|

Į Seimo langus – šūvis, miniai – ašarinės dujos

Vilniuje protestuojanti tūkstantinė žmonių minia buvo apsupusi Seimą, langus daužė sniego gniūžtėmis, kiaušiniais ir akmenimis bei skanduodama „Vagys, lauk“ mėgino veržtis į parlamentą. Iš minios paleistas šūvis išdaužė Seimo antrųjų rūmų langą. Protestuotojus policija bandė raminti ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis. Per riaušes 86 asmenys suimti, maždaug dvidešimčiai prireikė medikų pagalbos, nukentėjo ir 4 pareigūnai. Vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad kol kas situacija Vilniuje yra stabili, viešąją tvarką mieste prižiūri sustiprintos policijos pajėgos. Anot VPK, policijos pareigūnai yra pasirengę atremti naujus riaušininkų veiksmus. Vilniaus apskrities policijos pajėgos yra mobilizuotos, pasitelktos pajėgos iš kitų apskričių policijos įstaigų, todėl žadama operatyviai reaguoti į bet kokius neramumus. Naujausiomis žiniomis (apie 19.30 val.), vakare vėl prie Seimo besibūriavę jaunuoliai išsiskirstė, tačiau prie Seimo rūmų Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai tebebudi. Pareigūnai apjuosę visą Nepriklausomybės aikštę, riboja pėsčiųjų priėjimą prie Seimo pastato, arčiau praleidžiami tik žiniasklaidos atstovai. „Balsas.lt“ žinomis, kol kas draudžiamas transporto eismas Gedimino prospekto dalimi nuo Lukiškių iki Nepriklausomybės aikštės bei Goštauto gatve palei Neries upę prie Seimo rūmų. Seimo riaušininkai buvo išvaikyti, nors pavienės grupelės dar ilgai neapleido vietos. Dalis atstumtų riaušininkų siautėjo Gedimino prospekte ir Žvėryno mikrorajone.

|

Mitingas: neramumams buvo pasirengta

Vidurdienį Vilniuje, prie Seimo, į protesto mitingą susirinkę maždaug 7 tūkst. protestuotojų ketino įsiveržti į parlamentą, tačiau juos atrėmė specialiosios pajėgos. Praėjus keletui valandų po mitingo prie Seimo rūmų jau ramu. Policija dėl neramumų sulaikė 82 asmenis. Per neramumus sužeista 15 asmenų, vienas iš jų – sunkiai. Policijos vadovai sakė neabejojantys, kad neramumai buvo gerai organizuoti, nes jų dalyviai turėjo “molotovo koktelių”, peilių, akmenų. Naktį prie Seimo budės sustiprintos policijos pajėgos. Seime penktadienio vakarą surengtas susitikimas, kuriame padėtį po mitingo aptaria Premjeras Andrius Kubilius, Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas, generalinis prokuroras Algimantas Valantinas, Valstybės saugumo departamento direktorius Povilas Malakauskas, vidaus reikalų viceministru Algimantas Vakarinas ir Policijos departamento Generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas. Pareigūnų išvaikyti keli šimtai protestuotojų – daugiausia agresyviai nusiteikę jaunuoliai – jau buvo kartą po mitingo pabaigos grįžę prie Seimo. Skydais ginkluoti specialiųjų pajėgų pareigūnai juos pasitiko ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis, o riaušininkai jiems atsako akmenų kruša. Pranešama, kad per policijos ir mitinguotojų susirėmimus sužeista 13 žmonių.

| |

Krizė netrukdo avangardui

Kol pasaulines finansų sostines krečia finansų krizės karštinė, jų gyventojai nenusimena, bet nuolat ieško alternatyvių vertybių. Galbūt dabar pats tinkamiausias metas įsigilinti į tai, kas jaudina, kam niekada nerandame laiko. Londone priešpaskutinį spalio savaitgalį „Sonic Arts Network“ kartu su „BBC Radio 3” pristatė eksperimentinės muzikos festivalį. Šis renginys remiasi vokiečių kompozitoriaus avangardisto ir elektroninės muzikos pionieriaus Karlheinco Štokhauzeno kūriniu „Aus Sieben Tagen“ („Iš septynių dienų“). Avangardinės muzikos festivalyje dalyvavo daugiau nei 20 atlikėjų. Festivalio režisierius – Antonas Lukoševieze – festivalio metu vadovavo gausiam atlikėjų būriui, tarp kurių ir žymus lietuvių kvartetas „Twentytwentyone“, ne kartą pasirodęs Lietuvos „Jauna Muzika“ ir kituose progresyviuose festivaliuose. Londono „Cut & Splice“ festivalis – pirmas radikalios elektroninės muzikos ir garso meno festivalis, vykstantis pačioje neįprasčiausioje vietoje. Festivalio organizatoriai pasirinko atmosferišką ir ypatingai seną muzikinę salę „Wilton Music Hall“. Pastate, atrodo, nuo senų laikų nepaliestos nei durys, nei sienos, nei viena laiptų atrama. Senovė alsuoja iš kiekvieno kampo. Čia 1850-aisiais ir 1860-ais, buvo atliekamos operos, klasikinės uvertiūros, šokiai, choralai. Vėliau pastate buvo atliktas pirmasis kankano šokis, tokie pasirodymai suburdavo į pastatą net 1500 žmonių.

