| | |

Lietuvių sukurtas tinklalapis pritraukė 14 mln. litų investicijų

Populiariausias pasaulyje mobiliesiems telefonams skirtų programų bei žaidimų tinklalapis “GetJar”, kurį sukūrė ir valdo lietuvių kompanija “GetJar Baltic”, pritraukė 6 mln. JAV dolerių (14,1 mln. litų) dydžio investicijų iš Didžiojoje Britanijoje ir JAV Silicio slėnyje įsikūrusios investicinės kompanijos “Accel Partners”. “Lietuvių sukurtas “GetJar” tapo fenomenu mobiliųjų aplikacijų pasaulyje ir šiandien yra vienas svarbiausių tinklalapių vartotojams. Mūsų investicijos į portalo plėtrą padės sėkmingai tobulinti produktą, jungiantį mobiliųjų aplikacijų kūrėjus ir vartotojų bendruomenę”, – teigia “Accel Partners” Didžiosios Britanijos padalinio vadovas Kevinas Comoli (Kevin Comolli). “Accel Partners” kartu su verslininkais iš įvairių pasaulio šalių plėtojo ir stiprino šiandien pirmaujančius prekės ženklus, tokius kaip “Macromedia”, “RealNetworks” ar “Facebook”, kurios 1,6 proc. akcijų už 240 mln. JAV dolerių (564 mln. litų) šių metų rudenį įsigijo tarptautinė kompanija “Microsoft”. “Mes džiaugiamės partneryste su “Accel Partners” ir atsiveriančiomis galimybėmis intensyviai tobulinti sąlygas mobiliųjų programų kūrėjų ir vartotojų bendradarbiavimui, kurio dėka sukuriamos plačiai taikomos mobiliųjų prietaisų aplikacijos”, – teigia “GetJar” vadovas Ilja Laurs. Pasak jo, investicijos bus skiriamos įmonės plėtrai Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kur ketinama suformuoti pardavimų ir rinkodaros komandas, stiprinsiančias portalo pozicijas.

“Samsung” susižėrė 32 “CES Innovations 2008” apdovanojimus

Net 32 kompanijos “Samsung Electronics” šiais metais pagaminti gaminiai pelnė prestižinius “CES Innovations 2008” apdovanojimus. Tarp karščiausių rinkos naujienų, kurioms skiriami apdovanojimai, yra 12 “Samsung” garso, vaizdo ir butinės elek¬tro¬nikos gaminių bei 20 IT ir mobiliųjų įrenginių. Apdovanojimais įvertinti net keturi “Samsung” televizoriai: 1 LCD, 1 DLP ir 2 PDP televizoriai. Garso bei vaizdo technikos segmente taip pat apdovanoti MP3 vaizdo grotuvai, namų kino sistema, skaitmeninė kamera ir “Duo Combo” HD diskų grotuvas. Butinės elektronikos segmente apdovanojimas skirtas “Samsung” šaldytuvui. “CES Innovations” apdovanojimą “Samsung” pelnė ir už 64 GB talpos SSD kietąjį diską. Labiausiai geidžiami “Geriausios 2008-ųjų naujovės” apdovanojimai atiteko dviem “Samsung” gaminiams. Vienas iš jų skirtas Bluetooth garsiakalbių sistemai, automatiškai aptinkančiai ryšio zonoje esančius MP3 grotuvus ir mobiliuosius telefonus, todėl vartotojas gali jais naudotis iš karto, be jokių papildomų veiksmų. Antrasis – “UbiCell” namų bazinei stočiai, kuri padeda išspręsti mobiliųjų paslaugų prasto ryšio zonų problemas. Pirmoji pasaulyje namams skirta bazinė stotis “UbiCell”, knygos dydžio sistema, kurią labai lengva įdiegti, palaiko ryšį su vartotojo mobiliaisiais telefonais, per esamus plačiajuosčius tinklus patalpose tiekdama saugias, bevieles paslaugas.

