Mėnuo: 2009 vasario

Sekimo virusas

Fantastinių filmų ir knygų siužetai tampa realybe. Tie, kurie skaitė Jurgos Ivanauskaitės knygą „Placebas“, tikriausiai prisimena slaptą organizaciją, kurios nariai žinojo viską apie visus. Prieš porą metų toks knygos siužetas kėlė šypseną. Lygiai taip pat neįtikėtinai atrodė ir filmai, kuriuose būdavo bandoma įteigti, kad visi esame sekami ir visas mūsų gyvenimas registruojamas didelėse bylose. Išsigandome tik prezidentinio skandalo metu, kai sužinojome, kad mūsų pokalbių gali klausytis Specialiųjų tyrimų tarnyba. Tada kai kurie, aptardami svarbesnius arba intymesnius reikalus, pradėjo išjunginėti mobiliuosius telefonus arba palikdavo...

Visuotiniam sekimui – žalia šviesa

Lietuvoje atsiranda galimybė iš mobiliojo telefono numerio nustatyti žmogaus buvimo vietą. Nuo šiol tėvai galės nuolat kontroliuoti savo vaikus, sutuoktiniai – antrąsias puses, o darbdaviai – pavaldinius. Paslaugą „Locator“, kuria naudodamiesi už nedidelį mokestį nesunkiai sužinosite, kur yra jūsų atžalos, draugai ar kolegos, kol kas teikia du mobiliojo ryšio operatoriai – „Omnitel“ ir „Bitė“. Pateikę užklausą SMS žinute, gausite apytikrį vietos aprašymą. Užklausus internetu (www.locator.lt arba wap.sp.lt) bus atsiųstas žemėlapis, rodantis teritoriją, kur yra ieškomas žmogus. Tiesa, vieta nustatoma su paklaida – mieste...

Slaptas sekimas – neišvengiama tikrovė

Žmogus gali būti sekamas visur. Gatvėse ar aikštėse judėjimą fiksuoja filmavimo kameros. Darbe bosas gali pasiklausyti jūsų pokalbių, stebėti jūsų darbą kompiuteryje ir tikrinti elektroninius laiškus. Namuose į kompiuterius internetu laužiasi įvairaus plauko nusikaltėliai. Jūsų pašnekesių patalpose gali klausytis saugumo struktūros, įmontuodamos "blakę" ar dekoduodamos balsus pagal langų virpesius, suinteresuoti asmenys lengvai gali perimti pokalbius mobiliuoju telefonu ar susirašinėjimą, įskaitant ir jų turinį. Asmens buvimo vietą gali išduoti navigacinė įranga automobilyje, mobiliojo telefono ar mobiliojo interneto skleidžiamas signalas. Na, o atsiskaičius mokėjimo kortelėmis...

Kolektyvinio intelekto technologijos ir privatumas

Tai vienas iš tų retų straipsnių, nuoroda į kurį yra šio įrašo pabaigoje, paskatinęs mane į kai kuriuos reiškinius pažvelgti kažkiek kitaip. Todėl ir kilo noras pasidalinti kai kuriomis savo mintimis ir dar kartą grįžti prie temos apie visuotinį sekimą, tik gal kitokiu kampu. Pradžiai, bent jau dėl šiokio tokio aiškumo, apie tai, kas slepiasi po terminu “kolektyvinis intelektas”. Taigi, kolektyvinis intelektas - tai terminas, kuris atsirado sociologijoje praeito amžiaus 80-ųjų metų viduryje, tyrinėjant kolektyvinio sprendimo priėmimo procesą (paimta iš Wikipedijos ir tai...

Slaptas sekimas vietoje atviros kovos

Visas naujienas apie tai, kad muzikos leidėjai ar kino platintojai nutraukė skaitmeninių kūrinių su DRM (skaitmeninėmis autorių teisių apsaugos priemonėmis) pardavimą, reikėtų vertinti labai skeptiškai. Matydami, kad publikos simpatijos akivaizdžiai krypsta į nevaržomos užraktais informacijos pusę, pardvėjai iš pradžių labai aktyviai priešinosi (pamenate istoriją apie Sony sąmoningai platintą Trojan programą muzikiniuose CD?), o pastaruoju metu ėmė tiesiog masiškai „kapituliuoti“, prisiekdami daugiau tokių nenaudoti. Tačiau apsaugos sistemas kuriančios firmos nebankrutuoja, o muzikos ir filmų platintojų akcininkai irgi triukšmo nekelia. Ar firmos rado tinkamą joms...

