| |

Liberalcentristai – už spartesnę e-demokratijos plėtrą

Vakar Seime vyko Liberalų ir centro sąjungos frakcijos organizuota apskrito stalo diskusija “Elektroninė demokratija Lietuvoje: problemos ir perspektyvos”. Renginyje nagrinėta e-demokratijos samprata, apžvelgti konkretūs užsienio šalių praktikos pavyzdžiai bei LR peticijų įstatymo pataisos, kurias įregistravo LiCS Seimo nariai Jonas Čekuolis ir Vytautas Bogušis, išsamiai pristatytas e-peticijų institutas. Renginio iniciatorė Indrė Jakaitytė, kalbėdama apie elektroninių peticijų įgyvendinimą Lietuvoje, atkreipė dėmesį į peticijų vertės klausimą. “Atsižvelgiant į tai, kad netolimoje ateityje peticijos bus skelbiamos valstybės institucijų oficialiuose tinklapiuose, reikia siekti vieno iš pagrindinių e-demokratijos tikslų – atspindėti kuo didesnio skaičiaus žmonių nuomonę, suteikiant galimybę pasirašyti jau esamas peticijas “online”. Tai reiškia, kad būtina keisti nuostatą dėl peticiją pasirašančių žmonių skaičiaus, kad neliktų tokios situacijos, kaip yra dabar, kuomet vieno, peticiją pasirašiusio asmens, parašas yra prilyginamas tūkstančiui parašų, t.y. nesureikšminamas pasirašančiųjų kiekis”, – pastebėjo e-peticijos įstatymo rengimo grupės vadovė I.Jakaitytė. Diskusijos dalyviai taip pat susipažino su daug technologinių pokyčių įnešiančiu e-Seimo projektu bei aptarė problemas, su kuriomis susiduriama identifikuojant asmenis elektroninėje erdvėje.

| |

A.Čaplikas: ar normalu politikuojantis lauko kariuomenės vadas?

Seimo vicepirmininkui liberalcentristui Algiui Čaplikui kelia nerimą aplinkybė, jog šalies lauko kariuomenės vadas, brigados generolas Arvydas Pocius nusprendė aktyviai dalyvauti politinėje veikloje. “Tai, kad aukščiausio lygio kariškis, generolas, veliasi į viešą, agresyvią polemiką su J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tiriančia Seimo komisija, rodo aklą generolo ištikimybę jį protegavusiems politikams arba visišką nesusivokimą, kaip tokioje situacijoje turėtų elgtis statutinis pareigūnas civilizuotoje demokratinėje valstybėje. Jeigu lauko kariuomenės vadas nori dalyvauti politikoje, jis turėtų atsisakyti užimamų pareigų, kitu atveju “politikuojančio generolo” atitikimą užimamoms pareigoms privalėtų svarstyti Kariuomenės vadovybė”, – mano Seimo vicepirmininkas A.Čaplikas. Seimo pirmininko pavaduotoją šioje situacijoje ypač stebina kariškio beatodairiškumas duodant itin prieštaringus parodymus Seimo komisijai. Pastarieji, laikinosios tyrimo komisijos narių neįtikino, o kelios visuomeninės organizacijos, J.Abromavičiaus našlė, generolo A.Pociaus parodymus pavadino atviru melu. “Toks iššaukiantis kariškio elgesys gali byloti nebent tai, kad vieši, tarp politikų gyvai aptarinėjami “gandai”, apie tai, jog A.Pocių remianti politinė partija už “teisingus” liudijimus komisijai jam yra pažadėjusi kariuomenės vado antpečius, galbūt yra arti tiesos”, – teigia A.Čaplikas.

| |

A.Čaplikas: prieš ką atsakingas Lietuvos Konstitucinis teismas?

