| |

A.Čaplikas: mišri savivaldybių tarybų rinkimų sistema kurs prielaidas korupcijai

Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nuomone, Seimui pasiūlyti įstatymų projektai, kuriais norima pakeisti šiuo metu veikiančią proporcinę savivaldybių tarybų rinkimų sistemą, mišria rinkimų sistema, skatins ne gyventojų aktyvumą ir pilietiškumą, o greičiau politinę korupciją. “Pritarus siūlomiems rinkimų sistemos pakeitimams, mažesnį rinkėjų skaičių turinčiose savivaldybėse, tarybos nariu galėtų būti išrinktas, vos kelias dešimtis balsų gavęs kandidatas. Šiuo atveju, akivaizdžiai kuriamos prielaidos laimėti ne patraukliausių idėjų turinčiam, o turtingiausiam, daugiausiai save išsireklamuoti galinčiam, kandidatui”, – teigia Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. Liberalcentristo nuomone, siūlomos pataisos be kita ko nestiprina ir taip ne pačius geriausius laikus išgyvenančios partinės sistemos. Be to pagrįstų abejonių kelia rinkimų sistemos keitimas likus mažiau nei pusei metų iki savivaldybių tarybų rinkimų. Nesugebantys būti nuoseklūs politikai vėl painioja ir klaidina rinkėjus. Lengva ranka pamirštama, kad beveik visos partijos, prieš keletą metų žadėjo, kad bus įteisinti tiesioginiai merų rinkimai, tačiau šis įsipareigojimas jau pamirštas ir vėl puolama prie naujos panacėjos.

| |

Už buvusio „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą kovojantiems aktyvistams – sostinės mero idėja

Vakar Vilniaus rotušėje sostinės meras Artūras Zuokas su miesto visuomeninių organizacijų, bendruomenių ir kultūros įstaigų atstovais diskutavo apie Vilniaus miesto viešųjų erdvių bei nekomercinio kino situaciją ir perspektyvas. Miesto bendruomenei buvo pristatytos jau sukurtos ir planuojamos kultūrinės erdvės: „Skalvijos“ kino teatras, Aktyvusis kultūros trikampis, kurį sudaro Vilniaus mokytojų namai, Šv. Kotrynos bažnyčia ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Menų spaustuvė, Užupio meno inkubatorius. Susitikimo dalyviai supažindinti ir su strateginiais miesto kultūros objektais: daugiafunkciniu kultūros centru, planuojamu Koncertų ir sporto rūmų teritorijoje, Tautos namais ir Klasikinės muzikos sale, kuri atsiras vietoje dabartinių Profsąjungų rūmų bei Kongresų – konferencijų centru, kuriam numatyta teritorija prie Seimo. Sostinės meras kaip unikalų reiškinį sveikino „Pro-testo“ laboratorijos projektą, neformalų pilietinį judėjimą „Už Lietuvą“, surinkusį per 7 tūkst. parašų už buvusio „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimą. Susitikimo dalyviams meras priminė, kad Vilniaus miestas remia „Skalvijos“ kino teatrą, dotuoja „Menų spaustuvės“, kurioje numatomos erdvės nekomerciniam kinui, projektą, ir į planus nėra įtraukęs buvusio „Lietuvos“ kino teatro išsaugojimo.

Tarptautinės mokytojų dienos proga – šventė pedagogams

Tarptautinės mokytojų dienos proga – šventė pedagogams

Tarptautinę mokytojų dieną, spalio 5 d., 19 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia sostinės mokytojus į iškilmingą jų profesinės šventės paminėjimą “Siemens” arenoje. Sostinės pedagogus sveikins Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, renginio viešnia LR Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė. Šventės metu Vilniaus mokytojus sveikins žinomi Lietuvos atlikėjai: chorai “Jauna muzika”, “Ąžuoliukas”, linksmins B. Dvariono muzikos mokyklos bigbendas, koncertuos Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, saksofonu gros Petras Vyšniauskas, šoks Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblis “Žuvėdra”, šiuolaikinių šokių grupės “Gelmė”, “Gama”, dainuos Asmik Grigorian, Olegas Ditkovskis, Jurga Šeduikytė su Gintare Olekaite, pasirodys Kretingos teatro studijos “Atžalynas” kojūkininkai. Renginį ves patys mokiniai.

