Month: vasario 2008

Mokykla be patyčių. Deja, bet daugybė Lietuvos vaikų tokios net negali įsivaizduoti. Prasivardžiavimai, užgauliojimai, apsistumdymai tokie įprasti, kad tikėtis juos sutramdyti daugeliui atrodo naivu. Šiais metais atlikto tyrimo duomenimis, 70 procentų Lietuvos mokinių mokykloje patiria patyčias. Patyčių mokyklose dažnumu ir intensyvumu Lietuva pirmauja Europoje. Tačiau patyčios – ne gripas, todėl niekas neskelbia epidemijos, nors kenčia nuo jos daugelis. Teisinės pagalbos taip pat nėra. Visuomenė smurtu laiko veiklą, kai liejasi kraujas, lūžta kaulai, lieka mėlynės. Jei tėvas sumušė vaiką, bet neliko mėlynių, tai nelaikoma smurtu. Ir negali tam vaikui padėti, nes bus sunku įrodyti, kad tėvas smurtavo. Švedijoje ir tėviškas plekštelėjimas vaikui per užpakalį laikomas smurtu. Lietuvoje tai vadiname auklėjimu. Psichologinis smurtas taip pat nepalieka tuoj pat apčiuopiamų fizinių pėdsakų. Pamanykit – pastūmė, atėmė pieštuką, pargriovė, pravardžiavo. Daugelis mokytojų tokią savo auklėtinių kasdienybę laiko normaliu reiškiniu. Jeigu vaikas dėl tokių dalykų skundžiasi, laikoma smulkmena. Apie tai, kad patyčios kitam vaikui sukelia daug sielos skausmo, nevisada susimąsto ir pedagogai. Atrodytų, iš patyčių žmogus su amžiumi turėtų “išaugti”, deja, kaip liudija į redakciją atskubėjusios merginos pasakojimas, patyčios egzistuoja ir tarp vyresnių moksleivių. Šią savaitę konfliktas kilo tarp Tauragės profesinio rengimo centro auklėtinių.

Praėjusią savaitę Pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras į diskusiją prie apskrito stalo sukvietė socialinius pedagogus, seniūnijų socialinius darbuotojus, mokyklų vadovus, psichologus, nepilnamečių reikalų inspekcijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus. Diskusijos tema – “Konfliktinių situacijų sprendimo būdai mokykloje”. Pasak Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Giedros Gedvilienės, nerimą kelia tai, jog konfliktinės situacijos vis dažniau perauga į smurtą. Praėjusiais metais Lietuvoje nuo smurto nukentėjo 1693 vaikai, mūsų rajone – 29. Dažniausiai vaikai patiria fizinį smurtą, rečiau – psichologinį ir seksualinį. “Turėtų keistis visuomenės požiūris į konfliktinių situacijų sprendimo būdus. Šeimoms trūksta įgūdžių, kaip auklėti vaikus nebaudžiant jų fizinėmis bausmėmis. Smurtą šeimoje patiriantis vaikas smurtaus ir mokykloje”, – sakė G. Gedvilienė. Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Genovaitė Gutauskienė sakė, jog vis dažniau smurtaujančių vaikų pasitaiko ikimokyklinėse ugdymo įstaigose. “Tėvai užimti, siekia karjeros. Vaikus atiduoda į savaitinius darželius ir mažai su jais bendrauja. Darželiuose reikėtų steigti socialinių pedagogų ar psichologų etatus. Kol jų nėra, reikėtų rengti kursus auklėtojoms”, – siūlė vedėja. Pasak psichologo Dainiaus Čerbulėno, pasaulyje populiarus konfliktų sprendimo būdas – tarpininkavimas. Trečiam žmogui iš šalies lengviau įvertinti konfliktinę situaciją ir rasti sprendimo būdus.

Mokykloje sugalvoję surengti realybės šou uostamiesčio “Žemynos” vidurinės mokyklos moksleiviai sulaukė psichologų kritikos ir buvo priversti savo sumanymą patobulinti. Nusižiūrėję vienos televizijos anksčiau rodytą populiarų realybės šou, moksleiviai sumanė savo klasėse patys padėlioti pliusus ir minusus, kad išrinktų pačius pavyzdingiausius bei didžiausius nevykėlius – moksleivių žodžiais, “lūzerius”. Tačiau psichologai tvirtina, kad tokie “šou” mokykloje ir taip sunkumų turintį moksleivį gali psichologiškai traumuoti. “Žemynos” moksleivių tarybos atstovė vienuoliktokė Eglė Lapkutė sakė, kad atsižvelgus į pastabas nutarta apsiriboti lyderių rinkimais, o minusų “lūzeriams” nutarta nebedėlioti. Savo realybės šou moksleiviai pavadino “Mokykla”. Jis truks tris savaites, o jame dalyvaus 5-12 klasių moksleiviai. Kiekvieną penktadienį klasėse vyks balsavimai – moksleiviai galės skirti pliusus tam savo bendraklasiui, kuris, jų nuomone, labiausiai nusipelno būti vadinamas mokyklos lyderiu. Pasak E. Lapkutės, taip ketinama išrinkti tris lyderius, kuriuos tikimasi apdovanoti – moksleiviai kreipėsi dėl prizų į rėmėjus. Jei būtų įgyvendintas ankstesnysis sumanymas, mokiniai dėliotų ne tik pliusus, bet ir minusus. O po trijų savaičių mokykloje būtų paskelbti ne tik trys lyderiai, bet ir trys didžiausi “lūzeriai”. Pagalbos telefonu “Jaunimo linija” koordinatorė Indrė Gaudiešiutė tokius nevykėlių rinkimus vadina psichologiniu smurtu.

