Lietuvių (gimtosios) kalbos (testo) valstybinis brandos egzaminas bus laikomas iš naujo

Lietuvių (gimtosios) kalbos (testo) valstybinis brandos egzaminas bus laikomas iš naujo

Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas paskelbė, kad lietuvių (gimtosios) kalbos (testo) valstybinis brandos egzaminas bus perlaikomas. Sprendimas priimtas sudarytai komisijai išnagrinėjus gautą informaciją ir nustačius, kad lietuvių (gimtosios) kalbos valstybinio brandos egzamino užduotys buvo paviešintos iki egzamino, 24 d. naktį. „Ministerijos vardu atsiprašau abiturientų, kurie sąžiningai laikė valstybinį lietuvių (gimtosios) kalbos egzaminą ir dabar turės dar sykį jį laikyti bei patirti papildomo nerimo“, – spaudos konferencijoje sakė ministras R. Motuzas. „Turime griežtai pareikšti, kad mokykla tikrai nėra ta vieta, kur gali būti perkama ir parduodama. Mokykla privalo išsaugoti aukščiausias vertybes, apsaugoti mokinius nuo nesąžiningumo. Ypač tai jautru, kai kalbama apie mokinių ateitį, studijas. Su mokiniais ir pedagogų asociacijomis sutarėme, kad sąžiningai laikę egzaminus neturi nukentėti dėl tų, kurie juos laikė nedorai, o ateityje gali užimti sąžiningųjų vietas aukštosiose mokyklose“, – pabrėžė ministras. Švietimo ir mokslo ministras kviečia padėti išsiaiškinti tiesą. Turinčius informacijos apie egzamino užduoties paviešinimą rašome skambinti telefonu (8~5) 274 31 15 arba rašyti el. paštu pagalba@smm.lt. Prašytume pranešti apie tikrus, realius faktus, kurie galėtų padėti ištirti šią situaciją.

Mokinių ir mokyklų direktorių atstovai pasisako už lietuvių gimtosios kalbos egzamino perlaikymą

Mokinių ir mokyklų direktorių atstovai pasisako už lietuvių gimtosios kalbos egzamino perlaikymą

Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas susitiko su Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos moksleivių sąjungos, Lietuvos gimnazijų direktorių ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijų atstovais. „Ministerija jau ėmėsi papildomų saugumo priemonių užtikrinti būsimų egzaminų medžiagos saugumą, kreipėsi į specialiąsias tarnybas, sudarė komisiją, kuri dar šiandien turi patvirtinti arba paneigti egzamino medžiagos paviešinimo faktą, atliekamas patikrinimas Nacionaliniame egzaminų centre“, – sakė ministras Remigijus Motuzas. Tačiau pasak ministro, svarbu skubiau apsispręsti dėl lietuvių gimtosios kalbos (testo) valstybinio brandos egzamino rezultatų perlaikymo ar užskaitymo. Lietuvos mokinių parlamento atstovė Eglė Remeikaitė sakė, kad anot mokinių organizacijų atstovų, jie pritartų egzamino perlaikymui, nes tai būtų teisingiau sąžiningų mokinių atžvilgiu. „Turime nemalonų faktą ir šiuo metu svarbiausia išspręsti situaciją, kad nusikaltimo vykdytojai ir bendrininkai suprastų, jog tokia veikla nenaudinga, o mokiniai jaustųsi saugesni nuo panašaus nesąžiningumo“, – pabrėžė Vilniaus Gabijos gimnazijos direktorė Danutė Šukienė.