Seimo vicepirmininkui Algiui Čaplikui kelia pagrįstą abejonę Konstitucinio teismo (KT) sprendimas išimties tvarka, pagreitintai, prieš pat savivaldybių tarybų rinkimus paskelbti savo galutinę ir neginčijamą nuomonę dėl to, ar turi teisę savivaldos rinkimuose dalyvauti partijų sąrašuose nesantys piliečiai. “Nekvestionuojant pačio kreipimosi į KT turinio ir net nesvarstant koks galėtų būti KT sprendimas, jau dabar aišku, jog pats KT apsisprendimas specialiai paspartinti šios bylos nagrinėjimą (netgi į šalį atidedant kitas bylas), o verdiktą skelbti jau finišuojant savivaldos rinkimų kampanijai bei likus vos kelioms savaitėms iki faktinio balsavimo, rodo, kad KT pritrūko ir išminties, ir valstybinės nuovokos. Mat jau dabar akivaizdu, kad bet koks KT sprendimas geriausiu atveju įneš nereikalingų spekuliacijų, o blogiausiu – sukels visiškai nereikalingą, visomis prasmėmis brangiai kainuosiančią bei nežinia kada ir kaip pasibaigsiančią, teisiškai politinę sumaištį šalyje”, – teigia A.Čaplikas. Seimo vicepirmininko įsitikinimu, Konstitucinio teismo itin lengvabūdiški ir vienpusiški veiksmai, jau antrą kartą atkurtos nepriklausomos Lietuvos istorijoje, sudarko civilizuotą savivaldos rinkimų kampaniją. “Panašu, kad KT teisėjai pernelyg įsijautė į “vienintelių teisiųjų”, istorijos kūrėjų vaidmenį. Taip, vardan teisinės logikos yra grubiai paminami visi kiti interesai.

Kelią link sostinės oro uosto pagerins rekonstruotas viadukas

Kelią link sostinės oro uosto pagerins rekonstruotas viadukas

Naudojantis Europos regioninės plėtros fondo suteikta parama, Vilniuje pradėti Dariaus ir Girėno gatvės viaduko per geležinkelį rekonstrukcijos darbai. Darbų pradžios proga Vilniaus meras Artūras Zuokas ir statybos darbus atliksiančių įmonių vadovai – AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas bei UAB „Tilsta“ direktorius Vytautas Jankauskas statybos aikštelėje įkalė simbolinį žymeklį, nurodantį naujos viaduko dalies ašinę liniją. Viaduko rekonstrukcijos darbus numatoma atlikti iki 2008 m. gegužės 31 d. Statybos darbų kaina – daugiau kaip 33 mln. litų. Projektui Nr. BPD2004-ERPF-1.1.0-03-05/0046 „Dariaus ir Girėno gatvės viaduko per geležinkelį su prieigomis rekonstrukcija“ įgyvendinti suteikta Europos regioninės plėtros fondo ir LR Vyriausybės 15,5 mln. litų parama. Vilniaus miesto savivaldybė šiam projektui skiria 17,5 mln. litų. Atliekant rekonstrukciją, 116,7 m ilgio viadukas bus išplatintas nuo 3 iki 5 eismo juostų, jo bendras plotis sieks 28,5 m. Viaduko prieigose numatoma rekonstruoti dar 657 m greta esančių gatvių, išplatinant abipus viaduko esančių Švitrigailos bei Dariaus ir Girėno gatvių atkarpas. Švitrigailos gatvė nuo Panerių gatvės iki viaduko praplatės iki 4 eismo juostų. Kitoje viaduko pusėje esanti Dariaus ir Girėno gatvė nuo viaduko iki Brolių gatvės bus išplatinta iki 5 eismo juostų. Prie rekonstruojamų gatvių esančius šaligatvius pakeis nauji 3 m pločio šaligatviai ir dviračių takai.