| |

Geroji krizės pusė

Jei prieš kelis mėnesius apie pasaulinę krizę kalbėdavo tik vienas kitas, šiandien jos padarinius jaučiame kiekvienas: planai pasikelti atlyginimus atsidėjo neribotam laikui, kol kas belieka džiaugtis, jei apskritai turime darbą, didesnių paskolų bankuose gauti jau praktiškai nebeįmanoma, kainos parduotuvėse gerokai padidėjo ir ko gero dar didės. Prie viso to “gėrio” prisideda ir valstybė: planuojamas lengvatinio 5 procentų pridėtinės vertės mokesčio spaudai nuėmimas (sudėjus su krizė spauda dabar dėl to išgyvens sunkiausius metus), planuojamas autorinių atlyginimų panaikinimas dirbantiems (tai sąžininga darbuotojų atžvilgiu, tačiau šoką leidykloms padidins dvigubai), pajamų mokesčio didinimas, staigus apie 70 proc. važiavimo Vilniaus viešuoju transportu pabrangimas (”labai laiku”, turint omenyje globalujį atšilimą bei krizę: skatinkime vairuoti kuo daugiau žmonių, kad užteržtų orą ir užkimštų miestų gatves galutinai). Paskutinius tris dalykus paminėjau dėl to, kad apie juos kol kas mažai kur rašoma ir kalbama, be to visa tai susiję ir su manim. Kadangi neigiamų nuomonių, straipsnių apie krizę šiuo metu apstu, pasistengsiu į visą šią situaciją pažvelgti teigiamai. Pradžiai tiesiog siūlau perskaityti porą straipsnių, kurių autorių mintims labai pritariu, po to pateiksiu ir savo išvadas krizės klausimu: Pirma nuomonė: dienraščio “Klaipėda” žurnalistės Dovilės Jablonskaitės straipsnyje “Ačiū Dievui – krizė”.

| |

Baisiau krizė ar A. Kubiliaus planas?

Vyriausybę krizės sąlygomis formuojantis Andrius Kubilius viešai skelbia, kad gelbsti valstybę nuo bankroto. Iš tikrųjų žmonės ir verslas finansuos daug diskusijų sukėlusią gelbėjimo operaciją. Premjeras A. Kubilius, mėgindamas didinti mokesčius ir gelbėti valstybę nuo bankroto, tvirtina, kad prekės ir paslaugos bendrai brangs tik 1 procentu. Verslininkai ir žmonės dar neįsivaizduoja, kiek praras, o valdžia sako tai žinanti, bet jokių faktų nepateikia. Verslo organizacijos, profesinės sąjungos ir šalies gyventojai būtų linkę suprasti valdžios norus, tačiau trūksta aiškumo – kiek ir kam smogs krizė bei nuo jos siūlomi vaistai. Pastarieji yra gana paprasti – gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai bus suvienodinti ir sieks 20 procentų. Daugiausia nerimo kelia PVM lengvatų naikinimas. Premjeras neigia, kad bankrotai, kuriuos skatins numatomos priemonės, praris daugiau negu duos, tačiau savo žiniomis nesidalija. „Vienintelė pagal Europos Sąjungos standartus galinti skaičiuoti institucija yra Finansų ministerija. Kita – būrimas iš nieko”, – sakė premjeras. A. Kubilius nieko neskelbia ir apie ekonominį efektą. Neaišku, kada planą bus galima laikyti pavykusiu, kada galima tikėtis ūkio atsigavimo. Kadangi skaičiai esą žinomi tik plano kūrėjams, panašu, kad koalicijai rūpi subalansuoti šį biudžetą ir greitai nebankrutuoti – finansiškai ir politiškai. Svarbiausia – du milijardai į biudžetą šiandien.