| |

Leonid Karpov „Filosofijos pagrindai“

Pradėdami svarstyti filosofijos specifiką, negalime išvengti jos statuso klausimo: ar filosofija – tai mokslas, ideologija, pasaulėžiūra, ar kokia kita visuomeninės sąmonės forma. Mūsų laikais, kai visuomenės gyvenime visose srityse viešpatauja mokslas, svarbiausias tampa filosofijos moksliškumo klausimas. Tuomet kyla klausimas, ką laikyti mokslu? Sakykime, ar botanika yra mokslas, ar paprasta taksonomija, t.y. empirinių faktų norminis aprašymas? Atsakyti į tai ne taip lengva. Žymiai sunkiau filosofijos atveju. Taigi toliau teks apsvarstyti filosofijos ir mokslo santykį. Galbūt filosofija yra pasaulėžiūra, t.y. socialinių grupių ir klasių mąstymo stilius, apibūdinantis jų gyvenimo ir veiklos būdą? Jeigu pasaulėžiūra politizuota, tai ji yra ideologija. Kyla natūralus klausimas: ar filosofija yra ideologija? Pasaulėžiūra gali būti ne tik asmeninė arba politinė, bet ir religinė. Religijos pagrindinis klausimas – žmogaus ir Dievo tarpusavio santykiai. Taigi būtina aiškinti taip pat filosofijos ir religijos santykį. Filosofija egzistuoja tam tikroje kultūroje ir negali nuo jos nepriklausyti. Tuomet kyla naujas klausimas apie filosofijos vietą visuomenės kultūroje. Aristotelis (384-322 pr. Kr.) traktavo filosofiją kaip metafiziką, t.y. kaip mokymą apie būties ir pažinimo pradmenis, nors ir nevartojo šio termino, pasirodžiusio tik 1 amžiuje pr. Kr. I. Kantas (1724-1804) modifikavo problemą keldamas klausimą, ar gali metafizika būti mokslinė. Taigi tampa aktualus klausimas apie filosofijos kaip metafizikos santykį su mokslu. Šitaip, nors ir ne visai išsamiai, išryškėjo klausimai, charakterizuojantys filosofijos specifiką.

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Parafizika
| |

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Parafizika

Siūlau skirti parafiziką, fiziką ir metafiziką. Pradėkime nuo fundamentalaus termino. Füsis graikiškai reiškia „gamta, mokymas apie gamtą”, para – „aplink, lyg tai, šalia”. Taigi išryškėja parafizikos reikšmė – „lyg mokslas, lyg žinojimas”. Meta reiškia „su kaupu, virš, per”, t.y. metafizika – tai „daugiau, negu žinojimas”. Terminų kategorinė prasmė paaiškės nagrinėjant toliau. O iš pradžių paanalizuokime situaciją, kuri padėtų suprasti metafiziką, kaip filosofijos pirmtakę. Sakykime, medžioklėn į mišką išvyko medžiotojas. Miškas – tai vieta, aplinkybės, kuriose jam tenka veikti. Medžiotojas yra ne tiek stebėtojas, kiek dalyvis tos situacijos, kurioje jis yra. Jis – dalyvis pačia tikriausia šio žodžio prasme – situacijos dalis. Tęsdamas dalyvio apibūdinimą pridursiu, kad jis neatskiriamas nuo situacijos, nesupriešinamas su ja, priešingai, su ja sudaro integralią visumą. Kitaip tariant, miškas su gyvūnais medžiotojui yra duoti ne objektyviai, o subjektyviai dėl noro ir poreikio medžioti. Tai reiškia, kad miškas jam ne esamybė, o reikiamybė: dalyvis šiuo atveju ne objektyvuotas, neiškyla kaip objektas. Kitaip sakant, šiuo atveju nėra dvasinio nuotolio (distancijos) tarp žmogaus ir pasaulio. Dvasinis nuotolis atsirastų tik objektyvinimo atveju, sąlygojančiu ne dalyvį, o stebėtoją. Pastarasis yra už empirinės situacijos ribų, tačiau ne erdvės atžvilgiu: stebėtojas nedalyvauja gyvenime – tarp jų yra dvasinė distancija, padaranti gyvenimą stebėjimo objektu. Būdamas miške kaip stebėtojas, žmogus gali būti biologas, zoologas, menininkas, bet jokiu būdu ne žvejas ar medžiotojas. Stebėjimo rezultatas – tai kokia nors pažinimo ar meno raiška.

