| | |

Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Artūro Zuoko kalba LiCS tarybos posedyje

Liberalų ir centro sąjunga bei aš asmeniškai daugybę kartu reikalavome, kad būtų ištirtos Darbo partijos ir lyderio V.Uspaskicho sąsajos su Europos Sąjungos skiriamų lėšų skirstymu. Mūsų, o ne teisėsaugos institucijų dėka buvo atskleistas buvusio ūkio ministro viešų ir privačių interesų konfliktas Maskvos istorijoje. Prisiminkime garsiąją “Jangilos” bei kitas tos pačios teisėsaugos neištirtas nesumokėtų mokesčių valstybei bylas. Prokuratūrai ir kitoms teisėsaugos institucijos tokie tyrimai atrodė nereikalingi. Dabar ima aiškėti, kodėl. Tiksliau būtų pasakyti, kad ir anksčiau numanėme, kodėl įtarimai, jog Darbo partijos lyderis vykdo neteisėtus veiksmus, nesusilaukia teisėsaugininkų dėmesio. Apie tai ką rašo šiandien laikraščiai ar rodo televizijos nėra jokia naujiena, naujiena tik tai , kad teisėsaugos atskiri asmenys praregėjo. Tai, sakyčiau didysis šio pavasario praregėjimas, nors jau esame nustebinti ne vienu aukšto pareigūno praregėjimu. Tokie teisėsaugos veiksmai, kuriuos reikia, nors ir pavėluotai, bet pasveikinti, tapo įmanomi, tik tada, kai Darbo partijos lyderis neteko, nusikaltėlių terminais kalbant, aukštų pareigūnų bei su jais susijusių teisėsaugininkų ,,stogo‘‘.

| |

“Kaspersky Lab” gavo apdovanojimą nominacijoje “Geriausias pirkinys”

“Kaspersky Lab” – pagrindinis apsaugos sistemų (nuo virusų, programinių atakų ir elektroninio pašto šiukšlių) gamintojas Rusijoje, paskelbė apie dar vieną Brazilijos IT-žurnalo PC World apdovanojimą nominacijoje “Geriausias pirkinys” už produktą Kaspersky Personal Security Suite. Žurnalo PC World atlikti lyginamieji tyrimai parodė, kad produktui Kaspersky Personal Security Suite būdingas aukščiausias žalingų programų aptikimo ir siuntinėjimų, kurių tikslas – išvilioti iš naudotojų jų asmeninę informaciją, (angl. – fishing) nustatymo lygis. Žurnalo tyrimų laboratorijos specialistai pabrėžė tai, kad produktas kelia neaukštus reikalavimus personalinio kompiuterio ištekliams, bei pasižymi dideliu našumu ir patikima naudotojo duomenų apsauga. Atliekant testus, buvo atsižvelgta ir į tokius parametrus: instaliavimo patogumas ir kompleksinių sprendimų naudojimas. Pagal bandymų rezultatus produktas Kaspersky Personal Security Suite gavo pelnytą apdovanojimą ir tai dar kartą įrodė aukštą “Kaspersky Lab” produktų kokybę ir kompanijos sprendimų paklausą pasaulinėje rinkoje.

| | |

2-asis Europos narkomanijos prevencijos forumas ,,Kodėl neturėtume vartoti narkotikų ?”

2-ojo Europos narkomanijos prevencijos forumo tikslas – atkreipti progresyvios visuomenės dėmesį į narkomanijos keliamus iššūkius, skatinti Europos regiono valstybių bendradarbiavimą narkomanijos kontrolės ir prevencijos srityje. Į renginį atvyko apie 130 forumo dalyvių – narkomanijos kontrolės ir prevencijos politikai, ekspertai, mokslininkai, visuomeninių jaunimo organizacijų atstovai iš 36 Europos šalių bei 20-ties Lietuvos institucijų, universitetų, nevyriausybinių organizacijų. Forumo dalyvius pasveikinęs sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga pažymėjo, kad grėsmingai plintanti narkomanija – socialiai nepriimtinas reiškinys, neigiamai veikiantis visas visuomeninio gyvenimo sritis, mažinantis gyventojų saugumą, keliantis realius pavojus visuomenės sveikatai. “Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos politika gali būti sėkminga, jeigu joje aktyviai bendradarbiauja visi valstybės politiką formuojantys sektoriai – sveikatos apsaugos, švietimo ir ugdymo, socialinės apsaugos, teisėsaugos institucijos, kitos valstybinės bei visuomeninės organizacijos, dalyvauja patys gyventojai, – teigė Ž. Padaiga. – Vienas iš didžiausių mūsų sveikatos politikos laimėjimų – rūkymo viešose maitinimo vietose uždraudimas – įrodė, kad permainos yra realios, kai imamasi vieningų, koordinuotų, mokslu bei praktika paremtų veiksmų. O lemiamas vaidmuo šiame procese tenka jaunimui, neabejingam savo ir savo tautos ateičiai.”

