VSD veiksmai tiriant galimą „Laisvo laikraščio“ redaktoriaus A. Drižiaus nusikalstamą veiklą neteisėtai disponuojant valstybės paslaptimis – beprecedentis ir susirūpinimą keliantis atvejis Lietuvos žurnalistikos istorijoje, teigia Lietuvos žurnalistų sąjunga. „Šis išskirtinis atvejis reikalauja ne tik ypač kruopštaus ir drauge skaidraus VSD darbo, bet ir jokių abejonių visuomenei nekeliančio objektyvaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo. Kaltinimai, kurie viešai mesti laikraščio redaktoriui, turi būti per įmanomai trumpiausią laiką įrodyti arba paneigti“, – teigiama Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pranešime. LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius cenzūra vadina laikraščio „Laisvas laikraštis“...
Iš saugumiečių nutekėjusi slapta pažyma vakar sprogo kaip bomba. Ją turėjęs ir platinęs „Laisvo laikraščio“ leidėjas Aurimas Drižius buvo sulaikytas. Neoficialiomis žiniomis, dokumente surinkta medžiaga, kaip juodais pinigais iš užsienio buvo finansuojama tuometinio Seimo pirmininko Artūro Paulausko vadovaujama Naujoji Sąjunga (NS), taip pat ekspremjero Algirdo Brazausko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas, galbūt ir kiti politikai. Kad nutekėjusios informacijos nesužinotų paprasti Lietuvos žmonės, Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai pirmiausia smogė leidinio „Laisvas laikraštis“ redaktoriui Aurimui Drižiui – žurnalistas ir leidėjas...
Savaitraščio „Laisvas laikraštis“ tiražo konfiskavimas ir laikraščio redaktoriaus sulaikymas – ne kas kita, o cenzūra, – „Alfa.lt“ sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius. „Iš tikrųjų A. Drižiaus leidinyje buvo kalbama apie valstybines paslaptis, o iš savaitraščio turėjo būti pašalintos tik jos. Tikrai netikiu, kad visas laikraštis – valstybinė paslaptis, – teigia D. Radzevičius. – Taigi ar reikėjo visą tiražą konfiskuoti ir cenzūruoti? Cenzūrai įvesti privalo būti labai rimtas teisinis argumentas. Tai, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, tikrai nėra pagrindas įvesti cenzūrą Lietuvoje“,...
Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmai tiriant galimą "Laisvo laikraščio" redaktoriaus Aurimo Drižiaus nusikalstamą veiklą neteisėtai disponuojant valstybės paslaptimis – beprecedentis ir susirūpinimą keliantis atvejis Lietuvos žurnalistikos istorijoje. Šis išskirtinis atvejis reikalauja ne tik ypatingai kruopštaus ir tuo pačiu skaidraus VSD darbo, bet ir jokių abejonių visuomenei nekeliančio objektyvaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo. Kaltinimai, kurie viešai mesti laikraščio redaktoriui, turi būti per įmanomai trumpiausią laiką įrodyti arba paneigti. Šis ikiteisminis tyrimas susijęs ne tik su galima nusikalstama redaktoriaus veikla. Tai, jog pradėjus ir vykdant...
Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Zuokas sako, kad Valstybės saugumo departamento veiksmai, sulaikant "Laisvo laikraščio" redaktorių ir bandant konfiskuoti laikraščio tiražą yra precedento neturintis atvejis nepriklausomos Lietuvos istorijoje. Įstatymai numato, kaip reikalauti žiniasklaidos atsakomybės, tačiau įstatymai taip pat užtikrina visuomenės teisę žinoti, kas vyksta valstybėje ir valdžios viršūnėse. "Laisvas laikraštis" jau ne kartą galėjo būti patrauktas atsakomybėn už tikrovės neatitinkančių bei asmens garbę ir orumą žeminančių faktų skelbimą, tačiau to nebuvo padaryta. Todėl vakarykščiai VSD pareigūnų veiksmai visuomenei gali kelti pagrįstus...
