| |

Kaip apsaugoti savo akis žaidžiant kompiuteriu?

Vaizdo ir kompiuteriniai žaidimai žaibiškai užkariavo visą pasaulį. 2006 metų tyrimai rodo, kad vaikai ir vyresni kompiuterinių žaidimų žaidžia mažiausiai nuo 5 iki 10 valandų per savaitę, ir kartais šis skaičius būna gerokai didesnis. Žaidimų pardavimai gerai atspindi jų populiarumą. Puiki specialiaisiais efektais perkrauta grafika, greiti ilgalaikiai intensyvūs judesiai žaidimo metu ir ilgos valandos prie žaidimų kompiuterio – tai idealus derinys atsirasti tokioms sveikatos problemoms, kaip raumenų, akių pervargimas. Dažniausi dėl per dažno žaidimo su kompiuteriu atsiradę sveikatos sutrikimai yra: alkūnės raumenų uždegimas, sausgyslių uždegimai, sąnarių uždegimai bei rankos nervų užspaudimas. Medikai rekomenduoja, kad žaidimus mėgstantys žmonės darytų pertraukas kas kiekvienas 40-60 minučių (arba kas valandą). Jie turėtų atsitraukti nuo kompiuterio ar televizoriaus, ištiesti ir pramankštinti kojas, rankas, pasivaikščioti po kambarį, sufokusuoti akis į nutolusius objektus. Siekiant nežaloti savo sveikatos, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kūno padėčiai. Kėdė turi būti patogi, su atrama nugarai, pėdos turi tvirtai remtis į grindis. Žaidėjai gali apsisaugoti nuo žalos savo sveikatai – akių uždegimo, galvos skausmo, akių išsausėjimo, įvairiausių skausmų, žvairumo, per dažno mirksėjimo, prasto akių fokusavimo ir apskritai – siekdami išvengti visam gyvenimui nusilpusių akių – turėtų vadovautis šiais patarimais.

| | |

Žinių visuomenės darbo rinkai reikalingi žaidėjų kompiuteriais gabumai

(FAS) Amerikos mokslininkų federacijos, (ESA) programinės įrangos asociacijos reprezentacijos ir (NSF) nacionalinio mokslo fundacijos organizuoto „Aukščiausio lygio mokomieji kompiuteriniai žaidimai” seminare patariama daug labiau, negu iki šiol taikyti kompiuterinius žaidimus ugdymo procese. Tai yra svarbu pirmiausiai dėl to, jog dėl globalizacijos labai sumažėjo Amerikoje konkurenciniai sugebėjimai, o žinių visuomenei ypač reikalingi gerai išsilavinę darbuotojai, ypač techninėje ir mokslinėje srityse. (FAS) Amerikos mokslininkų federacijos, (ESA) programinės įrangos asociacijos reprezentacijos ir (NSF) nacionalinio mokslo fundacijos organizuoto „Aukščiausio lygio mokomieji kompiuteriniai žaidimai” seminare patariama daug labiau, negu iki šiol taikyti kompiuterinius žaidimus ugdymo procese. Tai yra svarbu pirmiausiai dėl to, jog dėl globalizacijos labai sumažėjo Amerikoje konkurenciniai sugebėjimai, o žinių visuomenei ypač reikalingi gerai išsilavinę darbuotojai, ypač techninėje ir mokslinėje srityse. Kompiuteriniai žaidimai motyvuoja ir padeda išugdyti daugiau gebėjimų, sako FAS prezidentas Hanry Kelly „ jie ypač patinka šiandieniniam skaitmeniniam jaunimui”, tiems kurie yra užaugę su skaitmenine technika. Teigiama, jog kompiuteriniai žaidimai turi daug savybių, kurios moko žaidėjus „aukštesnių mokymosi sugebėjimų”, kurių labai reikia moderniame darbo pasaulyje.

|

Aplaidumo kaina – prarasti paupiai ir paežerės

Politikų neapdairumas nulėmė, kad vaizdingiausios Nemuno pakrantės, net kartu su archeologiniais paminklais, atsidūrė privačiose rankose. 1998 metais įgyvendindamos Vyriausybės nutarimą tik kai kurios savivaldybės apskričių viršininkų administracijoms pateikė negrąžintinų upių ir ežerų pakrančių sąrašus. Generalinė prokuratūra raginama pradėti plataus masto tyrimą. Kauno apygardos prokuratūra kartu su Kauno rajono apylinkės prokuratūra baigia narplioti galimo viešojo intereso pažeidimo istoriją atkuriant nuosavybės teises Vilkijos ir Kulautuvos seniūnijose. Tyrimą prokurorai pradėjo po “Kauno dienos” publikacijos. Joje rašyta, kad daugiau nei 96 proc. didžiausios Lietuvos upės Nemuno pakrančių buvo išdalyta. “Tyrimas bus baigtas po poros savaičių ir kartu su Kauno rajono apylinkės prokuratūra spręsime, ar pradėti ikiteisminį tyrimą”, – sako Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyrius vyriausiasis prokuroras Haroldas Urbonavičius. Prokurorams kelia abejonių, ar teisėtai vienai pilietei buvo perkelta žemė iš Garliavos į panemunę. Moteriai buvo suteikti keturi žemės ūkio paskirties sklypai nuo 0,9 iki 14 hektarų. Siaura ir per kelis kilometrus nutįsusi žemės juosta grąžinta tik 5 metrai nuo Nemuno kranto. Bubių kadastrinėje vietovėje moteriai buvo suformuoti gerokai didesni sklypai už tą plotą, į kurį ji pretendavo Garliavoje.

