Šaltasis karas oficialioje ir bulvarinėje Rusijos žiniasklaidoje kariaujamas visu frontu, nors valdžios atstovai tai ir bando neigti. Pagrindinis priešas įvardytas jau seniai – tai JAV, o dabar imtasi „traukti į dienos šviesą“ ir visų pasaulinių nelaimių kaltininkės sąjungininkus. Kartais tai daroma tiesmukai ir be užuolankų, pavyzdžiui, svarstant Ukrainos situaciją ir prognozuojant, kada gi šalies prezidentas Viktoras Juščenka, kuris pristatomas kaip M. Saakašvilio bendras, nuves Ukrainą ne į išsvajotoją partnerystę NATO ir Europos Sąjungoje, o į pražūtį ir sumaištį. Kartais panaudojamos daug subtilesnės priemonės,...
Rusijos požiūryje į informacinį karą bei informacinės erdvės saugumą įsišakniję Sovietų Sąjungos naudotos propagandos ir kontrpropagandos metodai. Per Šaltąjį karą Sovietų Sąjungoje buvo sukurtas plataus masto propagandos mechanizmas, kurį naudojant pasaulyje buvo skleidžiama komunistinė ideologija. Šią veiklą vykdė daug civilių ir karinių specialistų. Civilinėje srityje įsitvirtino „juodos“, „pilkos“ ir „baltos“ propagandinės veiklos metodai. Buvo sukurtas didžiulis valstybinis aparatas bei naudojamos milžiniškos lėšos (per metus nuo 3 iki 4 milijardų USD). Sovietų Sąjungos vadovybės išlaidų niekas nekontroliavo: nei į valdžią išrinkti vadinamieji „liaudies atstovai“,...
Šioje laidoje Ričardas Čekutis ir Audrys Antanaitis su VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju Nerijumi Maliukevičiumi kalbasi apie antilietuviškos propagandos veiksmingumą bei informacinių karų technologijas. Ričardas Čekutis. Pastaruoju metu kažkodėl suaktyvėjo viešosios informacijos srautai, iškreipiančiai pateikiantys Lietuvos pokario laisvės kovas. Pirmiausia, atsirado nemažai naujų interneto tinklalapių, kuriuos vienija vienas svarbiausias dalykas – visuose juose pokario Lietuvos partizanai vienareikšmiškai kaltinami žudę nekaltus civilius gyventojus. Prieš šią laidą specialiai pasitikslinau LGGRT centro Specialiųjų tyrimų skyriuje, kiek pokario metais Lietuvoje žuvo asmenų, kuriuos vienaip...
Informacinis karas – paplitęs, netgi madingas žodžių derinys. Apie šio karo grėsmę pastaruoju metu nuolatos kalbama. Tačiau retai užsimenama, kas tiksliai tai yra ir kuo iš tiesų gresia informacinio karo veiksmai valstybei, politikams ir net paprastiems žmonėms. Dėl informacinio karo apibrėžimo nesutaria net šį reiškinį nagrinėjantys mokslininkai. Kai kurie iš jų yra linkę kalbėti apie informacinį karą kaip realių karinių veiksmų dalį, tik vykstantį virtualioje erdvėje ar tiesiog siekiantį paveikti informacines kitos konflikto pusės galimybes. Tai gali būti ir virusų ataka prieš priešo...
Atsižvelgdama į šiuolaikines tendencijas, Lietuvos kariuomenė bene pirmoji pasaulyje sukūrė atskirą kariuomenės rūšį - specialiųjų operacijų pajėgas. Vertėtų žengti dar vieną žingsnį modernios kariuomenės link ir sukurti „informacinio karo“ struktūrą. „Informaciniai karai“ seniai virto kasdienybe, jų apraiškų galima įžvelgti, pavyzdžiui, jau Kryžiaus karų prieš Lietuvą istorijoje. Kryžiuočiai nemažai dėmesio skyrė lietuvių juodininmui, Lietuvos diplomatinių iniciatyvų žlugdymui bei savo veiksmų pateisinimui. Kaip ryškų „informacinio karo“ epizodą galima vertinti ir „lietuvių ir daugelio rusų karaliaus“ Gedimino laiškus Vakarų miestams. Šiuolaikiniame pasaulyje „informaciniai karai“ ypač išplito...