| |

Krizė: vieni praranda, o kiti uždirba milijardus

Ekonomikos ir finansų sunkmečiu laimėtojais galėsime pavadinti visus, kurie išgyvens šią krizę, o daugiausia uždirbti dabar gali tik turintieji daug pinigų ar galintieji jų pasiskolinti. Dabartinės pasaulinės finansų krizės metu didesnioji investuotojų dalis patyrė nuostolių, tačiau nedidelė grupelė alternatyvaus investavimo fondų savininkų jau dabar skaičiuoja pasakiškus pelnus. Kiti potencialūs laimėtojai dėl pergalės kaunasi dabar. Lietuvos banko (LB) Ekonomikos departamento direktorius R.Kuodis sako, kad pasaulio finansų rinkose veikia ne tik ribotos rizikos ar alternatyvaus investavimo (AIF) fondai, bet ir neviešai veikiančios investicinės organizacijos, į kurias paprastas pilietis negali patekti. Tai – turtingųjų pasaulis. Apskritai ne kiekvienas mirtingas investuotojas gali praverti kai kurių ribotos rizikos (angl. Hedge Fund) fondų duris. Į kai kuriuos „hedge“ fondus pateksite pasiūlę investuoti ne mažiau kaip 2-3 mln. dolerių. Todėl kartais tokie fondai dar vadinami milijonierių klubais. Šios investavimo struktūros pritraukė ne tik daug pinigų, bet ir pasaulio finansų protų. Jose dirba gausybė, pavyzdžiui, iš Rusijos emigravusių matematikų, mokslų daktarų. Jie kuria modelius, kaip uždirbti daug ir labai daug. Nors kai kurie „hedge“ fondai patyrė nuostolių, tačiau stambieji uždirbo pasakiškus pelnus. Pastaruoju metu tokios investavimo struktūros veikė labai ciniškai. Tikėtina, kad dėl jų veiklos į krizę pateko Islandija.

| |

Kaip išlikti viršuje pinigų krizės metu?

Ko verti yra pinigai? Juk tai tik globalus susitarimas tarp žmonių, kad pinigai – tarpusavio atsiskaitymo matas, kuris turi bendrą vardiklį, vykstant prekių ir paslaugų mainams. Kažkada valstybės pinigus išleisdavo į apyvartą juos padengusios aukso rezervu, dabar tų laikų jau nebėr. Bet kas yra auksas? Tai juk irgi yra susitarimas, jog šis metalas yra vertybė. Man asmeniškai jis nėra vertybė ir aš to aukso nė kiek neturiu. Pats svarbiausias ir vertingiausias mūsų gyvenime yra LAIKAS. Taigi, paslaugų ir prekių kaina priklauso nuo to, kiek žmogaus valandų buvo sunaudota tai prekei pagaminti ar paslaugai atlikti. Kuo daugiau žmonių prisideda prie to darbo, ar gaminant ir parduodant prekes ar teikiant paslaugas, tuo brangiau visa tai turėtų kainuoti. Pinigai – tai tik bendras susitarimas dėl patogesnio atsiskaitymo būdo. Didieji bankininkai ir prekybininkai psichologiškai prikaustė šiuolaikinį žmogų prie pinigų turėjimo ir jų išleidimo. Iš tikrųjų, tai tėra iliuzija. Iliuzija, kad tu esi priklausomas nuo pinigų. Pabandykite pagyventi pora dienų be pinigų, ir jums bus daug kur užvertos durys. Nes visi žmonės yra priklausomi nuo popieriaus lapelių, vadinamų pinigais. Žmonės jaučiai bejėgiai, jei jie neturi pinigų. Istorijoje turbūt daug kartų yra buvę, kai pinigai tai brangsta, tai pinga, priklausomai nuo to, ką už tą popierių gali įsigyti. Pavyzdžiui, šiuo metu Zimbabvėje infliacija siekia milijonus procentų ir šimtas milijonų Zimbabvės dolerių yra lygus vienam JAV doleriui.

| |

Tai ne mano krizė

Regis, praėjo tiek nedaug laiko – vos dešimtmetis… 1998-ųjų rudenį vienam dienrašty skaitytojus raminau, jog „krizė“ – tai, paraidžiui verčiant, tiesiog „lūžis“. Po tokių lūžių būna kitaip, būna nauja. Drąsiausieji jau tada nepasidavė panikai, ir tiesiog kartojo – „krizė Rusijoje privers Lietuvos verslininkus persitvarkyti, išmokti dirbti su Vakarų rinkomis.“ Taip ir įvyko, todėl gana sparčiai įveikus nuosmukį Lietuvos ekonomika greitai užsėdo ant nematyto ekonominio augimo lokomotyvo. Ot, kaip puikiai atspėjo! 🙂 (Juokauju, žinoma – ne atspėjo, o tiesiog numatė, žinojo). Dabar labai pasigendu (tiek valstybiniu mastu, tiek daugelio bendrapiliečių veiduose) tos perspektyvos, tos vizijos. Ko mums siekti, ko mokytis iš krizės? Atrodo, kad visos intelektinės pajėgos sutelktos į tai, kaip išgyventi krizę. O va apie tai, kas bus po to, kai juntamai pereisim į tą kitą lygį, kol kas atsisakoma apčiuopiamai mąstyti ir kalbėti. Na, kas bus tada? Kas? „Tvari plėtra“ globalinio atšilimo akivaizdoje? Tolesnis žygis ES vidurkių link? Cha. Ką numato, apie ką svajoja krizės įveikimo strategai? (Na, gal duokim laiko – palūkėkim ir pamatysim, ką nauja valdžia išgalvos.)O gal vis dėlto verta pripažinti, kad jau niekada nebus taip, kaip buvo? Cituoju „Newsweek“, kurio iškalbingą neseno rusiškosios laidos numerio viršelį matote šalia: „JAV bankai grįžo į tokią būseną, kokioje buvo prieš prasidedant Didžiąjai depresijai“.

