| |

Iš undergroundinės spaudos tyrinėjimų

Metalinė žiniasklaida yra svarbi metalo kultūros dalis. Tačiau buvo tokie laikai, kai jos nebuvo. Atskirų straipsnelių ar atsiliepimų apie metalą pasirodydavo lietuviškuose žurnaluose “Moksleivis”, “Nemunas” ir “Švyturys”, laikraščiuose “Lietuvos pionierius” (vėliau “Aitvaras”), “Komjaunimo tiesa” (dabartinis “Lietuvos rytas”). Iki 1988 m. juose apie metalą ir metalistus buvo rašoma įvairiai. Vienuose straipsniuose ar atsiliepimuose jie būdavo plūstami ir neobjektyviai pristatomi, kituose ginami, teisinami ar, galiausiai, net apgailimi. Situacija gerokai pasikeitė nuo 1988 m. Šaulys savo TV muzikinėje laidoje “Estrados orbitoje” paleisdavo vieną kitą metalinį klipą. Kartą, 1988 m. pabaigoje, jis net visą savo laidą skyrė metalui. 1990 m. žurnale “Jaunimo gretos” atsirado Sėklos tvarkomas skyrelis “Sunkusis rūsys”, kur buvo rašoma apie heavy’io ir thrasho grupes. 1991 m. pasirodo kultinis laikraštukas “Mes!”, kuriame buvo rašoma apie įvairias subkultūras, tačiau buvo nemažai įdomios informacijos ir metalistams. Nuo 1990 m. pasirodo metalui skirtos radijo laidos. Jei neklystu, pirmoji “metalinė” laida pasirodo radijo stotyje “M-1”. Tai vis oficialioji žiniasklaida. Tačiau nuo dešimtojo dešimtmečio pirmųjų metų prasideda undergroundinės spaudos, (fan)zinų, era. (Ieškant zinų ištakų galima nurodyti du pankų zinus – Atsuktuvo “Mūsų ašigalyje” (1986 m.) ir KNK – Koks nors kelias – (berods, pradėtas leisti 1989 m.)).

| |

Gediminas Beresnevičius: „Fantastika man visada liks kaip pirmoji meilė”

Dar viena Lietuvos fendomo legenda traukiasi iš aktyvios veiklos… Kadaise Eurocone gavęs apdovanojimą „Misteris Lietuvos fantastika”, Gediminas Beresnevičius iš tiesų tapo savotišku fendomo ir fantastų klubo „Dorado” simboliu. Šiomis dienomis jis paskelbė atsistatydinąs iš klubo, kuriam vadovavo 25-eris metus, prezidento pareigų. Kas perėmė šią garbingą naštą sužinosime „Dorado” klubo gimtadienyje, o kol kas pakalbėkime su G. Beresnevičiumi apie… Žinoma, kad apie fantastiką! Kokius skirtumus pastebit tarp dabartinio Lietuvos fendomo ir to, kuris buvo prieš 25-erius metus? Ar įžvelgiat kokias geras ar negeras tendencijas?.. Skirtumai, žinoma, didžiuliai. Ir tai suprantama – pasikeitė tiek politinė, tiek kultūrinė aplinka, tad ir žmonių interesai, poreikiai ir galimybės labai skiriasi. Fantastikos mėgėjų klubai sovietmečiu kūrėsi tam, kad žmonės juose patenkintų žinių stygių, kompensuotų knygų deficitą, galėtų pabendrauti su bendraminčiais. Dabar, kaip žinote, gyvename vos ne informacijos pertekliuje, o fantastinių knygų pilnos lentynos knygynuose, kas buvo neįsivaizduojama anais laikais. Prisimenu, kaip kartą paskambino draugas ir pasakė, kad pasirodė “Zenito” knyga, tą pačią sekundę išlėkiau ir visą kelią iki Centrinio knygyno būgštavau, kad dar nebūtų išpirkta…

| |

Fantastų klubas “VALHALA”