Kompleksiškai atnaujinti savo daugiabutį vilniečius skatina kaimynų pavyzdys

Kompleksiškai atnaujinti savo daugiabutį vilniečius skatina kaimynų pavyzdys

Sėkmingas sostinės daugiabučio Žirmūnų g. 3 atnaujinimo pavyzdys paskatino kaimyninio namo Žirmūnų g. 1 gyventojus imtis kompleksinės pastato renovacijos. Dalyvaudama sostinės Savivaldybės būsto programoje „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“, šio namo bendrija pasirengusi visapusiškai atnaujinti pastatą. Tame pačiame keturių identiškų gyvenamųjų namų kvartale esančių Žirmūnų g. 5 ir 7 daugiabučių gyventojai taip pat aktyviai kuria bendrijas ir svarsto pastatų atnaujinimo galimybę. „Tikiuosi, kad geras kaimynų pavyzdys vilniečiams padės įvertinti būsto atnaujinimo privalumus ir paskatins pačius imtis gerinti savo gyvenimo sąlygas. Visoms būsto atnaujinimo programoje pasiryžusioms dalyvauti daugiabučių namų bendrijoms Savivaldybė suteiks ženklią paramą“,- sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Įgyvendinant būsto atnaujinimo programą, minėtas keturių stambiaplokščių namų kvartalas sostinėje pasirinktas prioritetiniu. Vadovaudamasi Vilniaus miesto tarybos sprendimu, šiame kvartale įgyvendinamiems daugiabučių kompleksinio atnaujinimo investicijų projektams Savivaldybė suteiks 50 proc. visų projekte numatytų modernizavimo priemonių vertės paramą. Šių namų gyventojai taip pat galės pasinaudoti ir valstybės parama, siekiančia iki 30 proc. likusios, Savivaldybės neremiamos, išlaidų dalies.

Lukiškių aikštės kūrybinėse dirbtuvėse dalyvaus per 70 menininkų

Lukiškių aikštės kūrybinėse dirbtuvėse dalyvaus per 70 menininkų

Istorinės Lukiškių aikštės rekonstrukcijos vizijas ketina pateikti daugiau nei septyniasdešimt menininkų arba per dvidešimt skirtingų kūrybinių kolektyvų. Tai paaiškėjo pirmadienį pasibaigus registracijai į Vilniaus centrinės dalies viešųjų erdvių ir prieigų prie Lukiškių aikštės kūrybines dirbtuves, kurios prasidės jau šį penktadienį Vilniaus rotušėje rengiamu seminaru. „Džiaugiamės sulaukę aktyvaus susidomėjimo šiuo renginiu. Lukiškių aikštės vaidmuo miesto ir šalies gyvenime turi simbolinę prasmę, tačiau reikia nepamiršti, kad tai yra ne tik istorinė, bet ir kiekvieną dieną miesto gyvenime veikianti erdvė. Tikimės, kad menininkai pasiūlys naujų įkvepiančių idėjų atgaivinti šiai šiek tiek primirštai Vilniaus aikštei, kad ji vėl taptų miesto traukos centru“,- sako Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Kūrybinių dirbtuvių tikslas – pagal išsakytas idėjas papildyti ir pakoreguoti numatomo skelbti tarptautinio konkurso dėl Lukiškių aikštės rekonstrukcijos sąlygas. Šio konkurso laimėtojai turės galimybę parengti Lukiškių aikštės rekonstrukcijos planą ir sukurti „Laisvės“ idėją vainikuosiantį simbolį – centrinį aikštės akcentą. Registruotis į dirbtuves buvo kviečiami visos Lietuvos kūrybininkai. Iš septyniasdešimties dalyvių, panorusių išmėginti savo jėgas kūrybinėse dirbtuvėse, dauguma yra menininkai iš Vilniaus, tačiau ketinimą dalyvauti taip pat pareiškė kūrybininkai iš Kauno, Ukmergės, Elektrėnų ir net – Olandijos.