| |

Finansų krizė: priežastys, pasekmės ir pamokos

Finansų rinkas išsiūbavusi JAV antrinių paskolų krizės bei kuro ir maisto krizių banga atnešė sunkumų ne tik Europos bankams, bet ir diržus turintiems susiveržti žmonėms. Europiečių laukia negrąžintos paskolos, perkamosios galios mažėjimas ir nedarbo didėjimas. Ar pasitikėjimą grąžins JAV 700 mlrd. dolerių gelbėjimo planas ir kitų vyriausybių, norinčių išvengti praėjusio šimtmečio ketvirtojo dešimtmečio klaidų, pastangos? Ko tikėtis iš krizės ir kaip apsisaugoti nuo ekonomikos lėtėjimo spąstų? Ekonomikos ir finansų politikos srityje dirbantiems europarlamentarams šiuos klausimus uždavėme prieš spalio 9 d. plenariniame posėdyje vyksiančias diskusijas dėl finansų rinkų priežiūros priemonių. „Dabartinis finansų krizės epizodas nenustebino – padėtis Europoje susijusi su situacija JAV“, – aiškina Ekonomikos komiteto pirmininkė Pervenche Berès. „Amerikoje bankai lyginant su kiekvienu realių investicijų doleriu skolina 32 dolerius, tuo tarpu Europoje 1 indėlio doleris atitinka 12 paskolintų dolerių. Kenčiame nuo Amerikos ekscentriškumo“, – mano Margaritis Schinas (Europos liaudies partijos ir Europos demokratų frakcija, Graikija), sakydamas, kad „puota baigėsi“. Vokiečių europarlamentarė Heide Rühle (Žaliųjų frakcijos/Europos laisvojo aljansas) krizės plėtimosi šaknis regi naujoviškuose finansų produktuose ir perdėtame saugumo jausme.

|

Horoskopai. 2009-ųjų metų apibūdinimas.

Daugybė skirtingų horoskopų rodo, kad 2009-ieji bus aktyvaus darbo metai. Jei netinginiausite ir nebijosite kelyje pasitaikančių sunkumų, pasiseks pasiekti norimų tikslų. Pagal rytų horoskopą, nuo 2009 m. sausio 26 d. prasideda Jaučio metai. Jautis Rytų kultūroje – darbštumo, kantrumo simbolis, tad 2009-aisiais žmonės turės daug dirbti, kad pasiektų savo tikslų. Pagal Feng Šui horoskopą, nuo 2009 m. sausio 26 d. žmonėms daugiausia įtakos turės Žemės elementas. Atsižvelgiant į tai, 2009-aisiais rekomenduojam užsiimti žemės darbais – darbuotis darže, sode, tvarkyti aplinką prie savo namų. Pagal senąjį Avestos horoskopą, kuriuo tikėjo indoeuropiečiai ir lietuvių protėviai baltai, 2009 metais kovo 21 d. (per pavasario lygiadienį) prasidės Bebro metai. Bebras – darbštus, tvarkingas gyvūnas, statantis užtvankas ir nešantis daug naudos. Taigi jo globojamais metais žmonės taip pat turi būti darbštūs ir tvarkingi. Pagal Avestos horoskopą, Bebro metai – grožio, harmonijos ir meilės metai, kai nugalima neapykanta. Šiais metais ypač laikomasi įstatymų. Nemažai žmonių susimąsto apie savo moralę, pradeda gyventi dorovingiau. Pagal senąjį graikų planetų horoskopą, 2009-uosius globos Marso planeta. Marsas mitologijoje – karo dievas. Jei Marso globojami žmonės yra atkaklūs, nebijo gyvenimo kelyje pasitaikančių sunkumų, jie gali pasiekti didelių tikslų. Taigi 2009-aisiais rekomenduojama būti aktyviems, netinginiauti, o veikti savo labui. Pagal numerologiją 2009-ieji – ketverto metai.