Mokyklose plintantis moksleivių smurtas privertė susirūpinti Vyriausybę. Siūloma nuo rugsėjo 1-osios švietimo įstaigose steigti papildomus etatus, smurto prevencinėse programose kviečiamos dalyvauti bendruomenės, raginama stiprinti tėvų atsakomybę. Ketvirtadienį posėdžiavęs Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas pritarė premjero sudarytos darbo grupės parengtiems siūlymams dėl smurto prevencijos mokyklose. Kompleksiniai siūlymai dėl smurto ir patyčių mažinimo bus įtraukti į nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programą, kurią rengia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Siūloma mokyklose nuo rugsėjo 1 dienos papildomai įsteigti 275 mokytojų padėjėjų etatus, o nuo 2008-ųjų mokslo metų pradžios – papildomai įsteigti 80 socialinių pedagogų etatų ir 80 psichologų etatų. Taip pat siūloma mokytojams už vadovavimą klasei nuo 2008 metų rugsėjo 1 dienos skirti papildomą 1 valandą. Taip pat ketinama įgyvendinti Krizių valdymo mokykloje tvarkos aprašą, parengti psichoterapinių ir reabilitacijos paslaugų vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ir jų tėvams teikimo tvarkos aprašą. Susirūpinta ir tuo, kad reikia griežtinti tėvų atsakomybę už vaikų nepriežiūrą. Parengta mokymo programa tėvams apie pozityvios tėvystės įgūdžių formavimą, bus stiprinamas tėvų dalyvavimas klasės ir mokyklos valdyme.

Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į smurto ir patyčių paūmėjimą mokyklose, siūlo skirti daugiau dėmesio ir lėšų šiai problemai, įgyjančiai vis didesnį mastą šalyje, spręsti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nusprendė sudaryti darbo grupę, kuri parengs smurto prevencijos priemonių planą ir teiks jį Strateginio planavimo komiteto posėdžiui. Darbo grupėje dirbs atstovai iš Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo, Finansų, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijų ir Lietuvos savivaldybių asociacijos. Pastaruoju metu ypač daug smurto ir patyčių patiria tiek vaikai, tiek mokytojai. Švietimo ir mokslo ministrė R. Žakaitienė ragina kuo skubiau imtis visų įmanomų priemonių grėsmingai padėčiai gerinti. Švietimo ir mokslo ministerija siekia skubos tvarka priimti Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą. Šio įstatymo projekte numatyta kiekvienoje apskrityje įsteigti vaikų socializacijos centrą, kuriame galėtų būti vykdoma vidutinė nepilnamečių priežiūra. Švietimo ir mokslo ministrės R. Žakaitienės įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė rengia “Krizių valdymo mokyklose tvarkos aprašą”. Norima sukurti 3 lygmenų krizių valdymo mokyklose modelį. Ši darbo grupė taip pat pateiks siūlymų dėl specialiųjų klasių, skirtų elgesio, emocijų ir socializacijos sutrikimų turintiems mokiniams, steigimo bendrojo lavinimo mokyklose. Švietimo ir mokslo ministerija įgyvendina Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005-2007 metų programą.