|

Salotės ežero paplūdymys – privatizuotas

Praėjusios vasaros pradžioje Pilaitės gyventojai išgirdo apie Salotės ežero palūdimio priavatizavimą ir sunerimo. Salotės ežeras yra labiausiai iš trijų Balčio, Salotės ir Gilužio ežerų priartėjęs prie miesto. Ežere ne tik maudomasi vasaros metu, jis taip pat tarnauja pilaitiškiams kaip bendravimo vieta. Čia kievieną savaitgalį renkasi sveikuolių klubo “Gilužis” nariai. Jie daro mankštą, maudosi ežere tiek vasarą, tiek žiemą, aptaria tolimesnius savo veikos planus prie arbatos puodelio. Šioje pakrantėje kasmet Pilaitės seniūnija rengia Joninių šventę, į kurią pakviečiami ir aplinkinių rajonų gyventojai. Daugiausia Salotės ežero palūdimį užplūsta miestiečiai vasaros metu. Paties ežero vanduo nėra per daug švarus, nes ežeras dumblėja ir senka. Tačiau poilsiautojus traukia gražus ežero slėnis, kuriame ir yra palūdimys. Net vėlyvą vakarą, išėjus pasivaikščioti, matai ežero pakrantėse ir aplinkiniuose miškeliuose privažiavus daugybę mašinų iš įvairių Vilniaus vietų. Dažniausiai atvažiuoja pailsėti šeimomis ar su draugais. Jau įprasta matyti poilsiautojus gamtoje kepant šašlykus ir užsigeriant gėrimais. Gal tai nėra įprasta, nes po to dažnai paliekamos šiukšlės, kurias reikia surinkti tiems, kurie nepripažysta tokio buvimo gamtoje. Tačiau, kad žmogus išliktų žmogumi, reikia bent trumpalaikio santykio su gamta. Tam ir tarnavo Salotės ežero pakrantė. Todėl jos praradimas būtų nesuvokiamas daugeliui vilniečių.

|

Žemgrobiai užlipo ant Konstitucijos grėblio

Šalies gamtosaugininkai ir jų šalininkai su nerimu laukė Konstitucinio Teismo nutarties, kuri turėjo nulemti saugomų teritorijų (nacionalinių ir regioninių parkų, miško parkų, draustinių) likimą. Įstatymus pažeidę nelegalių statinių savininkai kreipėsi į teismus, o šie – į Konstitucinį Teismą, kad išblaškyti abejones dėl apribojimų, įstatymais numatytų saugomose teritorijose, konstitucingumo. Žemgrobiai naiviai tikėjosi, kad sulauks sau palankaus sprendimo, tačiau Konstitucinis teismas kovo 14 dienos nutartimi aiškiai parodė, kad visų pirma turi būti paisoma didžiosios visuomenės dalies, o ne pavienių asmenų konstitucinių teisių. Dabar saugomose teritorijose galiojantys apribojimai pripažinti ne tik neprieštaraujantys Konstitucijai, bet kai kuriais atvejais netgi per mažai griežti tam, kad valstybė galėtų atlikti savo priedermę – garantuoti natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsaugą, racionaliai naudoti gamtos išteklius, juos atkurti bei pagausinti. Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas savo esme yra analogiškas prieš kelis metus priimtam Vengrijos Konstitucinio Teismo sprendimui, kuriuo buvo nurodyta, kad viešasis interesas yra aukščiau bet kokio privataus intereso. Taigi nors jau trejus metus Lietuvos Konstituciniame Teisme gulėjusį klausimą pirmieji suskubo išjudinti žemgrobiai ir juos atstovaujantys kai kurie Seimo nariai, galu gale naudą iš to turės tik Lietuvos gamta.