| | |

Iš lietuvių tinklalapio – 100 mln. parsisiuntimų

Didžiausias pasaulyje mobiliesiems įrenginiams skirtų žaidimų ir programų tinklalapis getjar.com per dvejus metus peržengė 100 mln. parsisiuntimų ribą. Portalą sukūrusi ir valdanti Lietuvos kompanija “GetJat Baltic” pastebi, jog vis dažniau vartotojai siunčiasi greitųjų žinučių (chat), interneto naršyklių ir el. pašto programas, o JAVA žaidimų, kurie prieš porą metų buvo paklausiausi, proporcinė dalis mažėja. Aktyviausiai savo mobiliesiems telefonams aplikacijas siunčiasi JAV ir Didžiosios Britanijos gyventojai. Lietuvos vartotojai sudaro apie 0,5 proc. viso parsisiuntimų srauto (per dvejus metus – apie 500 tūkst. kartų). “Lietuvoje vyrauja daugeliui pasaulio šalių būdingos tendencijos. Vis žymesnę parsisiunčiamų mobiliųjų aplikacijų dalį sudaro programos, skirtos patogesniam bendravimui, funkcionalumui ir verslo efektyvumui didinti. Nors žaidimų taip pat siunčiamasi vis daugiau, tačiau jų užimama dalis bendrame sraute sumažėjo ir šiandien siekia tik apie 25-30 procentus. Tai rodo, kad tobulėjant telefonams, plečiantis jų funkcijoms, keičiasi ir vartotojų įpročiai bei poreikiai”, – teigia “GetJar Baltic” vadovas Ilja Laurs. Remiantis portalo statistika, Lietuvos gyventojai dažniausiai siunčiasi mobiliesiems prietaisams skirtas taikomąsias aplikacijas (9 proc. nuo visų parsisiuntimų Lietuvoje), el. pašto programas (8 proc.), interneto naršykles (7 proc.) bei greitųjų žinučių programas (7 proc.).

Veidmainystės fiesta

Apie šią rinkimų kampaniją jau daug rašyta. Ir linksmai žongliruojant istorinių personų aforizmais, ir aštriai, negailint sarkazmo. Viena aišku, kad LRT eteriu sklindantis priešrinkiminis šou įkvepia pamąstyti, ypač kai ant podiumo susėda mūsų “valstybininkai”. Štai vienoje iš pastarųjų laidų sėdėjo didysis socialdemokratas Algirdas Brazauskas, dukart meras, dukart premjeras, vienąkart prezidentas, vienąkart konservatorius, dukart liberalas Rolandas Paksas, “darbiečių” lyderis Kęstutis Daukšys, jaunalietuvis, Seimo eksnarys Stanislovas Buškevičius ir krikščioniškųjų konservatorių socialinės sąjungos atstovas Mažeikių rajono meras Vilhelmas Džiugelis. Pilietis, dar nepraradęs atminties, girdėdamas tokias kalbas turėtų dėl ko nustebti. Štai liberaldemokratų lyderis Paksas nesidrovėdamas ėmė žadėti didesnes pensijas, nors jis tikriausiai puikiai žino, kad tai – ne savivaldos kompetencija. Tačiau ar garbūs senjorai dar įstengs atsiminti, kas dirbantiems pensininkams 2001-aisiais atėmė pensijas? Ar tai buvo ne antrosios Pakso Vyriausybės (naujosios politikos) narė Vilija Blinkevičiūtė? Tiesa, anuomet Paksas buvo dar grynakraujis (nesudemokratėjęs) liberalas, o ponia Vilija žengė koja kojon su Artūro Paulausko socialliberalais.

|

Aistros dėl Gugenheimo muziejaus

Planai steigti Gugenheimo-Ermitažo muziejų Vilniuje virto politinės kovos objektu. Buvusio Vilniaus mero ir šio projekto entuziasto Artūro Zuoko iniciatyvų reviziją žadėjusi dabartinė miesto valdžia ne tik paskelbė, jog projektas per brangus. Vicemeras Algirdas Paleckis nepraleido progos pakalbėti apie galimas finansines machinacijas ir neskaidrumą. Aistros užvirė pastarosiomis savaitėmis. Dar liepos mėnesį Artūro Zuoko „bloge” galėjome skaityti optimistinius pamąstymus: “Dėkoju ir Vyriausybės vadovui Gediminui Kirkilui, kuris suprato ir palaikė, ir miesto merui Juozui Imbrasui, ir vicemerui Algirdui Paleckiui, kurie taip pat suvokia, kad toks projektas Vilniui reikalingas.” Tačiau spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje kai kurie politikai prašneko visiškai kitaip. „Pati Gugenheimo muziejaus koncepcija pasaulyje vertinama labai prieštaringai. Tai naujosios meno politikos, kuri labai glaudžiai siejasi su įvairiomis finansinėmis grupuotėmis, išraiška. Pats Gugenheimas sparčiai plečiasi trečiojo pasaulio šalyse – sudaromos sutartys, kurios supainioja miestą, užkrauna nemažą mokestį ir įpareigojimą iš Gugenheimo kolekcijų kasmet pirkti ekspozicijas”, – žurnalistams aiškino A. Paleckis. „Ar reikia Vilniui Cheopso piramidės? Jei ta Cheopso piramidė nukris iš dangaus, aš visom rankom ir kojom balsuoju už.- teigė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys K. Masiulis.