Masinis sekimas – tarp mitų ir realybės

Nė vienas žmogus nėra apsaugotas nuo pokalbių pasiklausymo, jų išviešinimo, tačiau būgštauti dėl nežabotos kontrolės kol kas nėra pagrindo. Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia, kad gyventojų pokalbių nėra masiškai klausomasi. Tuo tarpu Lietuvos Prezidentas mano, kad neteisėtai klausomasi net ir jo pokalbių. Telekomunikacijų operatoriai neteikia jokios informacijos apie savo pagalbą operatyvinės veiklos darbuotojams. Specialistai teigia, kad šiuolaikinė technika leidžia įrašinėti bet kurio asmens pokalbius, jam apie tai nežinant. Kyla klausimas: kuo tikėti? Rolandas Paksas teigė buvęs priblokštas, kai žurnalistai jo paklausė apie skambutį...

Slapta telekomo aistra – sekimas

Tyrimą dėl neteisėto duomenų rinkimo atliekantys teisėsaugos pareigūnai vengia spėlioti, kokiais tikslais ir kokia informacija galėjo būti kaupiama. Bendrovė “Lietuvos telekomas” galėjo neteisėtai klausytis telefono pokalbių ir rinkti informaciją apie nemažą ratą privačių asmenų, neišskiriant nė politikų. Tokią versiją tiria specialiosios tarnybos, atlikusios kratą bendrovėje ir konfiskavusios įvairios techninės įrangos, kuri, kaip įtariama, galėjo būti panaudota tokiai neteisėtai veiklai vykdyti. Ar šie įtarimai peraugs į neteisėto sekimo skandalą, parodys ikiteisminis tyrimas, kurio baigties ir terminų pareigūnai neprognozuoja. Po kelias dienas trukusių gandų ir...

Riedutininkų atgimimas

Pačiūžas pats laikas iškeisti į riedučius. Ledo arenas – į miesto aikštes ir parkus. 36-erių Audrius Šapola ragina nedelsti. „Su riedučiais – puikiausias laisvalaikis. Tiesa, Vilnius nedraugiškas riedutininkams: automobilių vairuotojams trūksta kultūros, o miesto vald-žiai – supratingumo“, – kalbėjo riedutininkų klubo „Ketvirtadienio nakties karštis“ prezidentas. Išbandęs riedučių trasas Austrijoje, Vokietijoje, Estijoje, A.Šapola apgailestauja, kad Vilniuje nėra nė vienos modernios trasos, būtent dėl to sostinės gyventojai dar neatrado visų riedučių teikiamų malonumų. Riedučiai – puiki transporto priemonė. „Prancūzijoje su riedučiais patruliuoja policininkai. Austrijoje daugelis...

Forsai (gezai)

Forsai (gezai)- sportinio stiliaus juonuoliai, paplitę didžioje dalyje lietuvos miestų. Pagrindiniai miestai Kaunas ir Panevėžys. Forsas(gezas) žodis atkeliavęs iš anglų kalbos ( force - jėga.). Amžius labai įvairus, svyruoja nuo 12-30 metų. Tai galima paminėti kaip sovietinio rėžimo padarinys. Kuomet Lietuva nebuvo nepriklausoma tada forsai, tuomet "marozai" būdavo pagrindinė vyraujanti subkultūra. Forsai (gezai) turi du pagrindinius porūšius: tai marozai ir grynieji forsai. Jų išskyrimas aprašytas atskiruose straipsniuose. Išorinė išvaizda - Forsai ir marozai rengiasi labai panašiai - tai dažniausiai būna sportinis stilius. Treningai...

Banglai

Banglai - jaunuoliai apdribusiais drabužiais. štai kokią siaurą sąvoką mums duoda Lietuvių kalbos ir kultūros mokytojų sąjunga. Šiuo apibrėžimu niekas nesibaigia. Žodis "banglas" atkeliavo iš anglų kalbos. Banglas ko gero, yra tik kalbos riktas. Ne paaugliams nešioti tai, kas angliškai vadinama bangle. Toliau visų žodžių nuo bek- iki birk- aiškinimas visai sumautas, vieni vadinami žargonybe, nors tai grynai lietuviškas, net baltiškas ir gal net indoeuropiečių prokalbės žodis, kiti vulgarizmu, o treti - niekaip. Banglų amžius yra įvairus ir dažniausiai svyruoja nuo 12 -...