Naujos kartos oranžinis dviratis grįžta į Vilnių

Naujos kartos oranžinis dviratis grįžta į Vilnių

Vilniaus „Akropolyje“ sostinės meras Artūras Zuokas pristatė naujos kartos oranžinius dviračius. Vilniaus mero pristatyta transporto priemonė – naujos kartos oranžinių miesto dviračių pavyzdžiai, kuriuos sostinės gyventojai ir svečiai galės apžiūrėti iki vasario 12 d. Naujieji oranžiniai Vilniaus dviračiai – ekologiška ir šiuolaikiška transporto priemonė, kuri būtų integruota į viešojo transporto sistemą, drauge su miesto autobusais, troleibusais ir moderniu tramvajumi. „Šiandien vilniečiams siūlome naujos kartos oranžinius dviračius. Tačiau norime gauti miestiečių sutikimą – jie patys turi pasakyti, ar miestas pasiruošęs tokiam projektui, ar jo mums reikia“,- sakė Vilniaus miesto meras A. Zuokas. Įgyvendinus naujųjų oranžinių Vilniaus dviračių projektą, mieste būtų įdiegta dviračių nuomos savitarnos sistema. Vilniaus dviratį iš specialaus punkto galėtų pasiimti kiekvienas vilnietis pasinaudojęs specialia nuomos kortele arba Vilniaus e-bilietu. Sistema registruotų, kas ir kada nuomojasi dviratį – taip naujieji dviračiai būtų apsaugoti nuo galimų vagysčių. Pasinaudojus dviračiu ir pasiekus reikiamą tikslą, dviratę transporto priemonę reikėtų grąžinti į specialų nuomos punktą. Tokie punktai būtų įrengti įvairiausiose miesto centrinės dalies vietose.

| | |

Kompiuteriniai žaidimai gali patenkinti įgimtus žmogaus poreikius

Kompiuterinių žaidimų mėgėjai žaisdami patenkina užslėptus savo psichologinius troškimus. Žaidimai gali netgi trumpam pagerinti žmogaus savijautą, praneša „Reuters“. Kuo labiau žaidimas patenkina žmogaus nepriklausomybės jausmą, leidžia pasiekti gerų rezultatų ir jausti komandinę sąsają su kitais žaidėjais, tuo labiau jis pripras žaisti, teigia gydytojas Scottas Rigby. Kuo labiau žaidėjas patenkina savo troškimus, tuo geriau jis jausis pažaidęs. Gydytojas S. Rigby sako, kad būtent saviraiška ir kiti panašūs instinktai patenkinami žaidžiant kompiuterinius žaidimus. Iki šiol vaizdo žaidimų tyrimai koncentravosi į tai, kokią žalą žaidimai daro žmogui. Iki šiol buvo manoma, kad žaidimai tik sukelia socialinę izoliaciją, psichologinį pripratimą ir skatina smurtą. Nors naujausi tyrimai neįrodo, kad „kompiuteriniai žaidimai visada naudingi“, S. Rigby sako, kad tyrimai padeda suprasti, kodėl žmonės žaidžia tuos žaidimus: „Stengiamės normalizuoti žmonių požiūrį į vaizdo žaidimus. Nes dabar daugelis mano, kad žaidimai tiesiog turi kažkokią magišką galią pripratinti.“ S. Rigby kartu su kolegomis atliko keturis tyrimus, kuriais stengėsi išsiaiškinti žaidėjų motyvaciją ir žaidimų poveikį žaidėjui. Atlikdami pirmą tyrimą jie tyrė 89 žmones, kurie turėjo žaisti paprastą žaidimą – reikėjo tiesiog šokinėti su žmogeliuku nuo platformos ant platformos. Atlikdami antrą tyrimą mokslininkai lygino 50 žmonių, žaidžiančių du skirtingus 3-D nuotykių žaidimą, reakcijas.

Ar tikrai: “Viskas galima kas neuždrausta“?
|

Ar tikrai: “Viskas galima kas neuždrausta“?

Kadangi ankstesnis mano straipsnis šia tema: „Ką gina žmogaus teisių gynėjai…“ informaciniame portale www.straipsniai.lt (dėl naujų straipsnių anplūdžio) jau greitai nebebus tarp 100 populiariausių ir – kadangi pasivadinusieji politikais asmenys visuomenę vis dar tebešiurpina savo daromomis nesąmonėmis – tai aš nusprendžiau papildomai įnešti šiek tiek aiškumo į mūsų gyvenimus ir parašiau šį straipsnį. Šiame straipsnyje mes aiškinsimės visuotinai priimtas, mūsų gyvenimus reguliuojančias tiesas – kurios taip gerai visiems žinomos – kad niekas net nebando jas iš naujo patikrinti. Tai tokios tiesos, kaip: „viskas galima kas neuždrausta“, „pinigų darymas- kaip gyvenimo tikslas“, rizika vardan šampano išgėrimo ir pan. Jūs, gerbiami skaitytojai turbūt jau supratote, kad aš kėsinuosi į mūsų elitinės aukštuomenės gyvenimo prasmę. Todėl Jus kviečiu kartu išsiaiškinti – ar šios aukštuomenės garbinami karaliai nėra nuogi. Tikiuosi, kad Jūs neprieštarausite – jeigu pirmiausiai išsiaiškinsime posovietinių blogybių „Pandoros skrynelę“ posovietinėje Lietuvoje atidariusio „burtažodžio“: “Viskas galima kas neuždrausta“ atitikimą mus supančio pasaulio sandarai ir tos tvarkos sąlygojamoms bendražmogiškoms (visiems bendros, tarptautinės) teisės normoms. Šioje vietoje verta prisiminti, kad bendražmogiškos teisės pagrindai neatsiejami nuo bendražmogiškos moralės, įtvirtinti pasaulio religijose ir (kas svarbiausia) – tūkstantmečių bėgyje visų pasaulio tautų tikrinti ir patvirtinti bandymų bei klydimų metodu.