|

A. Zuokas ramybės neranda net kultūroje

Buvęs Vilniaus meras Liberalų ir centro sąjungos lyderis Artūras Zuokas greičiausiai neteks Jono Meko vizualių menų tarybos vadovo pareigų – tik kelių savaičių klausimas, kada tai įvyks. A. Zuokas pastaruoju metu yra dažnai puolamas dėl jo propaguojamo Gugenheimo-Ermitažo muziejaus projekto. Valdančioji Vilniaus miesto koalicija neslepia neigiamo požiūrio į projektą ir gąsdina tuo, kad įgyvendindamas projektą Vilnius gali užsikrauti nepakeliamą finansinę naštą. Vilniaus vicemeras socialdemokratas Algirdas Paleckis palygino Gugenheimo-Ermitažo muziejaus projektą su puota maro metu. Anot jo, negalima skirti 500 mln. litų panašiam projektui. Opozicijoje esantis A. Zuokas miesto valdžios veiksmus dėl galimo savo nušalinimo nuo pareigų komentavo nenoriai. “Tokių ketinimų turiu ne aš. Šiuo atveju klausti reikia kitų žmonių”, – sakė A. Zuokas.

|

Trys požiūriai į Gugenheimo muziejų

Jonas Mekas: Jeigu Gugenheimo projektas pasidarys realybe, manau, Lietuvai tai bus labai didelis laimėjimas. Numatomos dvi funkcijos, kurias šitas muziejus-centras turės: Lietuva pamatys daugiau, kas dedasi pasauliniuose menuose. Arba dėjosi… Ir iš kitos pusės – per tą centrą, per Gugenheimą, ir Lietuvos menininkai bus pristatyti pasauliui. Dabar jei kokioje galerijoje ar muziejuje dabartiniai Lietuvos menininkai, skulptoriai ir rodomi – Vakarai važiuos čia pažiūrėt nebent Čiurlionio. Bet neis pažiūrėt kitų, nes jiems tai nelabai svarbu. Bet jeigu bus Gugenheimo muziejus, tai jie eis ir matys. Lietuvos menininkams atsidarys langas į pasaulį per šį Gugenheimo muziejų. Manyti, kad tai klaida, yra tiesiog absurdas. Kažkoks žurnalistas priėjo prie manęs Turino mugėje ir sako: „Ką tu manai, ar mums, Lietuvai, reikia dalyvaut šitokioje mugėje? Čia toli, Italija, kodėl mes…“ Ir jis, matyt, reprezentavo kažkokius žmones Lietuvoje, kurie irgi mano, kad nereikia dalyvauti pasaulinėse ar Europos knygų mugėse. Vis norime sėdėti sau kaimely, mums nereikia tų kitų, mes geriausi, mes gražiausi, mūsų menas, mes geri, mes dideli, o kam mums reikia tų visokių… Jeigu jie nemato šitų dalykų prasmės, tai kuo greičiau jie išmirs, tuo geriau bus Lietuvai. Ačiū tau, mirtie. Išpjauk su dalgiu visus akademikus, visus taip primityviai (ne kaimietiškai, nes ir aš esu iš kaimelio), taip kaimelietiškai mąstančius žmones. Miesčioniškai mąstančius…