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Fizika
| |

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Fizika

Fiziką aš suprantu ne kaip specialų mokslą, egzistuojantį greta chemijos, biologijos ir kitų, o pagal senovės graikų žodžio füsis reikšmę – mokslą apie gamtą ir netgi mokslą kaip tokį. Jau buvo minėta, kad dalyvis negali būti mokslo pažinimo subjektas apskritai, nes gamta jo suvokiama ne kaip objektas, o subjektyviai, remiantis vertybėmis. Norint imtis moksliškai tyrinėti gamtą, būtina ją objektyvizuoti, laikyti ją objektų, o ne dalyvio veiklos lauku. Tuo tikslu reikia nustatyti dvasinį nuotolį tarp gamtos ir žmogaus ir suvokti gamtą ne iš vidaus, o iš išorės. Kitaip tariant, reikia būti ne jos dalimi, ne savu, o svetimu, pašaliniu. Tai reiškia, kad užsiimant mokslu būtinas susvetimėjimo ir nušalinimo procesas. To proceso rezultatas – stebėtojas, kuris ir tegali būti mokslo subjektas. Jeigu dalyvis mąsto ,,vertybiškai”, būtent mitais ir mitologemomis, tai stebėtojas, analizuodamas jam priešinamą objektą, gali gretinti objekto elementus tarp savęs, vengdamas šių elementų lyginimo su savo vertybėmis. Elementų gretinimas tarp savęs sąlygoja galimybę formuoti svarstomų elementų skiriamuosius požymius, kurie sudaro sąvokos turinį ir jo diskretinę struktūrą. Stebėtojo minties forma yra sąvoka, nukreipta į pasaulį kaip į diskretinę, o ne kaip į kontinualią visumą. Minties ir jos objekto diskretiškumas numato sąmonės analitinę veiklą. Analizę sudaro minties eiga nuo visumos prie ją sudarančių elementų ir dalių. Reikia pasakyti, kad stebėtojo analizei būdingas įsisąmoninimo pobūdis. Dalyvis taip pat negali neanalizuoti, bet jo analitinė veikla esti antraeilė, svarbiausia yra visumos, o ne jos dalių sinkretiškas suvokimas. Šitaip fizika, nukreipta į diskretinę struktūrą, analizuoja, formuodama sąvokas, t.y. žinojimą apie pasaulį. Tai – konceptualusis tikrovės suvokimas.

Lietuviams “hakeriai” nebaisūs, rodo IBM tyrimas
| |

Lietuviams “hakeriai” nebaisūs, rodo IBM tyrimas

Saugumui internete tampant vis aktualesne problema, dauguma lietuvių, tiki, kad jų kompiuteriai yra saugūs. Net trečdalis apklaustųjų mano, kad į jų kompiuterius niekas neįsilaužinėja. Taip pat beveik trečdalis atsakė nežinantys, kiek kartų per parą į jų kompiuterį bandoma įsilaužti. 11 proc. yra įsitikinę, kad namų kompiuteris sulaukia iki 10 įsilaužėlių per parą. Tik 2 proc. mano, kad vadinamieji “hakeriai” juos atakuoja nuo 11 iki 100 kartų per 24 valandas. Ir tik 0,7 proc. atsakė, kad kompiuteris kasdien kenčia nuo daugiau kaip šimto įsilaužėlių. Vyrai drąsesni nei moterys – 36 proc. vyrų tiki, kad niekas nebando įsilaužti, kai tokių moterų yra 27 proc. Įdomu, kad kompiuterių įsilaužėlių visai nebijo 37 proc. kaimo gyventojų, kai tokių drąsių vilniečių yra 29 proc. Tuo tarpu saugumo programinės įrangos gamintojo “Webroot Software” 2006 metų pirmojo ketvirčio ataskaita “The State of Spyware” parodė, kad 87 proc. namų kompiuterių yra užkrėsti nepageidaujamais programiniais objektais. Vidutinis jų skaičius viename kompiuteryje – 29, iš kurių apie 20 yra sekimo slapukai, o kiti – nepageidaujama reklama, priverstinio nukreipimo internete priemonės arba šnipinėjanti programinė įranga. 29 proc. namų kompiuterių turi bent vieną “Trojos arklį” – tai reiškia, jog kas ketvirtas kompiuteris internete nebėra savininko pilnai kontroliuojamas. Tai akivaizdžiai rodo, kad per didelis optimizmas yra nepagrįstas ir bet kuriam kompiuteriui būtina taikyti saugumo priemones, siekiant sumažinti rizikos laipsnį.

