Mėnuo: 2006 vasario

Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (IV dalis, tęsinys)

Šioje (ketvirtojoje) straipsnio „Kas yra kas posovietinėje dalyje“ aš jau citavau 1996-11-12 d. Kauno apskrities valdytojo pavaduotojos Z. Kubilienės rašto Nr. 1255, adresuoto Noreikiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybos viršininkui ir Kauno rajono mokesčių inspekcijai turinį: „Išnagrinėjus Noreikiškių agrarinės tarnybos 1996-10-29 raštą Nr. 112 ir atsižvelgiant į tai, kad pakoregavus buvusio LŽŪA mokomojo ūkio preliminarinį žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemiau išvardintų piliečių naudojama žemė yra priskirta grąžinamai žemei, prašome išvardintus piliečius apmokestinti ne kaip savavališkai užėmusius žemę ir mokančius trigubą mokesčio tarifą, bet normaliu...

Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (IV dalis)

Normalioje teisinėje valstybėje šiame straipsnyje pateiktos informacijos užtektų, kad neteisėtas veikas vykdę valstybės pareigūnai visam laikui atsistatydintų iš savo užimamų pareigų. Deja, mes gyvename posovietinėje Lietuvoje ir todėl mums dar ilgai teks aiškinti: kodėl posovietiniams pareigūnams yra privalu laikytis visuotinai priimtų moralės ir teisės normų reikalavimų - taip kaip jų privalu laikytis eiliniams piliečiams. Taip yra todėl, kad į H. Fordo klausimą: "kas kvartete dainuos tenoru?" – posovietinėje Lietuvoje atsakoma: „tas, kurį paskirs politikai“ (to asmens galėjimas dainuoti tenoru...

Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (III dalis)

Pirmosiose dviejose šio straipsnio dalyse mes jau išsiaiškinome, kad mūsų valstybę valdančių, save „politikais“, „specialistais“, „elitu“, „aukštuomene“ ir panašiais vardais pasivadinusių asmenų grupės pažadai apie „visuotinės gerovės“ sukūrimą yra paneigiami konkrečiais jų pačių darbais. Vienintelis mūsų dar neišsiaiškintas posovietinės „žemės reformos“ ir „nuosavybės teisių atkūrimo“ autorių ir šalininkų teisinis argumentas yra galiojančios LR Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalies teisinė nuostata, kad: „Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei”. Siekiant suprasti, ar žemės reformos autoriai ir vykdytojai teisingai taiko LR...

Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (II dalis)

Pirmojoje posovietinės „žemės reformos“ ir posovietinio „nuosavybės teisių atkūrimo“ teisinės analizės dalyje: „Ar buvo reikalingas teisinis piliečių nuosavybės teisių atkūrimas?“ mes išsiaiškinome, kad: posovietinė realybė (tikrovė) nėra tokia - kokią ją teigia esant Lietuvos Respublikos (LR) „valdžią turintieji“. Išsiaiškinome, kad tiek posovietinė „žemės reforma“ tiek posovietinis „nuosavybės teisių atkūrimas“ savo teisine esme yra neteisėtos priemonės, kurios skirtos iš žmonių atimti (jų) žemės valdas ir tą atėmimą įforminti teisiškai (kaip teisėtus veiksmus). Taip pat išsiaiškinome, kad tokie neteisėti „valdžią turinčiųjų“ veiksmai (ir tuos veiksmus...

Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (I dalis)

Kuo ilgesnis laiko tarpas praeina nuo 1990-03-11 - tuo labiau aiškėja, kad posovietinė realybė iš esmės skiriasi nuo gražių to meto deklaracijų. Pagrindiniu to skirtumo indikatoriumi yra tai, kad posovietinės Lietuvos valstybė savo piliečiams neužtikrina žmogaus teisę naudotis jo paties įsigytu (arba paveldimu) nekilnojamuoju turtu. Pagal tai, ar ši teisė užtikrinama ar neužtikrinama - mes sprendžiame: ar teisinė valstybė realiai egzistuoja (atlieka savo tiesiogines funkcijas). Posovietinėje Lietuvoje šios žmogaus teisės yra ne tik kad neužtikrinamos, bet įstatymų leidėjai nuolat sąmoningai kuria ir įgyvendina...