|

TEO LT už Konkurencijos įstatymo pažeidimą skirta bauda

Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi atlikto tyrimo išvadas ir išklausiusi akcinės bendrovės TEO LT atstovų argumentus, priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad bendrovė pažeidė Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio, draudžiančio piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi, reikalavimus. Šiuo nutarimu TEO LT, AB įpareigota nutraukti Konkurencijos įstatymui prieštaraujančius veiksmus ir per nustatytą laikotarpį pakeisti ADSL prieigos paslaugos teikimo sąlygas taip, kad tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų nustatomos nesąžiningos kainos ar kitos šios paslaugos pirkimo sąlygos. Už Konkurencijos įstatymo pažeidimą bendrovei skirta 3 mln. 11 tūkst. Lt bauda. Skirdama sankciją už Konkurencijos įstatymo 9 straipsnio pažeidimą, Konkurencijos taryba atsižvelgė į keletą aplinkybių. TEO LT, AB iš esmės neginčijo Konkurencijos tarybos tyrimo metu nustatytų faktų ir posėdžio metu pripažino padariusi pažeidimą. Remdamasi tyrimo išvadomis, bendrovė ketina prisiimti konkrečius įsipareigojimus, kurie turėtų ištaisyti padėtį tiek didmeninėje, tiek mažmeninėje DSL paslaugų rinkoje. Tyrimo, kuris apėmė 2002 m. – 2004 m. ir 2005 m. I ketvirtį, išvadose Konkurencijos taryba konstatavo, kad AB “Lietuvos telekomas” (dabar TEO LT, AB) veiksmai atitinkamose rinkose nagrinėtu laikotarpiu vertintini kaip nesąžiningų kainų taikymas, apibrėžiamas terminu “kainų spaudimas”.

|

Fotografai ir fotografuojantys žurnalistai kviečiami dalyvauti konkursuose

Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija (NŽKA) ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) Spaudos fotografų klubas fotografus ir fotografuojančius žurnalistus kviečia dalyvauti fotografijų konkursuose “Kolegos objektyvo sūkury” ir “Provincijos kontrastai”. Konkurse “Provincijos kontrastai” kviečiami dalyvauti šalies periodinės regioninės ir rajoninės spaudos, išskyrus dienraščius, fotografai (etatiniai ir neetatiniai) ar fotografuojantys žurnalistai. Konkursui teikti galima 2005-2006 metais skelbtas arba niekur nepublikuotas fotografijas konkurso “Provincijos kontrastai” tema. Konkurse “Kolegos objektyvo sūkury” kviečiami dalyvauti šalies periodinės spaudos (nacionalinės, regioninės, rajoninės) arba internetinės žiniasklaidos fotografai ar fotografuojantys žurnalistai. Konkursui teikti galima 2005-2006 metais skelbtas arba niekur nepublikuotas fotografijas konkurso “Kolegos objektyvo sūkury” tema. 2005-2006 metais sukurtas fotografijas (atspaustas, ne mažesnio nei 15×20 cm formato, arba įrašytas į elektroninę laikmeną, tinkamas spaudai) tema “Provincijos kontrastai” arba “Kolegos objektyvo sūkury” siųsti į Lietuvos žurnalistų sąjungą (Teatro g. 8, Vilnius) iki 2006 m. lapkričio 16 d. Originalius darbus, atitinkančius konkurso tematiką bei tikslą, gali teikti redakcijos, LŽS ir NŽKA nariai bei patys fotografai ir fotografuojantys žurnalistai.