Dalyvauk idėjų konkurse ir pakeisk Lietuvą

Dalyvauk idėjų konkurse ir pakeisk Lietuvą

Lietuvoje gyvenantys bendrapiliečiai, o taip pat ir emigrantai iš Lietuvos yra kviečiami galvoti apie Lietuvos ateitį ir siūlyti Lietuvos plėtros vizijas. Politikos savaitraštis “Atgimimas” kartu su partneriais rengia idėjų konkursą “Padovanok Lietuvai viziją”. Geriausių idėjų autoriai bus apdovanoti piniginiais prizais. Pirmosios vietos autoriui bus įteikta 15 tūkstančių litų, o antrosios ir trečiosios vietų laimėtojams atitinkamai bus skiriamos 10 tūkstančių ir 5 tūkstančių litų premijos. Konkurso rengėjai idėjų laukia iki spalio 10 d. Prizus įsteigė bendrovė “Eika”. Konkurso informaciniai partneriai yra interneto portalas “Delfi” ir Lietuvos radijas. Šiuo konkursu siekiama įtraukti visuomenę į diskusiją apie Lietuvos ateitį: kviečiami dalyvauti visi Lietuvos gyventojai, nepaisant amžiaus, išsilavinimo ir gyvenamosios vietos. Ypač laukiama emigrantų idėjų – kas gi galėtų padaryti Lietuvą traukos centru? Organizatorių siūlymu, vizijoje turėtų atsispindėti politiniai ir ekonominiai šalies pokyčiai, ekologijos, švietimo, socialinio saugumo ir pilietinio aktyvumo aspektai. Tačiau konkurso rengėjai tik siūlo į tai atsižvelgti. Svarbiausia šiame konkurse yra pateikti novatorišką idėją, kuri būtų užkrečianti, išsiskirianti, originali ir konstruktyvi.

|

Dainuojantys Europos vyrai ir moterys

Pamirškit dainavimą – viskas pasakyta jau pavadinime: “EuroVIZIJA”. Taigi pakalbėkime apie vizijas – nes vaizdas televizoriuje daug svarbiau už balso diapazoną. “Euroviziją” šiemet laimėjo barzdoti suomių metalistai iš “Juros periodo parko” (atsiprašau, “Lordi”) ir tai – jėga! Pagaliau šis žodis tikrai reiškia tai, ką reiškia. Panašu, kad naujasis europietis galutinai pavargo nuo sentimentalaus seilėjimosi ir atsigręžė į barbarišką savo praeitį. Ir nors naujojo “Eurovizijos” standarto kūrėjai iš Balkanų vis dar palaiko trubadūriškąją viduramžių tradiciją, virkaudami dėl nepasiekiamų mylimųjų, laukinės šiaurės ir rytų Europos gentys iškasė karo kirvius ir išžygiavo į Atėnus. Barbarai sugriovė Romą, sugriaus ir “Euroviziją”! Ir, patikėkite, tai bus įspūdingiausiais griuvimas nuo Babilono laikų. Todėl apie balsinguosius Balkanų atlikėjus nekalbėsiu. Taip pat ir apie airius. Jie dainavo iš širdies ir apie širdį. Širdingi žiūrovai tai suprato. Bet kodėl naujajai reginių visuomenei pusfinalyje nepatiko lenkai?! Juk tai beveik Romeo ir Džiuljetos istorija su atitinkamais kostiumais ir romantiškais dūsavimais. Gal suklaidino grupės pavadinimas “Jie trys”? O gal sąmyšį sukėlė žalias vokalisto perukas? Ne, klaida ne ta, kad perukas žalias, o kad jis – tik vienas. Normalu, pernelyg normalu. Jei nėra vidurius iškratančios dainos, turi bent prakirsti rojalį ir ištraukti iš ten baleriną, kaip padarė rusai. Arba atsivesti stilizuotus kazokus, šokinėjančius per ilgą virvę – kaip ukrainiečiai.

