Kiek kainuoja auklė?
|

Kiek kainuoja auklė?

Jūsų vaikui reikalinga auklė? Surasti gerą auklę yra sunkus darbas. Auklė turi būti geros širdies, atsakinga, kultūringa ir darbšti, mokanti skaniai gaminti valgį, švelni ir jautri jūsų vaikui – vienu žodžiu – ideali moteris. Suprantama, idealių žmonių nėra, tad svarbiausia nuspręsti, kokios būsimos auklės savybės mums yra pačios svarbiausios, įvertinti savo galimybes ir pradėti ieškoti ne kažkokio idealo, o tiesiog geros moters. Prieš pradėdami auklės paiešką, pagalvokite, kokį darbo užmokestį galite jai pasiūlyti. Atlyginimas priklauso nuo auklės darbo krūvio, patirties ir kvalifikacijos. Šiuo metu Klaipėdoje auklės darbo užmokestis svyruoja nuo 2,5 iki 4 Lt už valandą. Reikia suprasti, kad kuo mažesnis darbo krūvis, t.y. kuo mažiau jums reikia auklės, tuo jos paslaugos yra brangesnės. Jei jums auklės reikalinga tik retkarčiais ar tik kelioms valandoms per dieną, geriausia nustatyti fiksuotą mėnesio atlyginimą.

„Filosofijos pagrindai II“ Demokratija
| |

„Filosofijos pagrindai II“ Demokratija

Demokratija – visai ne naujas reiškinys, ji egzistuoja nuo senovės laikų. Ji atsirado Atėnuose – vergvaldiškoj visuomenėj. Atėnų demokratija buvo tiesiogine ta prasme, kad aukščiausia valdžia priklausė liaudies susirinkimui, Atėnų piliečiams, susirinkdavusiems centrinėje Atėnų aikštėje. Jų buvo 5 – 6 tūkstančiai iš 30 – 40 tūkstančių Atėnų gyventojų. Dalyvavimo liaudies susirinkimuose teisė priklausė laisviems vyrams. Vergai, vaikai ir moterys neturėjo šios teisės. Liaudies susirinkimas galėjo būti įstatymų leidžiamuoju, t.y. priiminėti įstatymus. Bet ir ne tik. Jis priimdavo sprendimus, privalomus vykdyti. Analogiška valdžios struktūra priklausė kitiems Graikijos poliams – miestams-valstybėms. Polių sistema buvo tiesioginės demokratijos sąlyga, kadangi tik nedidelis žmonių kiekis galėjo susirinkti vienoje vietoje. Kitas tiesioginės demokratijos pavyzdys yra Novgorodo respublika 9 – 16 amžius iki Ivano Rūsčiojo užkariavimo 16 amžiuje. Liaudies susirinkimas čia buvo vadinamas veče, kuri priimdavo įstatymus (įstatymų leidžiamoji valdžia) ir sprendimus (vykdomoji valdžia). Kunigaikščiai Didžiajame Novgorode buvo išrenkami večės. Paprastai tai būdavo skandinavai – Skandinavų kunigaikščiai ir jų kariauninkai, kurie tarnavo valstybės sargyboje ir dėl to buvo vadinami variagais. Didysis Novgorodas samdė variagus jau 8 – 9 amžiuje. Tai buvo tipinė polinė valstybė. Pskovo respublika (11 – 13 a.) taip pat išrinkdavo kunigaikščius ir buvo tiesiogine demokratija.

Gimnastė popscenoje
|

Gimnastė popscenoje

Šešiolikmetė nealina savęs dietomis, tačiau per treniruotes pluša sąžiningai. Moksleivė Ieva Šatkutė per šešiolika savo gyvenimo metų spėjo įsitikinti, kad gyvenime gali pasiekti daug ką. “Tereikia labai norėti ir dėti labai daug pastangų”, – sakė kaunietė. Viskas prasidėjo nuo to, kad dar mažą mergaitę mamai tekdavo vestis drauge į meninės gimnastikos užsiėmimus. Straipsnio herojės mama – sportinės gimnastikos choreografė ir trenerė, parengusi daug profesionalių sportininkų, o tėtis – buvęs lengvaatletis, šiuo metu užsiiminėjantis boksu. Anot Ievos, augant sportininkų šeimoje ir jai buvo išugdyta meilė sportui. Gimnastika ji susidomėjo būdama visai maža mergaite, kai per televizorių pamatė su kaspinais šokančias moteris. “Man buvo taip gražu, kad ant pagaliuko užsivyniodavau tualetinio popieriaus ir lakstydavau po kambarius”,- pasakojo Ieva. Nuo penkerių metų ją jau buvo galima sutikti sporto salėje. Nuo aštuonerių Ieva pakeitė trenerę, kuri sudomino menine gimnastika. Stengdamasi gerai atlikti ne visada lengvus pratimus mergaitė nugalėjo daugelyje čempionatų ir konkursų. Prieš dešimt metų ji pirmą kartą tapo Lietuvos čempione, o dalyvaudama Europos meninės gimnastikos čempionate Tišnove, Čekijoje, 2002 metais užėmė keturioliktąją vietą. Po metų tarptautiniame čempionate Ieva pateko į geriausiųjų trejetuką.