| | | |

Modernūs televizoriai pagal pažangiausias technologijas

“Pastogės” skaitytojų klausimus atsako “Philips Baltijos” atstovybės vadovas Giedrius Martusevičius. Kokius televizorius šiuo metu labiausiai renkasi Lietuvos pirkėjai? Lietuvos pirkėjai pastaruoju metu vis didesnį dėmesį skiria moderniems, žinomų gamintojų produktams. Šiuose televizoriuose įdiegtos naujausios technologijos garantuoja ilgaamžiškumą bei aukštą vaizdo kokybę, ko dažnai negauna perkantys nežinomų gamintojų produktus. Vis dar populiarių įprastų televizorių pasirinkimą lemia žemesnė kaina, tačiau ir čia reikėtų rinktis žinomo gamintojo televizorių. Kiekvienas pirkėjas turi pats nuspręsti, ko ieško, ir išsirinkti optimalų variantą. Žinomi garsūs gamintojai į televizorių technologijų bei saugumo sistemų kūrimą investuoja daug lėšų ir gali pirkėjui pasiūlyti aukštos kokybės produktus. Praėjusiais metais iš visų parduotų televizorių 7 proc. buvo modernūs, plokščiaekraniai. 2004-ųjų prognozėmis šis skaičius turėtų išaugti iki 20 procentų.

| | | |

Populiarėja 50 colių įstrižainės plazminiai televizoriai

Displaybank agentūros duomenimis, 50 colių plazminių televizorių pardavimų skaičius peršoko 40 colių plazminių televizorių pardavimų skaičių, kuris buvo užfiksuotas 2006 metų gruodžio mėnesį. 50 colių įstrižainės plazminių televizorių pardavimų pelną sudaro 233 milijonai USD, o tuo pačiu metu 40 colių plazminių televizorių buvo parduoda už 232 milijonus USD. Pelnas net 1 milijonu mažesnis. 2006 metų gruodžio mėnesį daugelis kompanijų, išskyrus Matsushita Electric Industrial, pranešė, kad 40-42″ plazminių televizorių paklausa yra smarkiai kritusi, o 50″ televizorių pardavimų mažėjimas nebuvo pastebimas. Manoma, kad 2007 metais plazminių televizorių rinką paklausą sudarys 13 milijonų vienetų prietaisų, iš jų 5,1 milijonų vienetų (40%) priklausys 50″ plazminiams televizoriams. Pietų Korėjos kompanijos Samsung ir LG paskelbė, kad ketina padidinti 50″ plazminių televizorių gamybą iki 45%. Japonijos kompanijos Fujitsu Hitachi Plasma Display (FHP) ir Pioneer jau dabar pareiškė, kad 50% jų gaminamų plazminių televizorių įstrižaine yra 50 colių. Didėjanti 50″ plazminių televizorių paklausa iš rinkoje dalyvaujančių kompanijų pareikalavo peržiūrėti kainų politiką. Dar prieš dvi savaites kompanija Matsushita Electric Industrial savo Panasonic 50″ plazminių televizorių kainas sumažino 1000 USD. Samsung ir LG savo 50″ televizorių kainas taip pat peržiūrėjo ir kol kas laiko jas 2000 USD kainos lygyje.

| |

ES lėšomis rekonstruojamas Lietuvos Etnokosmologijos muziejus taps tarptautinio lygio kultūros objektu

Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje pradėti rekonstrukcijos ir naujos statybos darbai. Taip pat statomas naujas teleskopo bokštas su antru 4 kartus galingesniu teleskopu. 3 000 m² ploto kompleksą ES lėšomis numatoma atnaujinti iki 2008 m. rugpjūčio. Rekonstravus dabartinių poreikių nebeatitinkančius pastatus, unikali architektūrinė forma ir išskirtinis turinys iš esmės pakeis Etnokosmologijos muziejaus statusą – iš žinomo Lietuvoje kultūros centro jis taps originaliu kultūros ir turizmo traukos objektu, aprėpiančiu ES bei kaimynines rytų šalis. “Lietuvos etnokosmologijos muziejus, kurio esmė – žmogaus ir žmonijos ryšiai su Kosminiu pasauliu, yra vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Jis neabejotinai taps sektinu pavyzdžiu kitoms šalims steigti savus Etnokosmologijos muziejus”, – įsitikinęs muziejaus direktoriaus dr. Gunaras Kakaras. Jo teigimu, įgyvendinus rekonstrukciją pagausės meno ir mokslo renginių, bus išplėsta muziejinė ekspozicija bei atnaujintos lankytojams skirtos programos. “Tiek savo architektūra, tiek unikaliu turiniu muziejus atitiks europinį lygį. Ši rekonstrukcija, skirta Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui, yra naujo kultūros fenomeno gimimas Lietuvoje”, – įsitikinęs p. Kakaras. Visi darbai vykdomi ES ir Lietuvos respublikos lėšomis pagal trišalę Ūkio ministerijos, Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ir Etnokosmologijos muziejaus sutartį.