Kaimo vietovių suaugusieji grįžta į mokyklą

Kaimo vietovių suaugusieji grįžta į mokyklą

Pasinaudojus Europos socialinio fondo parama, Viešojoje įstaigoje Daugų technologijos ir verslo mokykloje (VšĮ Daugų TVM) nuo 2005 m. rugsėjo 1 dienos vykdomas suaugusiųjų pagrindinis mokymas. Alytaus, Trakų ir Varėnos rajonų sankirtoje esančių kaimo vietovių suaugusieji, laiku neįgiję pagrindinio išsilavinimo (nebaigę 9-10 klasių) ir atsidūrę socialinėje atskirtyje, turi galimybę sugrįžti į mokyklą. Už ES lėšas 18 VšĮ Daugų TVM mokytojų jau pakėlė kvalifikaciją darbui su suaugusiais, mokykla įsigijo nešiojamą kompiuterį, vaizdinių mokymo priemonių, vadovėlių. Mokyklos mokytojai mokinių savarankiškam mokymuisi parengė metodinę medžiagą: trylika mokomųjų dalykų komplektų 9 klasės ir keturiolika – 10 klasės mokiniams. 2005/2006 m. m. pagal suaugusiųjų pagrindinio ugdymo programą 9 ir 10 klasėse jau mokėsi 47 žmonės iš Alytaus, Varėnos, Trakų ir kitų rajonų. Per trejus projekto įgyvendinimo metus mokysis ir įgis pažymėjimus apie 100 suaugusių žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių negalėjo laiku baigti pagrindinės mokyklos. Mokymas 9 ir 10 klasėje bus vykdomas neakivaizdiniu būdu. Trejus metus truksiančiam projektui Europos socialinis fondas skyrė daugiau kaip 370 tūkst. litų.

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Filosofija ir religija
| |

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Filosofija ir religija

Filosofija ir religija yra dvi pagrindinės metafizikos formos. Racionalus religinių klausimų svarstymas, teologija, apskritai sunkiai atskiriama nuo filosofijos. Tomas Akvinietis (1225-1274), viduramžių vienuolis-dominikonas, yra tiek filosofas, tiek ir teologas. Bendra tarp filosofijos ir religijos tai, kad, kaip metafizika, jos nepriklauso nuo patirties, priešingai, ją sąlygoja. Kokia mūsų patirtis, priklauso nuo to, kokią religiją mes išpažįstame, kokios filosofijos mes laikomės (nebūtinai sąmoningai ar profesionaliai). Žodžiu, metafizika yra mūsų patirties sąlyga. Skirtumas tarp filosofijos ir religijos tai, kad pirmoji yra racionali metafizika, o antroji – iracionali. Filosofija racionali ta prasme, kad ji operuoja racionaliomis idėjomis, kurios gali būti kritikuojamos. Be to, visada galima keisti ir tobulinti filosofijos turinį. Visa tai absoliučiai nebūdinga religijai. Jos samprotavimai remiasi ne idėjomis, o mitais ir dogmatais, kurie nekritikuotini ir apskritai racionaliai nesvarstytini. Religijoje nėra jokių definicijų. Sunku įsivaizduoti judaizmo ar krikščionybės apibūdinimus „Dievas – tai…”. Neįmanoma nagrinėti iracionalumo racionaliai. Pavyzdžiui, ką racionalaus galima pasakyti apie tai, kad Marija yra mergelė ir tuo pat metu Jėzaus motina?! Negali būti pakeistas nė vienas Šventųjų tekstų (Biblijos, Korano ir kt.) – vienos ar kitos religijos pagrindo – žodis. Bet kokios religijos naujovės veda ne į jos tobulinimą, o į ereziją ir naujų tikėjimų formavimąsi. Gerai žinomos krikščionybės erezijos (arijonizmas, manicheizmas, gnosticizmas ir kt.). Bandymas reformuoti krikščionybę ją ne tobulina, o sudaro galimybę atsirasti naujoms bažnyčioms (liuteronų, kalvinų, babtistų, Jehovos liudytojų, mormonų ir kt.).