Valhala – tai tikrų karžygių ir karo vadų rojus, tačiau rojus ne tolimajame Asgarde, o visai netoliese – Kaune, Sukilėlių pr. 87, kur mes renkamės kiekvieną penktadienį 15.00 ir sekmadienį 1200. Mes – tai 13 žmonių iš Kauno MTKC fantastikos mėgėjų klubo. Galbūt, kai kam 13 žmonių ir dar penktadienį reikštų nelaimę, tačiau tik ne mums – toks nedidelis (bent jau kol kas) narių skaičius lemia mūsų organizuotumą, bei susiklosčiusius labai gerus tarpusavio santykius. Kaip ir dera ilgam tikron Valhallon užsukusiems vyrams, kultivuojame wargaming`o tipo žaidimus bei tų žaidimų figūrėlių modeliavimą ir rinkimą. Šioj srity esame pasiekę tikrai neblogų rezultatų – dalyvaujame Lietuvoje vykstančiuose wargaming`o turnyruose, o be to, ir patys esame sukūrę du šaunius šio tipo žaidimus – „Anarchiją” ir „Iggrasill`į”. Jei tave traukia kiber implantais ir plazminiais karabinais ginkluotų gaujų kovos – šliekis į „Anarchijos” gangerių gretas, o jei naktim nemiegi ir atmerktom akim regi triukšmingai mūšio lauke susiduriančias fentezi pasaulio kariaunas – esi tikras „Iggrasill`io” fanas. Be to, turime sukaupę nemažą LARPG (taip vadinamų lauko žaidynių) organizavimo patirtį, demonstruojame viduramžių kovas, ir žinoma, palaikome glaudžius ryšius su klubais iš kitų miestų.

| |

Plungės fantastų klubas „Astika”

„Astika”‘ – Plungėje 2002-2003 metais gyvavęs fantastikos mėgėjų klubas, kurio steigimo iniciatoriai buvo A.Kalnikas ir J.Mėčiuvienė. „Astikos” klube buvo rengiami vaidmenų žaidimo turnyrai, leistas anksčiau Žemaitijos fantastų klubo „Fajetai” leistas fenzinas „Yra”, surengtas fantastinės kūrybos konkursas, skirtas V.Norbutui atminti, organizuotos diskusijos ir pokalbiai. Klubas nustojo veikti jo magistrui išsikėlus gyventi kitur.

| |

Vilniaus fantastų klubas „Dorado“

Dorado – seniausias fantastų klubas Lietuvoje, veikiantis Vilniuje nuo 1979 metų. Klubo įkurėjas ir garbės prezidentas – Gediminas Beresnevičius, dabartinis prezidentas – Justinas Žilinskas. Nuo 2006 metų kovo 30 dienos oficialiai vadinasi asociacija „VFK Dorado”. Klubas kasmet organizuoja Kūrybinę stovyklą, Hukoną, bei, kartu su kitais klubais, Vilniuje vykstančius Lituaniconus. Leidžia fenziną „Dorado raganos”. Čia veikia viena didžiausių tarp Europos ir pasaulio fantastų klubų fantastinių knygų ir žurnalų biblioteka. Joje (2005-ųjų duomenimis) buvo apie 4000 fantastinių knygų anglų kalba, apie 800 fantastinių žurnalų anglų kalba, apie 1600 fantastinių kn. rusų k. ir daugiau nei 600 fantastinių kn. lietuviškai (iš jų 64-ios parašytos lietuvių autorių). Prie arbatos puodelio diskutuojama apie fantastiką ir su ja susijusius dalykus. Klube sukurta lietuviška vaidmenų žaidimo sistema „Kariai ir magai”.