|

Žemgrobiai siautėja, o “elitas” žaidžia apkaltą

2003 m. rudenį Lietuvos žaliųjų judėjimas netikėtai gavo šaukimą į Kauno apylinkės teismą del žalos atlyginimo pil. A.Bakutienei, kadangi minėta pilietė civiliniu ieškiniu kreipėsi į teismą ir manė, kad 2003-05-29 vykusio piketo metu, Lietuvos žaliųjų judėjimas kartu su vietinėmis gyventojomis V. Gintautiene (1961 gim.) ir A.Barakūniene (1947 gim.), išvertė jai priklausančią 127 metrų ilgio 2 m aukščio medinę tvorą ir padarė virš 4000 tūkst. litų civilinę žalą. 2004 m. balandžio 30 d. Kauno apylinkės teisme (teisėja V. Baškienė) paskelbė sprendimą. Iš surinktos byloje medžiagos ir liudytojų parodymų teismas nustatė, kad ta aplinkybė, jog Lietuvos žaliųjų judėjimas įstatymų nustatyta tvarka organizavo ir dalyvavo pikete, protestuodamas prieš tvoros Sukilėlių prospekte pastatymą ir medžių naikinimą, dar nereiškia, kad yra kaltas dėl tvoros nugriovimo. Sprendime pažymima, kad piliečiai turi teisę rinktis į taikius susirinkimus (LR Konstitucija 36 straipsnis). Teismas išteisino Kauno miesto Sukilėlių prospekto gyventojas ir Lietuvos žaliųjų judėjimą, nes byloje nebuvo ir negalėjo būti įrodymų, kad žalieji vertė tvorą ar atliko kitus neteisėtus veiksmus. Keisčiausia šioje Sukilėlių prospekto tvoros griovimo istorijoje tai, kad tvoros savininkė A.Bakutienė norėjo lengvai pasipelnyti iš sunkiai materialiai gyvenančių žmonių: V.Gintautienės ir A. Barakūnienės bei visuomeninės žaliųjų organizacijos. V. Gintautienė šiuo metu yra bedarbė.

|

Žemgrobiai kompromituoja kaimo turizmo vardą

Paskutinius kelerius metus dalis arčiau valstybės lovio esančių piliečių stengėsi visais įmanomais būdais prisigrobti kuo daugiau žemės sklypų valstybės saugomose teritorijose (daugiausia nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose). Jų nesustabdė net tai, kad tose teritorijose galioja griežti apribojimai naujoms statyboms. Žemgrobiai buvo įsitikinę, jog kada nors vis tiek pasiseks „prastumti” įstatymų pakeitimus ir legalizuoti statybas prisigrobtose žemėse. Ir štai tas metas atėjo. Ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos regioninių tyrimų instituto mokslininkai parengė mokslinę studiją „Kaimo turizmo sodybų statybų reglamentavimo tobulinimas”. Trumpiau sakant, parengė studiją, kaip pabaigti naikinti valstybės dar šiaip taip saugomas teritorijas – nacionalinius ir regioninius parkus bei draustinius – prisidengiant kaimo turizmo vystymu. Daugumos nacionalinių ir regioninių parkų darbuotojai galėtų paliudyti, jog nuolat netrūksta piliečių, besikreipiančių su pageidavimais statyti vilas ir vasarnamius ežerų pakrantėse bei kitose gražiausiose parkų vietose, kur jokių statinių niekada nebuvo. Išgirdę neigiamą atsakymą, jie tuoj pateikia kitą klausimą: „O jeigu aš užsiimsiu kaimo turizmu?” Akivaizdu, kad kaimo turizmą daugelis saugomų teritorijų naujakūrių suvokia tarsi „gelbėjimosi ratą”, priedangą, kurios pagalba galima būtų pasistatyti trobą bet kurioje parko vietoje ir nevaržomai pačiam joje gyventi bei ilsėtis.

|

Apie perkamus įstatymus, naikinamą Vilniaus senamiestį ir… Raudonąją armiją

Tiek užsienio, tiek Lietuvos sociologai periodiškai mus informuoja, jog mūsų visuomenė yra labai pasyvi (nedalyvaujame visuomeninių organizacijų veikloje, nesidomime įstatymais, neginame savo interesų ir pan.). Teigiama, kad dėl mūsų pasyvumo atsiranda ir visos mūsų valstybės nelaimės. Kas gi belieka tiems, kurie niekada nebuvo pasyvūs, ir tiems, kurie nebenori toliau pasyviai stebėti valstybėje vykstančių negatyvių procesų (žemės grobstymo, valstybės ir visuomenės interesų nepaisymo ir t.t..). Atrodo, tik reikia veikti, ir viskas bus gerai. Štai Pilaitės bendruomenė susitelkė ir „išgrūdo” golfininkus iš savo pamėgto miško, žvėryniečiai „davė į ragus” Vilniaus miesto kultūros paveldo niokotojams, žalieji kartu su mokslininkais ir bendruomenių atstovais beveik metus grūmėsi dėl pažangaus Teritorijų planavimo įstatymo, kad visuomenė neliktų „durniaus vietoje” ir galėtų ginti savo interesus, svarstant bendruosius bei detaliuosius planus. Įstatymas įsigaliojo 2004 m. gegužės 1 dieną. Vadovaujantis jame išreikštomis nuostatomis, teko paisyti bendrųjų planų sprendinių, niekas nebegalėjo kur panorėjęs planuoti statybas, o visuomenės nuomonė tapo svaresnė. Tačiau „demokratija” truko labai trumpai – tik 4 mėnesius. Šių metų spalio pradžioje Seimas skubos tvarka priėmė minėto įstatymo pataisas ir visas visuomenės pastangas pavertė niekais. Daug ką atskleidžia ir tas faktas, kad į įstatymo pataisų svarstymą nebuvo pakviestas nė vienas visuomenės atstovas!

