Month: kovo 2006

Lietuvoje pasigirsta nuomonių, kad prie namų esantys gandralizdžiai, lesyklos, inkilai ar kregždžių lizdai, pasaulyje plintant paukščių gripui, gali kelti grėsmę, todėl, siekiant apsisaugoti nuo galimo pavojaus, siūlyma juos ardyti ar naikinti paukščius. Jau dvidešimt vienoje Europos Sąjungos valstybėje rasta nuo paukščių gripo kritusių vandens paukščių. Lietuvoje ligi šiol šio susirgimo atvejų nenustatyta. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pastaruoju metu ištyrė daugiau kaip du šimtus rastų negyvų laukinių sparnuočių, bet visi jie krito dėl kitų priežasčių. Sunerimti verčia tai, kad kaimyninėje Lenkijoje išaiškinti pirmieji paukščių gripo atvejai. Tačiau Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius teigia, kad dėl šio susirgimo keliamo pavojaus neturi pasikeisti požiūris į pačius paukščius. Prie namų esančių gandralizdžių, lesyklų, inkilų ar kregždžių lizdų ardymas ar paukščių naikinimas, net jeigu šios priemonės būtų įgyvendintos, veterinarijos specialistų tvirtinimu, neduotų jokių rezultatų, nes gripo sukėlėją – virusą H5N1 – perneša migruojantys paukščiai.

Šalies ornitologai susirūpinę dėl besikeičiančio visuomenės požiūrio į laukinius paukščius. Lietuviai visada buvo gamtą mylinčia tauta. Savo vaikams skiepijome pagarbą ir meilę gamtai, mokėme globoti ir saugoti kiekvieną gyvybę. Lietuviai visada gyveno kaimynystėje su laukiniais paukščiais, o šių santykių darną iliustruoja tautosakoje ir liaudies papročiuose pagarbiai minimi vieni ar kiti sparnuočiai. Iki šiol kiekvieną pavasarį prisimename vieversio, varnėno, pempės ir gandro dienas, laukiame sugrįžtančių paukščių, nes jie yra tikrieji ateinančio pavasario pranašai. Rudeniop nenoromis su jais atsisveikiname, tačiau žinome, kad po žiemos kiekvienas gandras, varnėnas ar kregždė galės vėl saugiai sugrįžti į savo namus. Nemažai Lietuvoje gyvenančių paukščių nuo seno susiję su mūsų gyvenamąja aplinka ir yra tiesiogiai priklausomi nuo įvairios žmogaus veiklos. Neatskiriami nuo mūsų kaimo kraštovaizdžio ir baltieji gandrai, kuriuos vadiname nacionaliniais paukščiais, taip gerbdami jų ištikimybę mūsų kraštui. Negi mūsų taip puoselėti paukščiai staiga ėmė kelti tokią grėsmę, kad ketintume griauti gandralizdžius, naikinti inkilus, baidyti sparnuočius ar draskyti ir naikinti jų lizdus?

Specialistai prognozuoja, kad per 10 dienų Lietuvą gali pasiekti paukščių gripas. Prognozės nėra optimistinės, kadangi už 300 km nuo mūsų, Lenkijoje, nustatyti jau trys paukščių gripo židiniai. Per 10 dienų toks susirgimas Lietuvą gali pasiekti per laukinius paukščius, po Seime įvykusio pasitarimo žurnalistams pasakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Kazimieras Lukauskas. Politikai ir specialistai svarstė, ar valstybės institucijos yra pasirengusios tinkamai reaguoti į galimus paukščių gripo pavojus bei kilsiančias grėsmes. Tokį pasitarimą surengė trys Seimo komitetai – Nacionalinio saugumo ir gynybos, Sveikatos bei Kaimo reikalų. K. Lukauskas informavo pasitarimo dalyvius, kad situacija yra kontroliuojama ir specialistai yra pasirengę izoliuoti ligos plitimą. Pasak jo, šiais metais ištirtos 23 gulbės, tačiau paukščių gripo neaptikta. Prie padidintos rizikos zonos, anot K. Lukausko, priskiriami Šilutės, Klaipėdos, Kaišiadorių, Trakų ir Vilniaus rajonai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pažymėjo, kad padidinto pavojaus zona yra sąvartynai, kur didelė paukščių migracija. Jos nuomone, į paukščių gripo prevencinį darbą turėtų įsitraukti savivaldybės, Savivaldybių asociacija.