Įspūdžių paieškos lydint gidui

Daugeliui turizmo ir kelionių firmų moksleivių pavasario atostogos – nemažas darbymetis: norinčiųjų aplankyti užsienio šalis ar pakeliauti po Lietuvą šiemet buvo gerokai daugiau nei ankstesniais metais. Tačiau ne visos agentūros moksleiviams siūlė vienodą kelionių “asortimentą”. Kai kuriems tėvams ar mokytojams, panorusiems vaikams per jų atostogas padovanoti savaitės trukmės kelionę, ją susirasti buvo keblu. Tarp Kauno moksleivių ir pedagogų ypač populiarios “Kauno grūdos” siūlomos kelionės. Pasak vadybininkės Rasos Balčiūnaitės, per pavasario atostogas į įvairias Europos šalis moksleivius išvežė 17 autobusų. Vienos moksleivių grupės važiavo į Vengriją, kitos į Austriją-Vengriją, dar kitos rinkosi kelionę maršrutu “Krokuva-Slovakija”. Trimis autobusais moksleiviai išvažiavo į Čekiją. “Anksčiau buvusios labai populiarios kelionės į Heidės parką Vokietijoje arba Disneilendą Prancūzijoje šįsyk nebuvo labai paklausios – ten išvažiavo tik po vieną mokinių autobusą, – pasakojo pašnekovė. – Šiose šalyse ketiname ieškoti naujų maršrutų”. Moksleiviai pamėgo firmos organizuojamą mažąjį Baltijos kruizą – kelionę į Stokholmą, Taliną, Rygą. Galimybė dvi dienas keliauti keltu, pabuvoti kurortiniame Jūrmalos vandens parke daugeliui paauglių atrodo patraukli.

Didelio miesto stresas. Kaip su jo kovosime?

Daugelis specialistų į šį klausimą atsako taip: stresas atsiranda dėl nuolatinės laiko stokos ir per didelio darbo krūvio. Nustatyta, kad per metus kiekvienas amerikietis dirba apie 300 valandų daugiau nei prieš pusę amžiaus. „Darbinio arklio“ jausmas pažįstamas daugeliui. Dabar net atsirado naujas „chroniško nuovargio“, neatsiejamo streso palydovo, terminas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pagerėjus ekonominėms ir socialinėms gyvenimo sąlygoms eilinis amerikietis vis dėlto turi mažiau buitinių problemų. Ne paslaptis, kad ekonomikos išsivystymo lygis taip pat turi didelę įtaką žmonių psichologinei pusiausvyrai. Kanados stresų tyrimų ir analizės instituto daktaro Richardo Earlo teigimu, šiuolaikinis žmogus gyvena įtemptu laiku, kai žmonės linkę abejoti ne tik dėl savo ekonominės padėties, bet ir apskritai dėl savo ateities. Toks gyvenimo būdas didina nervinę įtampą, sukeliančią stresą. Psichologijos specialistai pabrėžia, kad tam įtakos turi ir žmonių vienišumas bei emocinė izoliacija. Kaip vieną naujų streso atsiradimo priežasčių XXI amžiuje, be abejo, galima išskirti ir teroristinių išpuolių grėsmę. Taigi, kyla klausimas – ar galima gyventi, dirbti ir net ilsėtis nepatiriant streso ir įtampos? Mokslininkų teigimu, tikriausiai – ne. Gyvenimas – tai procesas, kurio metu nuolat kyla konfliktų, situacijos sparčiai keičiasi, todėl esame priversti prisitaikyti prie naujų sąlygų ir pokyčių. Tad jei neturite galimybių visiškai atsiriboti nuo streso, pasistenkite vengti jų padarinių neigiamas emocijas keisdami teigiamomis.