|

Abiturientus gegužės 12-ąją išlydės visuotinis „Paskutinis skambutis”

Įpusėjus gegužei, dvyliktokams į pamokas kviečiantis skambutis aidės paskutinį kartą. Kiekvienoje mokykloje ši šventė susijusi su skirtingomis tradicijomis. Projekto „Drąsinkime ateitį” organizatoriai metų apdovanojimų proga nusprendė surengti Paskutinio skambučio šventę visiems esamiems, būsimiems bei buvusiems abiturientams, jų mokytojams, tėveliams bei draugams. „Kiek žmonių iš vienos mokyklos gali atvažiuoti?”, „Kada prasideda renginys?”, „Ar visi tilpsime „Siemens” arenoje?”, – tokiais ir panašiais klausimais kelios savaitės iki renginio organizatorius užvertė būsimi dalyviai. Niekas negalėjo patikėti, kad gegužės 12-ąją Vilniaus „Siemens” arenoje rengiamas grandiozinis koncertas bus nemokamas ir skirtas moksleiviams iš visos Lietuvos, ne tik renginių persisotinusiems vilniečiams. Renginys vyks kaip įprasta mokykloje – bus teatralizuotos pamokos ir pertraukos. Kiekvieną dalyką „dėstys” vis kita pramogų pasaulio žvaigždė – Mantas, YVA, Vaidas, „Lemon Joy”, Alanas Chošnau, Augustė, realybės šou „Dangus2″ superfinalo dalyviai. Koncerto dalyviai vieni pirmųjų galės išvysti naują grupės „InCulto” programos pristatymą, kuriame – net šešios naujos įvairiausių stilių dainos. Pasak grupės lyderio Jurgio Didžiulio, žiūrovų laukia tikra muzikos „ekspozicija”. „Pamokų” metu skambės iš mokyklos laikų prisimenamos dainos, o per „pertraukas” dešimtyje nominacijų bus apdovanotos geriausios šalies mokyklos, dalyvaujančios projekte „Drąsinkime ateitį”.

| |

Augančiai nešiojamų kompiuterių rinkai – nauji aksesuarai

Sparčiai didėjant nešiojamų kompiuterių paklausai, didžiausia periferinės įrangos gamintoja „Logitech” pristatė dvi šių kompiuterių grupei skirtas naujienas – „Logitech QuickCam Deluxe for Notebooks” ir „Logitech QuickCam for Notebooks” interneto kameras. Tiek „QuickCam Deluxe for Notebooks”, tiek „QuickCam for Notebooks” interneto kamera vartotojams siūlo ištobulintą „Logitech” „RightSound” technologiją, pašalinančią pašalinius garsus, ir novatorišką „RightLight” technologiją, suteikiančią aiškumo vaizdui net ir prasto apšvietimo vietose. Be to, „QuickCam Deluxe for Notebooks” vietoj interneto kameroms įprasto plastiko lęšiams naudojamas stiklas. Šie atnaujinimai lemia aukštą kokybė už vartotojui priimtiną kainą. 2006 m. parduota apie 80 milijonų nešiojamų kompiuterių – net 27 procentais daugiau nei 2005m. Kompanijos „IDC” analitikai prognozuoja, kad šiais metais bus parduota daugiau nei 100 milijonų šios grupės kompiuterių. „Žmonės vis dažniau renkasi nešiojamus kompiuterius – jie patogūs, praktiški. Tačiau įprasta įranga šiems kompiuteriams netinka, ji atrodo gremėzdiška, o nedidelių tokios pačios kokybės analogų beveik nėra,- teigė “Logitech„ marketingo viceprezidentė Gina Clark. – Abi “Logitech„ pristatytos interneto kameros nešiojamų kompiuterių savininkams siūlo puikią vaizdo kokybę už priimtiną kainą. Džiaugiames, kad esame šios rinkos lyderiai ir padedame žmonėms bendrauti nepaisant atstumų.”