| |

„Fajetai” – Žemaitijos fantastų klubas

Žemaitijos fantastų klubas „Fajetai” pradėjo gyvuoti nuo 1991 metų. Tačiau jau ir prieš tai vietiniai Viešvėnuose (Telšių raj.) gyvenantys fantastikos mėgėjai viską organizuoti pradėjo ne iš karto. 1980 metais buvo sukurti pirmieji fantastlapiai – kartografinės fantastikos užuomazgos. Pirmi šios netradicinės veiklos iniciatoriai buvo A.Kalnikas ir Petras Jankauskas, vėliau prie sumanymo plėtojimo prisidėjo S.Jankauskas ir Ž. Gasytė bei A.Jankauskas. Prieš susikuriant klubui būsimieji nariai mėgino organizuoti vaidmenų žaidimus gamtoje, kūrė primityvius stalo žaidimus, užsiėmė literatūrine kūryba, daile, projektavo būsimo klubo vizijas. 1986 m. rugpjūčio 6 pasirodė pirmasis fantastikai skirto fenzino „Tam, kas mėgsta fantastiką” numeris. Pastarasis buvo išleistas trimis egzemplioriais, perrašytas ranka. Tais metais pasirodė 5 šio fenzino numeriai, kuriuose patalpinta fantastinė kūryba, straipsniai, iliustracijos, fantastiniai pavadinimai ir jų paaiškinimai, skelbti pirmieji konkursai. Tuo pačiu metu P.Jankauskas išleido panašaus pobūdžio leidinį „Fantastas apie visatą”. Pasirodė keli tais metais parengti numeriai. Vėliau, 1987-1989 metais, A.Kalnikas ir P.Jankauskas išleido dar keletą fenzinų. A.Kalnikas parengė ir išleido „Akapėja” (1987 ruduo)(pastaroji spausdinta rusišku šriftu), „Fantastikos horizontai” (1988), „Ne vien apie fantastiką” (1989 pavasaris)ir keletą kitų.

| |

“Senieji fajetai”

“Senieji fajetai” – Telšiuose gyvavusi (1996-1998 m.) fantastikos mėgėjų organizacija, kuriai vadovavo A.Kalnikas. Klubo nariai, kurių būta iki 10, rinkosi TATDM (Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje) pedagogikos skyriaus patalpose, vienu metu – K.Praniauskaitės bibliotekoje. Klubas leido pusiau periodišką mėgėjišką leidinį Denebolos šviesa, surengė keletą “Karių ir magų” turnyrų, organizavo nedidelius literatūrinius konkursus. Nariai dalyvavo “Lituanicon’uose”, surengė kelis literatūrinius konkursus “Vilties daigas”. Klubas, iš pradžių atsiskyręs nuo Žemaitijos fantastų klubo “Fajetai” vėl prisijungė prie jo 1998 m. gruodžio mėnesį. Aktyviausi klubo nariai: Darius Gečas, Inga Jančiauskaitė, Egidijus Norvydas, Žaneta Gasytė.

|

Chiromantija

Chiromantija – žmogaus ateities spėjimas (nusakymas) iš jo delno, riešo linijų bei ženklų. Terminas “chiromantija” yra kilęs iš graikiško žodžio “cheiro”, kas išvertus būtų “ranka” ir “manteia” – “nusakymas” arba “skopija” – “skopein” – “aiškinimas”. Užuominų apie chiromantiją randama senovės Indijos, Kinijos bei Egipto kultūrose. Visose šių civilizacijų artefaktuose randama išraižytų rankos atvaizdų su delno linijomis. Chiromantija domėjosi filosofai Pitagoras, Aristotelis, Anaksagoras, taip pat Paracelsas, Plinijus, Albertas Didysis ir imperatorius Augustas. Yra išlikęs pasakojimas apie Romos imperatorių Cezarį, kuris gerai išmanė “rankos mokslą”: kartą užsienio aukštakilmiui svečiui įteikus savo rekomendacijas, Cezaris šio paprašęs parodyti savo rankas. Apžiūrėjęs paskelbė, kad šis esąs apgavikas, nes “ant jo rankų nėra jokių karališkosios kilmės ženklų”. Deja, Bruto rankų jis, matyt, neapžiūrėjo… Pirmoji knyga apie chiromantiją išleista 15-ame šimtmetyje. Viduramžiais chiromantijos dėka buvo “išaiškinamos” raganos. Buvo tikima, jog kai kurios žymės (dėmės) delne ar kitoje kūno vietoje yra pakankamas įrodymas, jog žmogus palaiko ryšius su velniu. Vėliau Katalikų Bažnyčia pasmerkė chiromantiją kaip “pagonybės kūdikį” ir visoms krikščioniškų šalių bažnyčioms davė nurodymą surinkti ir sunaikinti visas knygas apie astrologiją, chiromantiją, alchemiją ar magiją.