Lenkijos pareigūnai sekmadienį patvirtino, kad šalies šiaurėje nugaišusios laukinės gulbės buvo užsikrėtusios paukščių gripo virusu. Šiuo metu Didžiosios Britanijos laboratorijoje tiriama, ar sparnuočiai nešiojo viruso atmainą H5N1, kuri yra mirtina žmonėms. Tyrimų rezultatai turėtų būti paskelbti trečiadienį. Nugaišusios gulbės buvo rastos kovo 2 dieną Torūnės mieste, Vyslos upės pakrantėje. Praeitą mėnesį, netrukus po to, kai paukščių gripas buvo nustatytas Vokietijoje, Lenkijoje, imantis atsargumo priemonių, buvo uždrausta naminius paukščius laikyti lauke. Sekmadienį apie naujus paukščio gripo atvejus pranešė Prancūzija, Šveicarija ir Rumunija. H5N1 virusu žmonės gali užsikrėsti tik turėdami tiesioginį kontaktą su nugaišusiais paukščiais. Vis dėlto mokslininkai perspėja, kad paukščių gripas ateityje gali mutuoti į formą, perduodamą žmogaus žmogui. Būgštaujama, kad tokiu atveju kiltų pandemija, galinti nusinešti milijonus žmonių gyvybių.

Žemės ūkio rūmuose Lietuvos putpelių ir naminių paukščių augintojų draugijos nariai aiškinosi Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (VMVT) įsakymų, kuriais draudžiama leisti naminius paukščius į lauką bei nurodoma prekiauti paukščiais tik tam pritaikytose patalpose, nuostatas. Paukštininkų manymu, prevencinės priemonės galėtų būti liberalesnės. Su minėtų įsakymų reikalavimais susirinkusius supažindino VMVT Administravimo ir skubios prevencijos skyriaus vedėjas Vidmantas Svečiulis. Diskusijoje dalyvavę paukščių augintojai ir pardavėjai sakė, jog pritaria VMVT pastangoms išvengti ligos protrūkio, tačiau jiems atrodo per griežtas reikalavimas prekiauti paukščiais tik tam pritaikytose patalpose. „Kas gali užtikrinti, kad pirkėjas, atvažiavęs į ūkį su savo dėžėmis ir juose užsilikusiu kraiku paukščiams gabenti, neužneš ligų sukėlėjų? Ar neatsitiks taip, kad labiausiai nukentėsime mes – legalūs paukščių pardavėjai“, – naujos tvarkos efektyvumu abejojo Algis Bielinis, auginantis genofondines žąsis. Pasak paukštininkų, verslas dėl perdėtos žmonių baimės apsikrėsti paukščių gripu ritasi žemyn, o dėl prekybos apribojimų pajamos dar labiau sumažės. Kad prekybos patalpos atitiktų reikalavimus, reikia daug investicijų. Augintojai prognozuoja, kad iš dešimties nuolatinių paukščių pirkėjų trys šiemet jų nepirks.

Lazdijai, kovo 3 d. Iš Lazdijų rajono, įtarus paukščių gripą, į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją ištirti pristatyta dešimt naminių ir laukinių paukščių. Laimei, nė vienas iš nugaišusių paukščių nesirgo gripu. Ruošiantis galimiems paukščių gripo atvejams, Lazdijų rajone rengiamas veiksmų ir priemonių planas, numatytos vietos, kur bus užkasami sunaikinti paukščiai. Kokių priemonių imtis, jei rajone kiltų paukščių gripo plitimo pavojus, svarstė Ekstremalių situacijų valdymo centro nariai, įvairių institucijų atstovai. Lazdijų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Auridas Marcinkus supažindino, kaip dirbtų gelbėjimo tarnybos, kaip būtų ženklinami ligos židiniai, apsaugos zonos, kokių atsargumo priemonių laikytis. Pasak A. Marcinkaus, rajone nustatytos 4 vietos (sąvartynų teritorijose), kur bus laidojami toje zonoje sunaikinti paukščiai. Dar viena laidojimo vieta parengta prie Ginto Cimakausko kalakutų fermos. Technika duobėms kasti suteiktų UAB ,,Lazdijų komunalinis ūkis“ ir ūkininkai, gyvenantys netoli židinio zonos. Jiems už paslaugas bus sumokėta. Kaip žinia, Lietuvoje įsigaliojo draudimas laikyti naminius paukščius lauke. Kai kurie gyventojai savo sparnuočiams jau nukirto galvas, kad išvengtų grėsmingos ligos ir baudų.