Kaip susidraugauti su savo emocijomis
|

Kaip susidraugauti su savo emocijomis

Emocijos, – kaip natos muzikoje. Harmoningi akordai ir melodijos vingiai teikia mums malonumą, praturtina sielą ir praskaidrina kasdienybę. Tačiau kaip per garsūs akordai ar nesuderintas instrumentas gali sugadinti net genialų muzikos kūrinį, taip netinkamai ar nemokšiškai reiškiami jausmai gali apkartinti mūsų pačių ir aplinkinių gyvenimą. Apie tai, ką jaučiame ir kodėl, atrodytų, natūralūs jausmai kartais ima varginti, kalbamės su Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologe Vita Čioraitienė. Mūsų gyvenimas – pripildytas įvairiausių jausmų ir emocijų. Pagrindinės, bazinės emocijos yra keturios: baimė, džiaugsmas, liūdesys ir pyktis. Jos tarpusavyje neretai susipina, juk vienu metu galime ir liūdėti ir bijoti. Kartais „susimaišo“ ir, atrodytų, prieštaringi jausmai – tarkim, džiaugsmas, kad atsikratėme varginusio bendravimo su partneriu, ir liūdesys dėl kadaise kartu išgyventų nepakartojamų akimirkų. Aišku, jaučiame ir daugiau jausmų, tačiau jie yra išvestiniai, t.y. – kyla iš bazinių arba yra išmokti iš aplinkos, pavyzdžiui, – pagarba, kaltė. Visgi dažniausiai susiduriame su jau minėtais keturiais jausmais, kurie ir patys skirstosi į smulkesnius, pavyzdžiui, – adekvatus pyktis, nes su tavim nesiskaito, ir įniršis be priežasties.

Rudeninis liūdesys aplanko be priežasties
| |

Rudeninis liūdesys aplanko be priežasties

Atėjus rudeniui daugelį žmonių be priežasties apima liūdesys, ilgesys, nusiminimas. Tai suprantama, juk baigėsi vasara. Atostogos praėjo, prieš akis – ilga šalta žiema. Kur čia neliūdėsi! Šiuolaikinis mokslas tai vadina rudenine depresija. Ši liga labai paplitusi. Įsivaizduokite, kad šiuo metu Žemėje rudeninė depresija kamuoja maždaug 110 milijonų žmonių. Depresija kaip liga žinoma jau labai seniai, apie ją rašoma Biblijoje. Garsusis Dovydas depresija sergantį karalių Saulių gydė grodamas arfa. Šią ligą žinojo didieji senovės gydytojai Hipokratas, Avicena, Halenas. Nė viena liga nebuvo taip vaizduojama mene – muzikoje, tapyboje, prozoje – kaip depresija. Pasiklausykite venecijiečio Tojazo Verleno garsiojo „adažio in sol monori“ („Širdis sudirgusi, ir lyja nuo ryto. Iš kur tu tokia, melancholija?“). Didysis P. Čaikovskis kentėjo dėl dažnų depresijos priepuolių. Savo baletą „Gulbių ežeras“ jis sukūrė apimtas depresijos, kai suprato, kad jo santuoka žlugo. Per pastaruosius 30 metų depresijų ypač padaugėjo. Ne mažiau nei 40 proc. visų jos apraiškų gali būti galvos skausmas, miego, virškinimo sutrikimai, širdies skausmai ir kt. Depresija gali būti kaip atsakas į stresą, psichinę traumą. Tačiau dažniausiai ji kyla be priežasties, spontaniškai. Rudenį žmones dažnai apima liūdesys, susimąstymas, ramybė. Tokia būsena labai palanki produktyviai kūrybinei veiklai.

Bendravimas
| |

Bendravimas

Niekam neturėtų kilti abejonių, kad bendravimas šiuo metu yra labai svarbus dalykas. Eliminavus jį iš mūsų gyvenimo, gyvenimas taptų visiškai kitoks nei dabar. Gal žmogus todėl taip ir išsivystė, nes turėjo tą galingą tobulinimosi įrankį. Jis persismelkia į pačias įvairiausias gyvenimo sritis. Juo paremta labai daug mokslo, meno, tikėjimo ir kitų sričių. Bendravimas turi savo tikslą, priežastis bei priemones. Tačiau, pirmiausia patyrinėkime, kas yra tas bendravimas. Daugelis pamanys, kad bendravimas – tai tik kalbėjimasis. Tačiau tai bus labai siauras, gal net ribotas, bendravimo suvokimas. Lietuvių kalba mums suteikia žymiai daugiau to veiksmo, santykio prasmių. Taigi, bendravimas – kažko darymas bendru. Bendraujant įprasta dalintis informacija, emocijomis, mintimis. Jo metu vyksta pašnekovo stebėjimas, bandymas į jį įsijausti, suprasti jo padėtį, palyginti su savąja. Kita, su bendravimu susijusi savybė – viešumas. Kas yra uždengta – tampa vieša. Bendraujant su žurnalistais, galima paviešinti daug gerų ar blogų dalykų. Žurnalistai gali taip įtakoti informaciją, kad ši gali tapti įdomesnė, svarbesnė, įtakingesnė (arba atvirkščiai – nereikšmingesnė). Be tokio poveikio informacijai galima nepastebėti daugelio dalykų, reiškinių gyvenime.