Nemokamas egzaminų pagalbos numeris veiks ir per Velykų šventes

Nemokamas egzaminų pagalbos numeris veiks ir per Velykų šventes

Iki baigiamųjų egzaminų mokyklose likus daugiau nei mėnesiui, mokiniams ir jų tėvams pradėtos teikti nemokamos konsultacijos egzaminų pagalbos telefonu 8-800-10118. Informacinės akcijos „Egaminai.Nesinervink.lt“ telefono linija veikia kasdien nuo 11 iki 23 valandos. Patarimai, kaip ruoštis egzaminams ir valdyti nerimą, bus teikiami ir savaitgaliais, atostogų bei švenčių dienomis. Antrus metus iš eilės akcijos partnerės, AB „Lietuvos telekomas“ veikianti egzaminų pagalbos linija kasmet sulaukia vis didesnio populiarumo. Telefonu dažnai skambinama savaitgaliais, kuomet mokiniai daugiau laiko skiria ruošimuisi egzaminams. Pirmosiomis akcijos dienomis vidutiniškai sulaukiama po 20 skambučių. „Į egzaminų pagalbos liniją skambina ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai. Pastarieji teiraujasi apie egzaminų laikymo reikalavimus, o moksleiviai kreipiasi su klausimais, kaip suvaldyti nerimą ir stresą, kaip efektyviai išnaudoti laiką mokymuisi“, – teigė psichologė Jona Kirkauskienė, Bendraamžių psichologinės paramos centro vadovė, koordinuojanti nemokamos egzaminų pagalbos linijos darbą.

Haroldas Mackevičius: “Šri Lankoje nuo dramblių sprukti neteko”

Legenda byloja, jog rojus buvo ten, kur dabar yra Šri Lanka. “Legendomis nesidomėjau, bet gamta ten labai graži. Matyt, yra tiesos”, – pripažino vienas laidos “Dviračio šou” kūrėjų Haroldas Mackevičius, grįžęs iš vienuolika dienų trukusių atostogų šioje Indijos vandenyno saloje. H.Mackevičius tikina, kad kelionę į Šri Lanką pasirinko atsitiktinai. Pagrindiniai atostogauti susiruošusio laidų kūrėjo reikalavimai buvo šiltas oras ir graži gamta. Su bičiuliais iš pradžių galvojo apie Keniją, bet vėliau nusprendė vykti į Šri Lanką. “Turiu ydą naršyti po internetą. Žmona prieš keliones iš manęs juokiasi: sako, gali ir nevažiuoti. Likus savaitei iki kelionės, apie Šri Lanką žinojau viską”, – šypsojosi H.Mackevičius. Labiausiai Haroldą džiugino žinia, kad šiame egzotiškame kampelyje gyvena 6000 laukinių dramblių. “Iš jų nemačiau 5903, o kitus 97 suskaičiavau savo nuotraukose, kurių parsivežiau apie tūkstantį”, – džiaugėsi fotografas mėgėjas. Nuo įtūžusių dramblių patinų Šri Lankoje kasmet žūsta žmonių, bet lietuviai, nors nepraleido progos automobiliu privažiuoti arčiau jų kaimenės, incidentų su šiais milžinais išvengė.

„Filosofijos pagrindai II“ Dorovinė sąmonė
| |

„Filosofijos pagrindai II“ Dorovinė sąmonė

Visuomeninis sąmonė turi daugybę formų, kurių egzistavimą nustato jų objektas, o taip pat požiūriu į socialinę tikrovę. Toliau aš ketinu aptarti esmines, mano manymu, visuomeninės sąmonės formas: dorovinę, estetinę ir socialiai-politinę sąmonę. Kitos formos vienokiame ar kitokiame lygyje išsivysto iš pagrindinių, o todėl gali būti gvildenamos pagrindinių ribose. Toks, pavyzdžiui, yra teisinė sąmonė, priklausanti socialiai-politinei sričiai. Religinė sąmonė pernelyg fundamentali, kad ją aptarinėtume kartu su kitomis formomis. Štai kodėl ji buvo aptarta skyriuje „Filosofija ir religija” (žr. „Filosofijos pagrindai”, 1 d.). Dorovinės sąmonės atsiradimą galima aiškinti skirtingai. Bet atsižvelgiant, kad religinė sąmonė yra istorinis visos kultūros pirmapradis, todėl belieka pripažinti, kad dorovinė sąmonė turi tiesioginį ryšį su religija. Prisiminkime pirmų žmonių nusidėjimo sceną, aprašytą pirmame skyriuje pirmoje Mozės Penktaknygėje. Gėrio ir blogio pažinimo medis buvo uždraustas Adomui ir Ievai. Aptikę Dievo draudimą, pirmi žmonės atsikando šio medžio vaisių: jų akys atsivėrė, ir jie pamatė, kad nuogi. Į Dievo kvietimą pasirodyti jie neatsiliepė iš gėdos jausmo („nuogi”). Akivaizdu, kad šis jausmas susiformavo gėrio ir blogio pažinimo pagrindu, fundamentalių bet kokios dorovės kategorijų. Gėda funkcionuoja ten, kur pažeisti Dievo įsakymai: gėda pavaduoja jų veikimą. Tai savotiškas Dievo nuostatų surogatas. Po žmonių nusidėjimo Dievas tapo transcendentiniu, palikdamas pėdsaką žmogaus sieloje sąžinės pavidalu – dorovine žmogaus su Dievu ryšio forma.

