Artėjantys savivaldybių rinkimai kelia diskusijas dėl savivaldos ateities. Praėjusią savaitę dienos šviesą išvydo valdančiųjų projektas įgyvendinti Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pataisas, kurios numato įteisinti tiesioginius merų rinkimus nekeičiant Konstitucijos. Socialdemokratų vizijos esmė yra ta, kad meras būtų renkamas iš kandidatų į savivaldybės tarybos narius. Tiesa, savivaldybės taryba gyventojų išrinktą merą dar turėtų patvirtinti paprasta balsų dauguma. Jei to nepadarytų, meras slaptu balsavimu būtų renkamas iš tarybos narių, pritarus ne mažiau kaip trims penktadaliams tarybos narių. Liberalų sąjūdis siūlo mišrią rinkimų sistemą, kad viena...
Yra manančiųjų, kad visavertės savivaldos nebus, kol Lietuvoje neatsiras stiprių vietos bendruomenių, kol jos netaps reikšmingu savivaldos veiksniu. Žinoma, bendruomenių kūrimasis vyksta gana vangiai, tačiau juk negalima laukti dešimtmečių ir tiktai tada keisti atstovavimo vietiniams interesams mechanizmus. Diskusijos dėl merų tiesioginių rinkimų pakilo į konstitucinį lygmenį, yra žinovų, aiškinančių, kad tokie rinkimai prieštarautų dabartinės politinės santvarkos principams. Gal tai išties kelia problemų, tačiau kas turėtų kam tarnauti: piliečiai principams ar principai piliečiams? Sveiku protu, atrodo, suvokiama, kad tiesioginiai merų rinkimai kai kam apsunkintų...
Neišvengiamai artėja naujas, atsakingas rinkimų periodas – kitų metų vasarį Lietuva rinks Savivaldybių tarybas. Oficiali rinkimų agitacija netrukus irgi prasidės, tačiau jau ir dabar politikai aktyvesni: daugėja politinių siūlymų, oponentų kritikos, ryškesnis rūpestis rinkėjais, gausiau rodomasi žiniasklaidos renginiuose, dažniau susitinkama su žmonėmis, rengiamos akcijos. Atrodo, viso to reikia. Bet ar visada tai tikra ir nuoširdu? Gal tai tik bandymas pelnyti greitą dėmesį, o vėliau ir papildomus rinkėjų balsus? Ko laukia eilinis Lietuvos pilietis, kas rūpi ir skauda kiekvienam mūsų šalies žmogui, – naujajame...
Šią savaitę pasaulio naujienų agentūros išplatino informaciją, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė 180 valstybių bendrojo vidaus produkto 1 gyventojui prognozes 2006 ir 2007 metams (Delfi, LETA). TVF studijoje tvirtinama, kad pagal šį rodiklį (BVP 1 gyventojui skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetą) 2006 m. Latvija jau nebebus vargingiausia ES valstybė, ji aplenks Lenkiją: 2006 metais Latvijos BVP 1 gyventojui sudarys 13 884,60 JAV dol., o Lenkijos - 13 797,20 JAV dol. Tuo tarpu Lietuvai 2006 m. prognozuojamas 15 442,90, Estijai - 17 802,20...
Atėjęs į Seimą pradžioje patyriau lengvą "šoką". Pasitvirtino abejonės, kad dabarties Seimas nėra ta vieta, kur politikai vadovaujasi vien savo įsitikinimais, tiesa ir sąžine. Jame susiklostė taisyklės, kai nelieka vietos moraliai politikai. Dažniausiai iš kelių blogybių pasirenkama mažesnioji. Didesnioji Seimo narių dalis yra valdoma politinės konjunktūros ir ne visada atsižvelgia į savo ar savo partijos idealus. Partijų programos yra mimikrinės (supanašėjusios), praradusios ideologinį tapatumą. Nedaug kuo skiriasi, tarkime, liberalių partijų programos, beveik vienodos kairiųjų ir dešiniųjų partijų socialinės programos, mokesčių sistema ir kita....
Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė politologų mintis dėl ūkio ministro Viktoro Uspaskicho vertina kaip spaudimą Prezidentui Valdui Adamkui. "Rytoj (ketvirtadienį. - ELTA) Seime darbą pradės komisijos, suformuotos objektyviai ir išsamiai ištirti visus faktus. Todėl šis skubotas kelių politologų vizitas pas Prezidentą komisijų darbo išvakarėse yra akivaizdus bandymas paveikti Prezidentą, bandant suformuoti išankstinę nuomonę", - trečiadienį išplatintame Darbo partijos pranešime cituojama L. Graužinienė. Anksčiau trečiadienį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimundas Lopata pareiškė, jog šalies vadovas turi ilgai...
Iš Darbo partijos gretų traukiasi penki joniškiečiai, tarp jų ir skyriaus pirmininkas. Darbo partijos Joniškio skyrių kūręs ir jam nuo pirmosios dienos vadovavęs Leonas Karaliūnas šio skyriaus tarybai pareiškė atsisakąs pirmininko pareigų ir išeinąs iš partijos, trečiadienį praneša dienraštis "Lietuvos žinios". Karaliūnas aiškino, kad tokį sprendimą lėmė kelios aplinkybės. Pirmiausia - nesutarimai partijos skyriaus taryboje. "Lietuvos žinių, duomenimis, skyriuje yra perbėgėlių iš kitų partijų, dabar siekiančių dominuoti Darbo partijoje. Karaliūną įžeidė priekaištai, kad per Seimo rinkimus jis, kaip skyriaus pirmininkas, per mažai dirbęs,...
Seimas ir Valstybės saugumo departamento (VSD) turi kuo greičiau duoti aiškius ir nedviprasmiškus atsakymus į visuomenės keliamus klausimus dėl padėties šalies saugumą užtikrinančioje institucijoje, sureguliavimo, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. “Seimas NSGK turėtų suteikti visus reikalingus įgaliojimus, kurie komitetui leistų operatyviai, objektyviai ir be emocijų išsiaiškinti problemų VSD priežastis bei pasiūlyti galimus sprendimo būdus. To reikalauja ne tik visuomenė, bet ir atsakomybė už vieną iš svarbiausių šalies saugumą užtikrinančių institucijų”, - mano V.Bogušis. Liberalcentristo įsitikinimu, tiriant...
"Saulėtekio slėnio" Vilniuje idėja - inovacijų ir technologijų parkas su inkubatoriumi, orientuotas į žinių ekonomikos įmonių plėtrą, siekiant padidinti regiono universitetų, mokslo bei verslo konkurencingumą, sudaryti prielaidas mokslinėms idėjoms tapti verslu – gimė prieš penkerius metus. Komplekse ketina įsikurti juridinės, tarptautinio verslo, marketingo, reklamos kompanijos, teikiančios paslaugas įmonėms, ypač pradedančioms veiklą inkubatoriuje, numatomi kiti infrastruktūros elementai – viešbutis, restoranas, kelionių kompanija, konferencijų centras. "Saulėtekio slėnio" atsiradimas suteiktų galimybę pritraukti lėšų universitetų plėtrai reikalingos infrastruktūros - pastatų, laboratorijų, auditorijų ir pan. - kūrimui. Entuziastų...
Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narys Rimantas Remeika yra įsitikinęs, jog būtina kuo skubiau taisyti Švietimo įstatymą, kad ir taip nedidelį atlyginimą uždirbantys mokytojai, nebūtų verčiami už savo pinigus pirkti, normaliam mokymo procesui reikalingų priemonių.
“Vieša paslaptis, kad valstybė šiuo metu mokykloms skiria pinigų tik tiek, kiek reikia vadinamajam “mokinio krepšeliui” finansuoti. Kitoms išlaidoms – popieriui, tušinukams, sąvaržėlėms, kreidai, pinigų nebelieka. Ką jau bekalbėti apie atrodytų akivaizdų dalyką, jog mokytojui būtina paskambinti ir pasikalbėti su mokinių tėvais. Deja, iki šiol valstybė nenumato...