| | |

Liberalų ir centro sąjunga “Savivaldybių tarybų rinkimų programa”

Liberalų ir centro sąjunga yra partija, vienijanti aiškias vertybes turinčius Lietuvos piliečius. Liberalizmo vertybių pagrindas – laisvė, demokratija, užtikrintos ir ginamos žmogaus teisės, lygybė prieš įstatymą, rinkos ekonomika, apsaugota nuosavybė, gyvenamosios aplinkos saugumas, išlaisvinta žmogaus iniciatyva, racionalūs ir pasverti sprendimai. Šiandien Lietuvoje, kaip niekada, reikia tvirtų įsitikinimų, sąžiningumo, doros ir pagarbos. Savivaldybių tarybų rinkimai vyksta nelengvu visuomenės vertybių perkainojimo laikotarpiu. Nepaisant ūkio pažangos, visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis ir politinėmis partijomis yra sumenkęs. Tai reikalauja iš politikų ryžtingų veiksmų pateikiant aiškią ir atpažįstamą savo vertybių skalę bei konkrečių veiksmų planą. Liberalų ir centro sąjunga, jos nariai, tiek išrinkti į valdžios institucijas, tiek dirbantys viešajame, privačiajame ar nevyriausybiniame sektoriuose, savo aktyvia pilietine pozicija ir kūrybinga kasdiene veikla ženkliai prisideda stiprinant Lietuvos, jos regionų konkurencingumą, gerinant žmonių gyvenimą. Ypač ženklus Liberalų ir centro sąjungos indėlis stiprinant Lietuvos vietos savivaldą, rodant Lietuvos žmonėms reikšmingą pavyzdį, kaip galima ir tiesiog būtina ryžtingai veikti, siekiant realių į gyventojų poreikius orientuotų rezultatų, akivaizdžiai gerinant bendruomenių gyvenamosios aplinkos kokybę, didinant viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą, stiprinant savojo miesto ar krašto patriotizmą, puoselėjant vietos papročius ir tradicijas, stiprinant žmonių pasitikėjimą savo galiomis, tvirtinant bendruomeniškumą. Ypač didelė atsakomybė tenka lyderiams, asmenims, kuriais bendruomenės pasitiki, mato jų darbuose ir savo sėkmės laidą. Liberalų ir centro sąjungos gretose tokių lyderių turime daug. Liberalų ir centro sąjungą atstovaujantys merai ir merų pavaduotojai, savivaldybių tarybų nariai veiksmingai atstovavo ir atstovauja savo bendruomenėms, kviesdami ir toliau kartu žengti savivaldos plėtros, gero administravimo, viešųjų paslaugų teikimo nuolatinio gerinimo, vietos ekonomikos pažangos keliu. Kaip moderni ir pažangi partija, Liberalų ir centro sąjunga jautriai reaguoja į kintančius gyventojų poreikius diegdama naujosios viešosios vadybos priemones, savo veiksmus ir elgesį pirmiausiai grindžianti pagarba žmogui, jo teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Taip mes realiai įgyvendiname savo ilgalaikį programinį siekį kurti tokią Lietuvą, kurioje būtų gera gyventi visiems.