Lietuvos įvaizdis nedžiugina užsienyje dirbančių žurnalistų

Lietuvos įvaizdis nedžiugina užsienyje dirbančių žurnalistų

Sakoma, kad kiekvienas žmogus turi tris asmenybes: kaip save mato jis pats, kokį jį regi kiti ir koks jis yra iš tiesų. Tris įvaizdžius turi ir valstybė. Vienaip ją įsivaizduoja jos gyventojai, visai kitaip – užsieniečiai ir kokia ji yra iš tiesų. Susiformavus tvirtai stereotipiškai nuomonei apie šalį, tikrasis jos veidas gali niekam ir neberūpėti. Žiniasklaida turi nemenkos įtakos visuomenės nuomonės formavimui. Todėl nė vienai šaliai nėra tas pats, kaip apie ją atsiliepia kitų šalių žiniasklaidos priemonės. Lietuvos įvaizdis užsienio žiniasklaidoje – dažna diskusijų tema, kurios griebiasi ne tik šalies įvaizdžio specialistai, bet ir svečiose šalyse dirbantys lietuviai žurnalistai. Tačiau diskusijų išvados paprastai nebūna džiuginančios. Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės antrus metus iš eilės užsienyje dirbantiems lietuviams žurnalistams surengė profesinį seminarą. „Užsienyje gyvenančių lietuvių bendruomenės ir organizacijos neretai vertinamos kaip savotiškos ambasados, nes telkia aplink save tautiečius ir atstovauja Lietuvai, formuoja jos įvaizdį. O mūsų žurnalistai užsienyje yra viena svarbiausių komunikacijos grandžių“, – įsitikinęs departamento Užsienio lietuvių skyriaus Migracijos politikos ir informacijos poskyrio vedėjas Giedrius Šniukas.

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Metafizika
| |

„Filosofijos pagrindai“ I. Filosofijos specifika. Metafizika

Metafizika atsirado kaip reakcija į stebėtojo pozicijos vienpusiškumą. Stebėtojo priešingybė yra dalyvis. Todėl metafizikoje dominuojančiu aspektu tapo dalyvio pozicija. Tačiau tai nebuvo grįžimas prie mitologizmo: metafizikas visa pakopa aukščiau už dalyvį-mitologą. Metafizikai būdinga ne tik dalyvio, bet ir stebėtojo pozicija. Reikalas tas, kad pati metafizika egzistuoja stebėtojo dėka. Todėl ji tęsia abi kryptis, jas sintezuoja. Tikslinga pabrėžti, kad stebėtojo poziciją atitinka tik konceptualaus tipo diskretinė sąmonė. Konceptualios visos šios mokslo formos: chemija, fizika (siaurąja prasme), biologija, astronomija ir kt. Nemokslinės diferencijuotos sąmonės formos (filosofija, menas, religija ir kt.) taip pat, jeigu ir ne konceptualios, tai būtinai diskretinės. Nyderlandų filosofas B. Spinoza (1632-1677) būtent taip suprato filosofiją ir savo filosofinę doktriną dėstė geometriškai: formulavo apibrėžimus ir aksiomas, kuriomis remdamasis įrodinėjo teoremas. Iš tikrųjų metafizikos, kaip ir jos filosofinės formos, prigimtis kitokia. Reikalas tas, kad stebėtojo pradėtas diferencijavimo procesas nėra jo visiškai kontroliuojamas, bet turi ir savo raidos logiką. Jeigu metafizika būtų diskretinė ir konceptuali, ji būtų ne metafizika, o fizika. Tiksliau, viena iš jos formų, greta chemijos, biologijos ir kt. Tuomet teisus būtų B. Spinoza su savo mokslinės filosofijos idealu.