Reikalauju atsistatydinti VSD generalinį direktorių KGB rezervistą A. Pocių ir paleisti suimtą žurnalistą Aurimą Drižių. Vakar VSD pareigūnai sulaikė "Laisvo laikraščio" redaktorių Aurimą Drižių bei konfiskavo visą paskutinio leidinio tiražą dėl jame neva paskleistos slaptos valstybinės informacijos. Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, valstybės paslaptį privalo saugoti ir prisiimti atsakomybę tas, kam ji patikėta, o ne ją gavęs žurnalistas. Šiuo atveju – VSD. Prezidento R. Pakso apkaltos metu visos VSD slaptos pažymos ir pokalbiai buvo viešinami, tačiau saugumas nesiėmė jokių sankcijų. Todėl šį VSD išpuolį...
2006 metų rugsėjo 4 - 30 dienomis Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose vyks aštuntasis Tarptautinis mažųjų kino formų festivalis Tinklai. Festivalis gimė kaip kultūros akcija, kuria siekta pajūryje ir Vilniuje sukurti reguliariai vyksiantį renginį, galintį suburti įvairių polinkių publiką ir padovanoti jai nestandartinę kino šventę. Per septynerius festivalio gyvavimo metus buvo pademonstruota virš 800 filmų, daugiau nei 70 000 žiūrovų turėjo galimybę susipažinti ir pabendrauti su filmų režisieriais, prodiuseriais, kino kritikais iš 20 šalių. 2003 metais festivalis įstojo į Europos atvirų kino seansų asociaciją...
Viena svarbiausių propaguojamų interneto savybių - laisvė pasisakyti. Pasak filosofo Arūno Sverdiolo, internetas buvo nauja laisvės proga, kuri galėjo tapti svarbia viešumo sfera - nebrangia, visiems prieinama, nekontroliuojama. "Kai pasitaiko tokia laisvės proga, tai visada yra iššūkis. Tačiau diskusijų svetainės Šiandien tapo virtualia išvietės siena. Taip pavadinčiau mūsų internetinius komentarus, kurie, mano manymu, parodo visuomenės psichinę būklę. O ji yra labai bloga", - sako filosofas. Pasak A.Sverdiolo, mūsų internetinių komentarų turinys labai skurdus, mat jų esmė - ne žinių pateikti, o visiems garsiai...
Kaip Jūs vertinate Rusijos ilgalaikes perspektyvas įstoti į Europos Sąjungą? Ar Lietuva ir visos kitos Baltijos šalys yra tuo suinteresuotos? Visa Europa būtų suinteresuota Rusijos demokratija, o Rusija negalėtų būti priimta į Europos Sąjungą būdama nedemokratine valstybe. Bet Europos Sąjunga gali pradėt atsižadėt savo principų (kas iš dalies jau ir vyksta). Jeigu ji degraduos iki koncepcijos, kuri, jau yra siūloma: demokratija nėra kokio nors vieno tipo ir gali būt visai kitokios santvarkos, kurios įsives savotiškos demokratijos, tada nebelieka šito kriterijaus, jis išplaunamas. Tokiu...
T. D.: Turime ir daugiau panašių pavyzdžių. Kultūros ministerija pasikabina KGB generolą kaip pavyzdį, kaip buvusį ministrą. Kai kurie rajonai pasikabina savivaldoje merus – taip pat buvusius žymius ir TSKP veikėjus, ir represinių struktūrų veikėjus. Ministerijos išleidžia knygas apie neva buvusius ministrus, o iš tikrųjų apie LTSR ministrus. Garbinantys tekstai ir panašūs dalykai – tai tik vienas tokių pavyzdžių. V. L.: Čia yra sistema, labai plačiai vykdoma planinė užduotis – nutrinti ribas, vertybes. Jeigu Kultūros ministerijoje ant sienos yra pakabintas budelis, gal reiktų...