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Filosofija ir mokslas
| |

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Filosofija ir mokslas

Hėgelis (1770-1831) kartą buvo paklaustas, ar filosofija yra mokslas. Jis atsakė, kad ne. Patylėjęs pridūrė: filosofija – ne mokslas, ji – aukščiau už jį. Hėgelis ne puikavosi originalumu, o tiesiog išvertė senovės graikų kalbos žodį „metafizika”. Šiame kontekste mokslas yra fizika, tiesa, ne šiuolaikine prasme, o antikine – mokslas apskritai. Taigi filosofija ir mokslas skiriasi taip, kaip metafizika ir fizika. Mokslas visų pirma aprašo pasaulį (deskriptinė funkcija), t.y. jos nagrinėjimo objektas yra empirinis, egzistuojantis dėl patyrimo ir stebėjimo. Čia kol kas neanalizuokime to, kad empirinė funkcija moksle nėra vienintelė. Objektai, kuriais operuoja filosofija, nėra empiriniai. Šia prasme filosofija neturi ką aprašinėti. Bet tai nereiškia, kad filosofija nieko nekalba apie pasaulį, tiesiog klausimas „kas pasaulyje?” – ne jos klausimas: jai svarbiau įprasminti ir suprasti pasaulį, jį paaiškinti, atsakyti į klausimus kaip? ir kodėl? Žodžiu, mokslas nukreiptas į tai, kas yra, o filosofija – į tai, kas gali ir turi būti. Kitaip tariant, mokslo objektas – esamybė, o filosofijos – reikiamybė. Tarp mokslo ir filosofijos dar bendra ir tai, kad jie racionalūs. Pirmasis operuoja sąvokomis, antroji – idėjomis (ne mitais!). Netgi mistinė filosofija racionali tiek, kiek jai būdingos idėjos, o ne mitai, religiniai ar pasaulėtiški. Antai vokiečių vienuolis dominikonas ir filosofas Meisteris Ekchartas (1260-1328), nagrinėdamas žmogaus santykį su Dievu, svarsto absoliutaus (Dievo) ir reliatyvaus (žmogaus) problemą ontologiniu aspektu. Kitas vokiečių filosofas mistikas Jakobas Bėmė (Böhme) (1575-1624), remdamasis Biblijos tekstų interpretacija, taip pat svarsto racionalius natūrfilosofijos, pažinimo teorijos, antropologijos ir kitus klausimus.

| |

Architektai sustiprino Vilniaus plėtros planų kūrėjų pajėgas

Pasak miesto mero, kūrybinių dirbtuvių “Vilniaus centro plėtra” dalyviai – architektai prisidės prie Vilniaus miesto Bendrojo plano kūrimo proceso, padės generuoti naujas idėjas Bendrojo plano sprendiniams, pasiūlys plėtros ir vystymo perspektyvas probleminėse Vilniaus miesto teritorijose. “Inicijuodami šį projektą tikimės, kad jis įneš reikšmingą indėlį į svarbiausio miesto teritorijų planavimo dokumento – Bendrojo plano kūrimą”,- teigia A. Zuokas. Susitikime dalyvavusio Vilniaus m. savivaldybės Miesto plėtros departamento direktoriaus Lino Naujokaičio teigimu, kuriant miestą negali būti vienadienių sprendimų ir būtina turėti ilgalaikę, nuosekliai įgyvendinamą viziją. “Reikia žaisti ne su miestu, bet su idėjomis. Miestas – tai vientisas organizmas; jo negalima kurti dalimis ar skirstyti į prioritetinius ar antrarūšius rajonus. Vilniaus plėtros planuose ir miesto centras, ir periferiniai rajonai turi būti laikomi lygiaverčiais”, – sakė jis. Į kūrybines dirbtuves pakviesti architektai džiaugiasi galėsiantys prisidėti prie atsakingo miesto planavimo. “Džiugu, kad architektai pirmą kartą turi galimybę tiesiogiai prisidėti prie miesto plėtros planavimo ir išsakyti savo vizijas, nes anksčiau jiems tekdavo taikstytis prie jau nustatytų reikalavimų ar post factum situacijų”, – sakė Lietuvos architektų sąjungos valdybos narys Gintaras Čeikauskas. Pasak jo, darniai miesto plėtrai svarbus savivaldybės, investuotojų ir architektų konsensusas, leidžiantis kartu kurti idėjas, kurios, net jei šiandien atrodo nerealios, gali būti puikiai įgyvendintos ateityje.