Juodas pavydas
| |

Juodas pavydas

Mokslininkai vis dar bando įspėti ilgaamžiškumo paslaptį. Grynas kalnų oras? Bet garbaus amžiaus senolių yra ir dūmuose paskendusiuose didmiesčiuose. Fizinis darbas ar visiškas atsipalaidavimas? Ilgaamžių rasime ir tarp darbštuolių, ir tarp mąstytojų. Vegetarai? O kiek šimtamečių visą gyvenimą valgė keptos mėsos dar ir vyno užsigerdami. Nerūkantys?Žinome pavyzdžių, kad visą ilgą savo gyvenimą cigaretės ar pypkės iš rankų nepaleisdavo. Gyvenimas be stresų? Taip nebūna. Ilgą amžių nugyvenusieji dažnai būdavo patyrę daug skausmo, netekčių ir neteisybės. Tada kas gi vienija ilgaamžius? Jiems svetimas pavydo jausmas. Ne veltui sakoma – sunyko, pajuodo iš pavydo… Pavydas – tai priešiškumas žmogui, kurį sukelia realūs ar išgalvoti jo privalumai. Bet kurią emociją, netgi neapykantą, galima panaudoti geram tikslui. Tai didelis energijos užtaisas. Tik reikia mokėti save kontroliuoti ir valdyti šią energiją. Pavydas – turbūt vienintelė emocija, iš kurios negims nieko pozityvaus. Pavydas atima galią, „suėda” jus. Nėra nei laiko, nei jėgų ką nors daryti. Nes visos mintys – tik gardžiavimasis savo nenusisekusia dalia, pasipiktinimas gyvenimo neteisybe, keršto planų kūrimas „laimingiesiems”. Be to, juk apie tokią neteisybę turi žinoti ir kiti, reikia sąjungininkų, kuriems paverksi, padūsausi. Štai kiek rūpesčių. Ne taip paprasta pačiam neskraidyti ir kitiems neleisti. Kas tie kito privalumai, priverčiantys pavyduolį taip jaudintis?

Pavydas – varomoji ar griaunamoji jėga
| |

Pavydas – varomoji ar griaunamoji jėga

Mitų, patarlių ir anekdotų apie lietuvių pavydumą – galybė. Jei mūsų Marijos žemėje šventuolių tėra vienetai, tai pavyduolių – apstu. Tarsi pavydas būtų mūsų nacionalinė vertybė, leidžianti piktintis gyvenimo neteisybe ir guostis nenusisekusia dalia. Pavyduoliai – toli gražu ne išrinktieji. Pasak psichologės psichoterapeutės Indrės Treigienės, kaip ir visi kiti jausmai, pavydas yra absoliučiai universalus jausmas, būdingas kiekvienam iš mūsų. Skiriasi tik pavydo dozė ir jo išraiškos formos. Tokia jau mūsų žmogiškoji prigimtis, kad vienus mylime mažiau, kitus daugiau, vieniems daugiau pavydime, kitiems mažiau. Ir nieko čia nepadarysi. Vieniems neišvengiamai pavydime jaunystės, grožio, gero humoro jausmo, garbės ar didelio namo, kitiems – partnerio, jų tarpusavio santykių. Pavydime net ir tiek pat uždirbantiems savo kolegoms – kad juos labiau myli, bendradarbiai dažniau užkalbina, pakviečia išgerti kavos, pagiria šukuoseną ar rašo daugiau elektroninių laiškų. Ir net patys nepajuntame, kaip smarkiai savigrauža apkartina mūsų profesinius kontaktus. Matome kolegą tik kaip tam tikrų savybių, kurių patys neturime, savininką. Pavydime kitokiam, ir nebūtinai geresniam. Šnairuojame į kaimyną net ir tuomet, kai jis nusiperka panašios vertės kaip mūsų automobilį. Neseniai didžiavomės turintys didelį namą, o štai jis, niekšas, pasistatė dar erdvesnį!