Į konsultaciją atvyko 45 metų moteris, kuri skundėsi pablogėjusia nuotaika, energijos stoka, sumažėjusiu aktyvumu, varginančiais nerimo priepuoliais. Paskutinį pusmetį Reginos niekas nedomino, ji jautėsi niekam nereikalinga, kalbėjo apie savižudybę, ypač jei vyras su ja išsiskirtų. Įtarinėjo jį neištikimybe. Dažnai kartojosi priepuoliai, kurių metu smarkiai plakė širdis, drebėjo visas kūnas, jautė skausmingus gerklės spazmus, dėl to bijodavo uždusti, dažnai kviesdavo Greitąją medicinos pagalbą. Vidaus organų ligomis nesirgo. Regina papasakojo, kad yra ištekėjusi antrą kartą, vyras už ją jaunesnis beveik 10 metų, ir tai jai...
Nors iki šiol depresijos priežastys nėra visai aiškios, tyrimai patvirtina, kad depresiją sukelia specialių cheminių medžiagų neuromediatorių pusiausvyros sutrikimas galvos smegenyse. Nustatyta, kad depresija dažniau prasideda po reikšmingo žmogui stresinio įvykio (skyrybos, darbo netekimas), kaip ir aprašytai pacientei. Depresijos gydymą dažnai komplikuoja tai, kad kartu būna ir kitų psichikos sutrikimų, pvz., asmenybės sutrikimų, priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų ir kt. Buvo akivaizdu, kad ir šiuo atveju vien tik depresiją gydyti nepakaks, nes asmenybės bruožai bei bendravimo problemos liks ir trukdys toliau. Tačiau...
Ar ilgai reikia gydyti depresiją? Paskutiniųjų dvidešimties metų tyrimai stipriai pakeitė požiūrį į depresijos eigą ir gydymą. Ima vyrauti nuomonė, kad depresija bent jau didesnei daliai pacientų yra lėtinė pasikartojanti liga. Depresiją galima būtų palyginti su kitomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu ar hipertonine liga. Juk per trumpą laiką sureguliavus cukraus kiekį kraujyje ar arterinį kraujospūdį, dar nėra išgydomos pačios ligos. Šiuolaikinis depresijos gydymas skirstomas į 3 fazes: pirmoji - ūminė gydymo fazė, kuri trunka 6-12 savaičių. Šios fazės tikslas - susilpninti depresijos...
Dalis žmonių patiria sunkios depresijos epizodus, kai apie prasidėjusią ligą supranta tiek jie patys, tiek aplinkiniai: vargina bloga nuotaika, nerimas, nenoras bendrauti, sumažėjęs darbingumas, mintys, kad neverta gyventi. Tačiau yra ir kitokia depresijos forma, dėl kurios sergantieji pas specialistus dažnai patenka atsitiktinai, nes nelaiko to liga. Tai - distimija. Kas yra distimija? Distimija yra vadinamas ilgą laiką trunkantis nuotaikos pablogėjimas (suaugusiesiems - ne trumpiau nei 2 metus, vaikams - vienerius metus). Anksčiau ši liga buvo vadinama depresine neuroze. Kartais ši depresija yra kaina,...
Devynis mėnesius būsimoji mama ir tėvelis rengiasi tai svarbiai valandai - kūdikio gimimui. Ir kai laiminga šeimynėlė su naujagimiu ant rankų grįžta iš ligoninės namo, atrodo, kad visi nemalonūs netikėtumai, kuriems taip pat buvo rengtasi, jau nedrums ramybės. Deja, statistika, liudijanti apie pogimdyminius psichikos sutrikimus, teigia ką kita. Motinystės liūdesys. Trijų vaikučių mama ponia Elena tik šypsosi, prisiminusi, kaip ji nerimavo dėl savo pirmagimio Andriaus: "Mane nuolat kankino baimė, kad vaikeliui kas nors atsitiks - užsprings, susirgs plaučių uždegimu ir pan. Sėdėdavau prie...