Gegužės mėnesį valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminai bus laikomi pagal atnaujintą tvarką

Gegužės mėnesį valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminai bus laikomi pagal atnaujintą tvarką

Naujos redakcijos dokumentais patikslinamos egzaminų organizavimo ir vykdymo procedūros. Nuo šių metų gegužės mėnesio keičiama egzaminų ir kandidatų registracijos tvarka: kaip ir brandos egzaminų valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų bei kandidatų registravimas vyks Nacionalinio egzaminų centro duomenų perdavimo sistemoje KELTAS, šioje sistemoje vyks ir minėtų egzaminų rezultatų registravimas. Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijų nuostatuose patikslinta komisijų sudarymo tvarka. Siekiant padėti suaugusiesiems kitakalbiams savarankiškai pasirengti valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminams išleistas naujas leidinys “Pasirenk egzaminams pats!”. Leidinyje ,,Pasirenk egzaminams pats!” pateikiami valstybinės kalbos mokėjimo pirmosios, antrosios ir trečiosios kategorijų testų trumpi turinio, užduočių aprašai, testo vertinimas bei po vieną visų kategorijų testų pavyzdžiai; taip pat pateikiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino temos, egzamino testo klausimų pavyzdžiai, dokumentų, reglamentuojančių testavimo procesą, bei literatūros sąrašas, pateikiami atsakymai į dažniausiai iškylančius klausimus, susijusius su valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminais.

„Filosofijos pagrindai II“ Estetinis suvokimas ir menas
| |

„Filosofijos pagrindai II“ Estetinis suvokimas ir menas

Estetinis suvokimas yra vertybinis, aksiologinis, kuris mąsto vertybėmis, pavaldžiomis grožio idealui (aukščiausiai vertybei), t.y. puikumui. Grožis yra tradicinis triados – tiesos, gėrio ir grožio komponentas. Triados komponentai – ne objektai, o pažinimo (tiesa), dorovingumo ( gėris) ir meno (grožis) funkcijos. Jeigu hipostazuotume šias funkcijas, t.y. paverstume jas abstrakčiais objektais, neprieinamais jausminiam įsisavinimui, tai gautume tiesą, gėrį ir grožį. Tai kažkas panašaus į platonišku eidosus. Aišku, kad estetinį statusą turėjo tik grožis. Tačiau tiesa ir gėris taip pat neša estetinę naštą. Pavyzdžiui, grakščios ir elegantiškos mokslinės konstrukcijos taip pat iššaukia estetinį jausmą. Jos gi dorovingos, jeigu neša naudą žmonijai. Analogiškai ir grožis mene turi dorovinę (gėris) ir pažinimo ( tiesa) prasmę. Menininkas ne tik materializuoja savo estetinį idealą meno kūrinyje, bet ir atspindi (reprodukuoja) tikrovę iš estetinės pusės, t.y. pažįsta ją. Labai dažnai menas pateikia mokslui vienus ar kitus realybės aspektus pažinimui. Pavyzdžiui, erdvės ir laiko mene reliatyvumo idėja atsirado kur kas anksčiau reliatyvistinių Gotfrydo Leibnico (1646 – 1716) ir Alberto Einšteino (1879 – 1955) vaizdinių. Estetinis menininko suvokimas (jo puikumo įsivaizdavimas, estetinis skonis, intencija ir idėjos) įkūnijamos jo meno kūriniuose. Jų savitumas tame, kad jie egzistuoja nepriklausomai nuo jo estetinio suvokimo, turėdami idėjų, apie kurias menininkas ir neįtarė. Estetinis visuomenės suvokimas nesutampa su estetiniu menininkų suvokimu ir jų estetine veikla. Tai reiškia, kad estetinį suvokimą turi ne tik menininkai, bet ir žmonės, nedalyvaujantys estetinėje veikloje.