Lietuvos politikai ir teisininkai tikina, kad nauja Europarlamento direktyva neatvers kelio visuotiniam sekimui. Pareigūnai pradeda skaičiuoti, kiek ryšių bendrovėms kainuos įgyvendinti Europos Parlamento (EP) sprendimą dėl papildomo duomenų apie asmenis kaupimo. Nors kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse direktyva įvertinta prieštaringai, ji Lietuvoje sutikta palyginti ramiai. Politikai ir teisininkai tvirtina, kad naujasis dokumentas neturėtų pažeisti žmogaus teisių ir padės kovai su terorizmu visame žemyne. EP balsų dauguma trečiadienį pritarė Duomenų apsaugos direktyvos projektui, kuriuo nustatomos naujos taisyklės, kaip turėtų būti saugomi duomenys apie...
Dešimtys tūkstančių britų slapta sekami, vykdant technologinį eksperimentą „Cityware“. Šiuo tikslu buvo įrengta įvairių skaitytuvų (skenerių) biuruose, universitetų teritorijose, gatvėse ir baruose. Eksperimento tikslas – nustatyti žmonių judėjimo kryptis miestuose. Pirmoji skaitytuvų dešimtis, įrengta Batho mieste (Anglija), „gaudo“ radijo signalus, kuriuos skleidžia mobilieji telefonai, nešiojamieji kompiuteriai ir skaitmeninės kameros, o pagal gautus duomenis nustatomos pagrindinės gyventojų judėjimo kryptys. Tačiau pėstieji nebuvo perspėti, jog prietaisų, kuriuos jie nešiojasi kišenėse, portfeliuose ar kuprinėse, duomenys yra įrašomi ir saugomi centrinėje duomenų bazėje. Batho universiteto mokslininkai teigia,...
Praėjusią savaitę Gedimino Kirkilo Vyriausybė patvirtino Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimų projektą. Kai Seimas priims šiuos pakeitimus, visų Lietuvoje veikiančių asmenų telefoninio ryšio bei interneto paslaugų teikėjai bus įpareigoti kaupti duomenis apie kiekvieno Lietuvoje esančio asmens telefoninius skambučius, naršytus interneto tinklalapius, rašytus elektroninius laiškus bei bendravusių asmenų konkrečią buvimo vietą. Pagal Lietuvoje įgyvendinamą tvarką tokia informacija apie visus asmenis turės būti saugoma vienerius metus. Elektroninio bendravimo turinys kol kas nebus kaupiamas. Prie turinio informacijos kaupimo problemų tiek JAV, tiek ES valstybėse planuojama grįžti netolimoje...
Didžiosios Britanijos valdžios institucijos kaupia didžiulę duomenų bazę, kurioje fiksuojamas kiekvienas telefono skambutis, elektroninis laiškas ir internete atvertas puslapis, rašo ,,The Times”. Šis masinis sekimas reikalingas kovai su nusikalstamumu ir terorizmu. Ateityje planuojama, kad Vidaus reikalų ministerijai duomenis tiesiogiai perduos interneto ir telekomunikacijos ryšių tiekėjai. Informacija minėtoje bazėje bus saugoma vienerius metus. Policija ir saugumo tarnybos galės pasinaudoti duomenų bazėmis gavę teismo leidimą. Šis pasiūlymas visuomenėje atgaivina diskusijas apie visus stebintį „Didįjį brolį“ (angl. – „Big Brother“). Taip pat planuojama kaupti asmens tapatybės...
Jungtinių Valstijų vyriausybė kuria itin sudėtingomis technologijomis paremtus prietaisus, kurie padės sekti žmones, pranešė „BBC News”. Šie prietaisai leis atpažinti žmogų vien iš eisenos, pastatuose aptikti mirusius arba priešiškai nusiteikusius žmones, o netolimoje ateityje – galbūt ir skaityti mintis. Po Rugsėjo 11-osios kai kurie mokslininkai, dirbantys gynybos srityje, savo dėmesį sutelkė ne į branduolinius ginklus, o žmonių, pavyzdžiui, galimų savižudžių sprogdintojų, stebėjimą. Žmonėms sekti skirtas technologijas šiuo metu tobulina Merilendo universiteto, įsikūrusio netoli Vašingtono, mokslininkai ir studentai. Pas juos apsilankęs BBC žurnalistas Humphrey’is...
