grybai – tai vis neišsenkančios metano kasyklos. O juk šias dujas sėkmingai galėjome panaudoti elektrinėms kūrenti ir visiems mums šilumą gaminti. Perspjautume, atsiprašau, perperstume patį „Gazpromą”. Bėda tik, kad metaną į atmosferą išleidžiame be jokios naudos šalies ekonomikai. Todėl ir būsime priversti arba šį virškinimo metu atsirandantį produktą surinkti ir nešti į artimiausią dujų supirkimo punktą, arba mokėti mokesčius už oro taršą. Barzdos mokestis taip pat labai reikalingas.

|

Homoseksualumas liga ar norma?

Visuomenė susideda ne vien iš masės žmonių, kurią galima lengvai įtikinti, kuo tik nori: pasaulio pabaiga, homoseksualumu, raganomis ir t.t. ; visuomenėje yra ir mąstančiųjų savo protu ir matančių tikrovę. O tikrovę ir tiesą įrodo laisvi mokslininkai, kurie vis dar gali laisvai dirbti. Homoseksualumas – dar viena pasekmė, šalia kitų civilizacijos pramonės „normų”, kurį kiekvienas mąstantis, jeigu norėtų, pašalintų iš savo gyvenimo, nebent žmonių egzistavimo prasmė yra tik genitalijos. Pasaulis tobulas, ir viskas, kas jame ne tobula, yra tik žmonių aukščiausio laipsnio neišmanymo – egoizmo, troškimo valdyti kitus, kūryba. Homoseksualizmas tai – ne psichologinis, o fiziologinis klausimas. Visus gyvūnus, kurie turėjo šiuos fiziologinius nukrypimus, išleidus laisvėn, į jų stichijas, jie vėl tapdavo tokiais, kokius juos sukūrė gamta. Gamta juos išgydydavo nuo visko, kai tik jie joje atsidurdavo. Žmogus – ne išimtis. Ar galima teigti, kad homoseksualumas išgydomas gamta? Natūraliu maistu ir gyvenimo būdu? Ar buvo išgijimo atvejų? Taip. Jie yra. Ir tie, kuriems reikia, gali rasti tuos žmones, pagijusius nuo homoseksualumo. Žmogus gali būti sveikas tik harmonijoje, Gamtoje, todėl turi išmokti pasitikėti ja. Miestas – žmonių zoologijos sodas, kada nors pavirs į nuostabią Gamtą, iš kurios mes visi ir išėjom, jeigu žmonės atsikratys proto iliuzijų, kad tai, ko nesugebi, tampa norma.

|

Kuom skiriasi gėjus nuo paprasto pederasto

Kad visokių šiuolaikiškų, kosmopolitiškų ir diplomuotų tamsuolių nebūčiau apkaltintas „homofobija” perspėju, kad pavadinime ir toliau tekste panaudotas žodis „pederastas” yra viešai naudotinas tarptautinis žodis (pederastija [gr.paiderastija, pais – berniukas, jaunuolis + erastes – įsimylėjėlis] šaltinis: Tarptautinių žodžių žodynas, vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985). Neseniai man teko pasinaudoti vienos naktinės parduotuvės paslaugomis (stimulas – vėlyvi svečiai iš užsienio ir tuščias šaldytuvas). Prie tokių prekybos taškų, dažnai stoviniuoja įvairios žmogystos, todėl tą gilų vakarą buvo ne išimtis ir prie parduotuvės įėjimo stovėjo du apdriskę prasmirdę valkatos. Kaip visada valkatos paprašė sušelpti „maistui”, kadangi esu krikščionis ir įsakymą „prašančiam duok” aš nerišu su veidmainių propaguojamomis sąvokomis „ vienam duok kitam ne duok”, aš ištraukiau iš piniginės kažkokią smulkmę ir pabėriau į paslaugiai atkištą juodom panagėm žydintį delną. Tuo mano pareiga minimum „artimajam” pasibaigė ir aš nuskubėjau prie grotuoto langelio bei pradėjau užsisakinėti. Tie valkatos kažką tarpusavyje burbėjo ir aš į juos visiškai nekreipiau jokio dėmesio, kol vienas iš jų išdidžiai neišporino kitam: – „Aš labai didžiuojuos, kad aš esu gėjus, mes esame visuomenės elitas, tu neįsivaizduoji su kokiais aš žmonėm bendrauju”.

Pasaka apie du princus gėjus − be autorių
|

Pasaka apie du princus gėjus − be autorių

Skandalinga istorija apie ketinimus propaguoti homoseksualumą vaikų darželiuose išryškino keistą dalyką – fondų ir visuomeninių organizacijų lyderiai tik tada pasidomi, kas slypi jų projektuose, kai kyla skandalai. Grupė Seimo narių Etikos ir procedūrų komisijai apskundė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime narę Vincę Vaidevutę Margevičienę. Socialinių inovacijų fondo (SIF), finansavusio programos „Gender Loops” rengimą, interneto svetainė ir šiandien nurodo, kad organizacijos prezidentė yra V. V. Margevičienė. Vienas iš kreipimosi iniciatorių Petras Gražulis savaitraščiui „Balsas.lt savaitė” teigė, kad problema yra dviguba. „Dirbti naudojant šią metodiką, mano žiniomis, jau parengti šimtai mokytojų, o tam reikėjo lėšų. Žinau, kad kai kuriose mokyklose lankėsi gėjai ir vaikai buvo rengiami atitinkamomis uniformomis”, – kažkodėl apie mokyklas vietoj vaikų darželių ėmė pasakoti Seimo narys. Pasak P. Gražulio, Konstitucinis Teismas yra aiškiai nustatęs, kad parlamentarai negali dirbti fondų vadovais. „Kas, kad dabar atsistatydino, jei ilgai vadovavo. Aš pasižiūriu į internetą ir matau, kad ten ji vis dar yra prezidentė”, – sakė Seimo narys. Neseniai apie atsistatydinimą iš fondo prezidentės posto viešai paskelbusi V. V. Margevičienė neatsiribojo nuo SIF ir savo ankstesnės veiklos, bet atmetė teiginius, kad kaip nors prisidėjo prie užmačių sekti homoseksualumą propaguojančias pasakas darželinukams.