Tuo metu, kai vieni žmonės depresiją vadina „madinga“ liga, o kiti mano, kad tai žmogaus silpnumo požymis, specialistai atranda vis daugiau įrodymų, kurie leidžia depresiją priskirti prie lėtinių, visą gyvenimą trunkančių ligų. Tai iš esmės keičia ir požiūrį į gydymą: jis turi būti ilgalaikis, o kai kuriais atvejais - tęstis ir visą gyvenimą. Priešlaikinis gydymo nutraukimas ar vaisto vartojimas nepakankamomis dozėmis skatina užtrukusių, gydymui atsparių depresijos formų atsiradimą. Tai sutrikdo žmogaus šeimyninius santykius, darbinę ir socialinę veiklą bei padidina savižudybės riziką. Planuojant depresijos,...
Sveikatai skirtose televizijos ir radijo laidose, įvairiuose periodiniuose leidiniuose vis dažniau vartojamas terminas “depresija”. Ne mažiau populiarus šis terminas ir buitinėje kalboje, kur depresija dažnai tapatinama su bloga nuotaika. Tačiau depresijos apibrėžimas teigia, kad tai yra psichikos sutrikimas, pasireiškiantis liūdna nuotaika, sumažėjusiu energingumu, aktyvumu ir pasitenkinimu bei padidėjusiu nuovargiu. Nors depresija paauglystėje yra viena iš dažniausių patologijų, visuomenė kreipia dėmesį tik į suaugusiųjų depresiją, o vaikų ir paauglių depresija tebelieka specialistų diskusijų objektu. Kaip pasireiškia paauglių depresija? Depresijos paauglystėje žalingumas pasireiškia ne tik...
Atrodytų, kad pavasaris neša gerą nuotaiką, džiaugsmingą laukimo jausmą, bet, pasirodo, ne visiems. Psichiatrai žino, kad šiuo metų laiku pagausėja pacientų, sergančių depresija. Pavasarinė depresija dažniau sukelia nerimą, sujaudinimą, padidėjusį aktyvumą. Statistika rodo, kad pavasarį padidėja savižudybių skaičius, kuris siejamas su pavasarinės depresijos ypatumais (autoagresija). Sergančiajam depresija gyventi darosi sunku, nes ši liga paveikia nuotaiką, protą, kūną, elgesį, bendravimo sugebėjimus. Svarbu suprasti, kad depresija nėra vienalytė liga. Skirtingiems asmenims ji pasireiškia skirtingai. Net depresiją sukeliančios priežastys gali būti skirtingos – vieniems ji išsivysto...
Antidepresantai buvo išrasti XX a. viduryje, ir tai buvo didelis žingsnis pirmyn gydant psichikos ligas. Iki antidepresantų atsiradimo depresija ne tik atimdavo sugebėjimą džiaugtis gyvenimu - nuolatinis liūdesys, dvasios skausmas, nepagrįsti kaltės jausmai visiškai sutrikdydavo miegą, apetitą, sukeldavo nerimą, prikaustydavo žmogų prie lovos. Naujos kartos antidepresantai nuo pat jų pasirodymo (prozakas ir jam chemiškai artimi giminaičiai, selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, kitaip SSRI - seroksatas, zoloftas, fevarinas ir cipramilis) tapo populiariausiais šių laikų antidepresantais. Jie puikiai išsklaido tamsius depresijos debesis, ir daugelis ligonių galėtų...
Depresija - nuotaikos sutrikimas, kai be aiškios priežasties dvi ar daugiau savaičių žmogų kankina prislėgta nuotaika, liguisti nevertingumo, kaltės jausmai, miego sutrikimai, sulėtėjęs motorinis aktyvumas ar ažituotas elgesys. Tuomet sumažėja domėjimasis ir pasitenkinimas bet kokia veikla. Kuo pasireiškia depresija? Yra nustatyta, kad iki paauglystės 10-15 proc. vaikų jaučia blogą nuotaiką, tačiau depresija diagnozuojama tik 2 proc., o paauglystėje - 4 proc. vaikų. Pastebėta, kad iki 16 m. berniukai serga dažniau nei mergaitės, tačiau paauglystėje mergaitės serga 3 kartus dažniau negu berniukai. Depresijos sindromo,...