Kas yra kas posovietinėje Lietuvoje? (Autoriaus įžanga)

Kuomet tenka apie ką nors kalbėti arba rašyti, paprastai išskiriami pagrindiniai aptariamo objekto bruožai. Kalbėdamas apie posovietinę Lietuvą, aš tokiu išskirtiniu bruožu laikau jos teritorijoje gyvenančių žmonių visuotinį melą tiek patiems sau - tiek kitų šalių piliečiams. Žvelgiant iš šalies į šį keistą reiškinį susidaro įspūdis, kad nusimelavome iki tokio lygio, kad jau nebepajėgiame suvokti kas yra tikrovė, o kas yra pačių susikurtas melas. Todėl aš nusprendžiau pabandyti išsiaiškinti: kas yra kas posovietinėje Lietuvoje tuomet - kuomet mes patys savęs neapgaudinėjame (arba nesileidžiame...

Skolų išieškojimas

Firmos, kurios per ilgai iš pirkėjų laukia apmokėjimo už prekes ar paslaugas, didina savo pačių galimybę bankrutuoti. Pritrūkus apyvartinių lėšų, įmonėms tenka skolintis iš bankų ir pačioms tapti skolininkėmis. Nuolatinis skolų turėjimas stabdo įmonės strateginį planavimą, mažina pelningumą ir konkurencingumą. "Creditreform Lietuva" ne tik padeda nustatyti momentą, kada verta kreiptis į skolas išieškančią firmą, bet ir išieško debitorinius įsiskolinimus. Gerai išmanantys ekonomiką, teisę, psichologiją vadybininkai, dirbantys dvejomis pamainomis, veda derybas dėl tūkstančių skolų grąžinimo. Turėdama didžiausią Lietuvoje šios srities patirtį, "Creditreform Lietuva" ne...

Aiškiaregė tapo dvasių valios įkaite

Aiškiaregė tapo dvasių valios įkaite
Rokiškio rajono Ilgalaukių kaimo gyventojas 64 metų Vidmantas Semėnas įsitikinęs, kad jei dabar būtų viduramžiai, jo žmona Nijolė degtų ant laužo kaip ragana. Tokios mintys vyrui į galvą ateina stebint, kaip sutuoktinė, įsitaisiusi prie virtuvės stalo ir uždegusi žvakę, pradeda bendrauti su mirusiųjų sielomis. Moteris ima pusstorį sąsiuvinį ir pieštuku pradeda rašyti tekstą, kurį, anot pačios N.Semėnienės, diktuoja su ja bendraujančios mirusiųjų sielos. "Neseniai jos man prisakė kreiptis į spaudą, kad galėtų visiems žmonėms pranešti – jei ir toliau gyvensime rūpindamiesi tik savo...

„SAMPO gyvybės draudimas” tapo pirmąja rinkoje akcine bendrove

Suomijos finansinių paslaugų grupės SAMPO valdoma gyvybės draudimo įmonė „SAMPO gyvybės draudimas“ pakeitė statusą iš uždarosios akcinės bendrovės į akcinę bendrovę. „SAMPO gyvybės draudimas“ – vienintelė akcinė bendrovė iš visų Lietuvos rinkoje veikiančių devynių gyvybės draudimo įmonių. „SAMPO gyvybės draudimo“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko Ryčio Ambrazevičiaus teigimu, bendrovės statuso pakeitimu siekiama įgyti dar didesnį klientų pasitikėjimą ir sustiprinti pozicijas rinkoje. „Gyvybės draudimo rinka plečiasi itin sparčiai, ir renkantis draudimo bendrovę didelę reikšmę įgyja draudiko veiklos skaidrumas ir viešumas bei patikimumas. Tapę akcine...

Estetinis plombavimas

Sparčiai tobulėjančios medžiagos odontologijoje sąlygojo šios naujos srities atsiradimą. Atliekant estetinį plombavimą, tiesiogiai burnoje restauruojami pažeisti burnos audiniai (kariesas, senos plombos), taip pat galima koreguoti dantų formą, spalvą, išsidėstymą lanke, esant nedideliems defektams. Jei dantį reikia restauruoti didesne restauracija, geriau rinktis estetinį protezavimą (žr.žemiau). Natūralus dantis, susideda iš keleto sluoksnių, besiskiriančių spalva, skaidrumu, kietumu. Dantis restauruojamas gydytojo kėdėje juvelyriškai tiksliai atkartojant visus sluoksnius, todėl gaunamas puikus estetinis vaizdas. Tiksliai atstatoma danties forma, kas svarbu ir estetikai ir tinkamam funkcijonavimui. Tai maksimaliai tausojantis danties...