|

Kvailiai su puikiu išsilavinimu

Ketvirtadienio Eurovizijos pusfinalis yra puikus pavyzdys apmastymams. Prieš LT United vykstant į Atėnus, mūsų išsilavinę muzikos “šviesuoliai”, vienas už kitą garsiau dejavo “apsijuoksime”, “banalybė” ir pan. Dabar tikrai bus įdomu išgirsti jų “autoritetingus” paaiškinimus – kodėl vis dėlto pusfinalis įveiktas. Šis paprastas, bet kartu labai akivaizdus pavyzdys, verčia pažvelgti į gilesnes šio “išsilavinusių kvailių” reiškinio apraiškas mūsų valstybėje. Kažkodėl iki šiol Lietuvoje, mes negalime priprasti prie minties, kad išsilavinimas nei proto, nei išminties neprideda. Mūsuose yra natūralu, kad jei yra geras diplomas, reiškia šio asmens autoritetu galima pasitikėti. Daugelio Lietuvos žmonių sąmonėje negali sutilpti tai, kad kūrybos neišmoksi, o išminties nenusipirksi. Taip pat daugelis nesuvokia, kad visuomenės gerovei yra žymiai reikšmingesnis kūrybingas išminčius, turintis tris klases valstybinio išsilavinimo, nei arogantiškas kvailys besipuikuojantis profesoriaus titulu. Vienas mano pažystamas dailininkas, iš prigimties nuostabiai (mano subjektyviu vertinimu) piešia paveikslus fantastinių knygų tema. Pirmą kartą atėjęs pas jį namo, negalėjau atsižiūrėti į visame kambaryje iškabinėtus paveikslus.

“Žvalgybų intrigos Lietuvoje (1994 – 2006)” – jau knygynuose !
|

“Žvalgybų intrigos Lietuvoje (1994 – 2006)” – jau knygynuose !

Specialiųjų tarnybų temomis besidominčius skaitytojus šiandien sunku nustebinti. Knygynų lentynos lūžta nuo KGB, MI 5 ar “Mossad” karininkų, agentų, bendradarbių prisiminimų. Tačiau ši knyga išsiskiria iš panašaus pobūdžio leidinių. Lietuvos skaitytojus ji turėtų sudominti vien dėl to, kad čia analizuojama mūsų šalies žvalgybų veikla. Pagrindiniai knygos herojai – tai mūsų žvalgybininkai, mūsų politikai, mūsų žurnalistai, dalyvaujantys sudėtinguose žvalgybiniuose žaidimuose. Ši knyga, manome, bus įdomi dar ir dėl to, kad joje pasakojama būtent apie šių dienų įvykius. Čia analizuojamos konkrečios žvalgybų intrigos Lietuvoje. Knygos autoriai pateikia savo versijas apie kai kuriuos vos kelerių metų senumo įvykius, vertina šiandien specialiosiose tarnybose dirbančius ar dar visai neseniai ten dirbusius pareigūnus. Čia daug vietos skiriama su Lietuvos karine žvalgyba ir kontržvalgyba susijusiems asmenims. Ypatingas dėmesys Antrojo departamento pareigūnams – ne atsitiktinis. Knygos autoriai: šešerius metus karinėmis temomis intensyviai rašęs žurnalistas Gintaras Visockas bei karinėje žvalgyboje ir kontržvalgyboje penkerius metus dirbęs Kęstutis Kaminskas.

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Filosofijos objektas
| |

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Filosofijos objektas

Klausimas apie mokslo arba koncepcijos objektą, kad ir kaip būtų keista, yra vienas iš pačių sunkiausių. Sakykime, užduokite chemikui konkretų klausimą, ir jis be vargo į jį atsakys. O paklauskite, ką tiria chemija, ir jis, neabejotinai, paklius į keblią situaciją. Taip pat ir filosofijoje – keblumų čia apstu. Yra daugybė filosofijos krypčių, pavyzdžiui, pozityvizmas, personalizmas, pragmatizmas, egzistencializmas ir kt. Kiekvienos iš jų objektą sunku apibrėžti. Dar sunkiau apibūdinti, kas jas vienija, t.y. atsakyti į klausimą, ar tai iš viso filosofijos kryptys, o gal tai skirtingi mokslai. Pažvelkime į marksizmo filosofiją. Jos pradininkai K. Marksas (1818-1883) ir F. Engelsas (1820-1895) teigė, kad bet kuri filosofija prasideda nuo klausimo apie materijos ir sąmonės santykį. Materija suprantama kaip objektyvi tikrovė, egzistuojanti nepriklausomai nuo sąmonės ir už jos ribų, o pastaroji- smegenų savybė pavaizduoti šią tikrovę. Atsakymas į šį pagrindinį filosofijos klausimą, pagal jų nuomonę, lėmė vienos ar kitos filosofijos krypties turinį. Visa tai atrodo nuoseklu ir logiška. Tačiau netgi tokia, atrodytų, akivaizdi filosofijos objekto charakteristika turi nemaža keblumų. Visų pirma erdvė, Markso manymu, yra materijos egzistavimo forma, sąmonei ji nebūdinga. Todėl kyla natūralus klausimas: kaip suprasti tai, kad materija egzistuoja už sąmonės? Juk sąmonei nebūdingos erdvės charakteristikos, todėl neturi jokios prasmės tvirtinimas, kad materija egzistuoja už sąmonės, kaip tam tikro atskaitos taško. Materija ir sąmonė traktuojamos kaip priešybės: materija yra tai, kas ne sąmonė, o sąmonė – tai, kas ne materija.