Lietuvos mokinių palamentas reiškia susirūpinimą dėl mokyklose vis gausėjančių smurto atvejų. Mokinių teigimu, smurtas mokyklose yra labai rimta ne tik mokyklos bendruomenės, bet ir visos visuomenės problema, į kurią nederėtų žiūrėti abejingai. Nei fizinis nei psichologinis smurtas institucijoje, kurioje žmogus įgyja ne tik žinių bet ir kuria pagrindą savo tolimesniam gyvenimui, neturėtų būti pateisinamas. Po paskutiniųjų išviešintų įvykių didžiausią nerimą parlamentarams kelia tai, kad fiziškai smurtauja ne tik nepilnamečiai, bet ir mokytojai. Suaugęs žmogus, ugdantis jaunąją kartą, pakelia ranką prieš trylikametį ar keturiolikmetį, tačiau net po tokių atsitikimų yra kategoriškai tvirtinančių, jog dėl to kalti tik mokiniai. Peržengiantis visas moralės ir bendravimo ribas smurtas mokyklose papiktina ne vieną, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių už sistemos ir tvarkos kūrimą mokykloje atsakingos institucijos vis dar bijo realiai pažvelgti į esamą situaciją ir pripažinti, jog tokių dalykų mokykloje neturėtų būti, bei imtis efektyvių veiksmų sprendžiant šią problemą. Mokytojas turi rodyti pavyzdį vaikams, kurie dar neturi savo tvirto požiūrio į gyvenimą, o ką jie gali išmokti iš tokių įvykių? Juo labiau, kai pasiteisinama yra nesusitvardymu, kantrybės praradimu. Toks „paaiškinimas” tinka kiekvienai fizinio smurto apraiškai, taigi jeigu negali susitvardyti subrendęs ir patirtį turintis žmogus, specialiai ruoštas mokytojo profesijai, ko tikėtis iš nepilnamečių mokinių?

Į viešumą patekusi informacija apie Vilniaus „Volungės” pradinėje mokykloje siautėjantį ir savo bendraamžius skriaudžiantį peiliu apsiginklavusį antroką sukėlė sprogusios bombos įspūdį. Specialistai pripažįsta, kad įvykis neeilinis visų pirma todėl, kad šį kartą siautėjo ypač jauno amžiaus moksleivis. Istorijos neįprastumą padidino ir tai, kad pedagogai nesugebėjo sutramdyti devynerių metų vaiko, o mokyklos direktorė nuo berniuko tiesiog pabėgo ir užsibarikadavo savo kabinete. Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Prevencinės veiklos skyriaus vadovas Edmundas Olisevičius teigia, kad incidentas Vilniaus „Volungės” pradinėje mokykloje tikrai neįprastas. „Visos detalės tikslinamos. Bet net jei paaiškėtų, kad viskas, ką skaitėme laikraščiuose ir girdėjome per radiją, yra tiesa, nubausti nusižengusio vaiko policija negalėtų”, – sako E. Olisevičius. Pasak Prevencinės veiklos skyriaus vadovo, baudžiamąją atsakomybę Lietuvos įstatymai numato tik asmenims nuo 14 m. Šią istoriją dar ilgai narplios pareigūnai, vaikų psichologai, švietimo ministerijos specialistai. Neatmetama, kad ji bus nagrinėjama ir teisme, sprendžiant pedagogų ir vaiko tėvų nesutarimus. Tuo tarpu policijos pareigūnai teigia, kad situacijos, kai vaikai mokyklose skriaudžia vieni kitus, yra liūdna Lietuvos kasdienybė. Policijos suvestinės kasdien mirga nuo pranešimų, kad tai viename, tai kitame Lietuvos kampelyje moksleiviai tyčiojosi ir skriaudė savo bendraamžius.

Kasdien iš žiniasklaidos sužinome apie žiaurius smurto ir patyčių atvejus mokyklose. Paaugliams paprastas mušimas jau neįdomus: jie rungtyniauja, kuris mobiliuoju telefonu nufilmuos žiauresnę sceną, o gatvėje gali nukentėti tik už žvilgsnį. LR Švietimo įstatymo 61 straipsnis teigia, jog mokyklos vadovas „…užtikrina sveiką, saugią, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms bei žalingiems įpročiams aplinką”. Deja, mokyklų vadovai nepajėgia susidoroti su plintančia žiaurumo banga. Dar daugiau – jie mėgina slėpti smurto atvejus. Iki šiol dauguma smurto tarp bendraamžių mokyklose atvejų paaiškėjo tik nuskriausto vaiko tėvams atėjus į policiją. Pranešimų apie prieš bendraamžius smurtaujančius moksleivius iš mokyklų administracijos policija beveik negauna. Jau patys mokiniai prakalbo, kad visuomenė beveik nežino, kas iš tikrųjų vyksta mokyklose. Po paskutiniųjų išviešintų įvykių didelį nerimą kelia tai, kad smurtauja ne tik nepilnamečiai, bet ir mokytojai. Suaugęs žmogus, ugdantis jaunąją kartą, pakelia ranką prieš vaiką, tačiau net po tokių atsitikimų yra tvirtinančių, jog dėl to kalti tik mokiniai. Daugelis mokyklų vadovų žino apie smurto atvejus jų mokyklose, tačiau bijo tai kelti į viešumą. Juolab, kad paaiškėjus incidenentams, galima susilaukti Švietimo ir ugdymo skyriaus vadovų nemalonės ir prarasti pozicijas lenktynėse dėl mokinių krepšelių. Tai klaidinga nuostata. Esu įsitikinęs, jog tik viešumas padės spręsti šią problemą.