|

Keletas pagrindinių žmogaus reakcijų skaitymo principų

Yra nemažai žmonių, vadinančių save ekstrasensais arba aiškiaregiais ir tvirtinančių, jog turi paslaptingų sugebėjimų tiksliai nusakyti jūsų charakterį, skaityti ateitį, kontaktuoti su mirusiais giminaičiais ir pan. Nepaisant reikalavimų pripažinti jų sugebėjimus, laboratorijose jie niekad nebuvo sėkmingai pademonstruoti. Australijos Nacionalinis Skeptikų komitetas yra įsteigęs 100 000$ prizą už bet kokį tikrą tokių savybių įrodymą; kol kas tie pinigai vis dar nepaimti. Bendrasis metodas, naudojamas visų ekstrasensų, chiromantų, iridologų ar astrologų yra vadinamasis “žmogaus reakcijų skaitymas” ir skirtas surinkti informacijai apie klientą. Šio metodo esmė – meistriškas būrėjo sugebėjimas skaityti kliento nevalingas kūno reakcijas ir mokėjimas išgauti iš pastarojo reikiamą informaciją taip, kad vėliau šis būna įsitikinęs, jog tą informaciją būrėjas sužinojo ne iš jo paties, o savo neeilinių sugebėjimų dėka. Procesas pradedamas nuo atsargios apžiūros, kurios metu, pasinaudojant statistiniais duomenimis bei žmonių charakterio ypatumais, bandoma priskirti klientą kuriai nors “kategorijai”. Pokalbis apie kliento charakterį pradedamas apibendrinančiais teiginiais, kuriuos sau galėtų pritaikyti kiekvienas. Žingsnis po žingsnio ir, siekiant gauti tikslesnius duomenis, pereinama prie artimesnio tarpusavio kontakto.

Geriausią filmą apie saugesnį internetą sukūrė Alytaus moksleiviai
| | |

Geriausią filmą apie saugesnį internetą sukūrė Alytaus moksleiviai

Šiandien paskelbtas geriausias moksleivių sukurtas video filmas saugesnio interneto tema. Po daugiau nei pusantro mėnesio trukusio konkurso nugalėtoju pripažintas Alytaus Dzūkijos vidurinės mokyklos mokinių filmas “Skaudi pamoka”. Antroji vieta atiteko dviejų sostinės mokyklų mokinių video darbui “Pasaulio virusas”, o publikos simpatijų prizą pelnė Vilkaviškio Aušros vidurinės mokyklos mokinių komanda, pristačiusi filmą “Akimirka”. Iš viso konkurse varžėsi beveik 30 darbų – daugiausia jų sulaukta iš Kauno miesto ir rajono, Šiaulių bei Alytaus mokyklų. Saugesnio interneto dienai skirtą konkursą inicijavo “Saugesnio interneto” programą įgyvendinanti telekomunikacijų bendrovė “Bitė Lietuva” kartu su Švietimo ir mokslo ministerija bei Socialinių ir psichologinių paslaugų centru. “Džiaugiamės, kad konkursas sulaukė aktyvaus mokinių dalyvavimo. Tikime, kad kurdami filmus jie sužinojo ne tik apie opiausias interneto saugumo problemas, bet ir apie galimybes saugiai gyventi virtualioje erdvėje”, – sakė Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas. “Bitės” grupės Klientų aptarnavimo direktorės Virginijos Žiūkienės teigimu, stebint konkursui sukurtus darbus, buvo įdomu išvysti internetą vaikų akimis. “Dažnai suaugę ir vaikai internete domisi skirtingomis temomis ir tarsi gyvena atskiruose pasauliuose. Konkursas leido iš arčiau pažinti tai, kas aktualiausia jaunimui, o svarbiausia – sužinoti, koks internetas patiems moksleiviams atrodo saugus”, – sakė V. Žiūkienė.