Aiškiaregė
|

Aiškiaregė

Apie Anykščiuose gyvenančią ir Anykščių poliklinikoje dirbančią akušerę Svietą Smertjevą sužinojau neatsitiktinai. Mane jau seniai domino informacija, kuri mus pasiekia per pranašus, aiškiaregius. Apie vieną tokią regėtoją iš Keturnaujienos – Anelę Matijošaitienę – esu susukęs filmą „APIE APREIŠKIMUS“. Vėliau sukurtame filme „Vilius Orvydas“ – prieš dešimt metų miręs žemaičių mistikas, skulptorius irgi kalba apie tai, kad jis girdi balsus iš aukščiau, kad bendrauja su atskrendančiomis iš Kosmoso kitų civilizacijų būtybėmis… Dabar kuriu filmą apie Anykščiuose gyvenančią Svietą, kuri besimaudydama Šventojoj kalbasi su undinėm, kuri, sugrįžus iš mirties pasaulio į šį, išsaugojo galimybę nesunkiai pereiti šią plonytę mus skiriančių pasaulių ribą… Kas tokie yra aiškiaregiai – ar tai pakrikusios psichikos žmonės, kaip mums KGB buvo įkalta sovietmečiu, ar tiesiog tai žmonės, regintys aukštesnę realybę, kurios mes nematome? Matyt, esama ir tokių, ir tokių… Tačiau tokie tekstai, kaip garsusis „Apreiškimas Jonui“ Biblijoje ar lietuvių poeto Oskaro Milašiaus apokaliptiniai regėjimai – tikinčiųjų žmonių pasaulyje vertinami kaip labai normalus reiškinys… Juk ir popiežius Jonas Paulius II neseniai važiavo į Fatimą Portugalijoj, padėkoti regėtojai Liucinai, kurios pranašystės perspėjo Šventąjį Tėvą ir apsaugojo ne tik jį, bet ir visą Pasaulį nuo ypač didelių sukrėtimų.

|

Jürgen Kuberski “Spiritizmas”

Spiritizmas, kuris būdingas daugeliui kultūrų bei tikėjimų, yra religingumo apraiška, kai ypatingais metodais užmezgamas ryšys su mirusiaisiais ir dvasiomis. Dažniausiai tai atlieka mediumas, kuris būdamas transo būsenoje tarpininkauja tarp pasaulio, žmogaus ir dvasių, leisdamas šioms veikti jo balsu, rankomis ir pan. Spiritizmo seansų metu mediumu paprastai būna visa grupė, kur “žinios iš anapus” priimamos per stalo, stiklinės, uždėtos ant pagrindo su raidėmis (planšetės), judėjimą arba beldimą. Jau keletą dešimtmečių ryšį su anapusinėmis būtybėmis bandoma užmegzti pasitelkiant magnetofoną, radiją arba televizorių. Vienas pagrindinių moderniojo spiritizmo pradininkų yra Emanuelis Swedenborgas (1688–1772), regėjęs vizijas iš anapus ir papasakojęs apie savo pokalbius su angelais ir mirusiaisiais. Jis skleidė mokymą apie aukštesnį žmogaus išsivystymą kitame pasaulyje. Swedenborgo raštai susilaukė didelio dėmesio ir turėjo įtakos tokiems mąstytojams, kaip J. W. Goethe, F. Schilleris, F. Schellingas ir K. G. Jungas. Moderniojo spiritizmo atsiradimui ne mažiau svarbi buvo ir Alleno Kardeko “Dvasių knyga”. Šiuo pseudonimu pasivadinęs prancūzų gydytojas Ipolitas L. D. Rivail (1804–1869) 1859 metais išleido iš anapus gautus susistemintus vieno spiritistų būrelio, kuriam penkerius metus pats priklausė, duomenis. Mesmerizmo1 idėjų paveiktas gydytojas per savo raštus tapo “kardekianizmo”, vieno iš pagrindinių religinių judėjimų Brazilijoje, įkūrėju. Čia spiritizmas yra susijęs su tikėjimu reinkarnacija.

Kas yra Velnias?
|

Kas yra Velnias?

Žodis „velnias“ apibūdina asmenį, kuris kalba piktą melą apie kitą asmenį. Žodis „šėtonas“ reiškia priešas, arba priešininkas. Šiais terminais apibūdintas didžiausias Dievo priešas. Iš pradžių jis buvo tobulas angelas danguje su Dievu. Tačiau vėliau jis per daug mąstė apie save ir panoro garbinimo, kuris teisėtai priklauso Dievui (Mato 4:8-10). Šis angelas, Šėtonas, kalbėjo su Ieva per gyvatę. Meluodamas jai, jis paskatino ją nepaklusti Dievui. Taip Šėtonas užpuolė tai, kas vadinama Dievo „suverenitetu“, — arba Aukščiausiojo padėtimi. Šėtonas iškėlė abejones, ar Dievas valdo tinkamai ir ar tai tikrai naudinga Jo pavaldiniams. Jis taip pat pareiškė abejojąs, ar koks nors žmogus išliks ištikimas Dievui. Taip elgdamasis, Šėtonas padarė save Dievo priešu. Todėl jį buvo pradėta vadinti Šėtonu Velniu (Pradžios 3:1-5; Jobo 1:8-11; Apreiškimas 12:9). Šėtonas stengiasi apgaule priversti žmones garbinti jį (2 Korintiečiams 11:3, 14). Vienas būdas, kaip jis klaidina žmones, yra neteisinga religija. Jeigu religija moko melo apie Dievą, ji iš tikrųjų padeda Šėtonui siekti savo tikslo (Jono 8:44). Žmonės, kurie yra klaidingų religijų nariai, galbūt nuoširdžiai tiki, jog garbina tikrąjį Dievą. Bet jie iš tikrųjų tarnauja Šėtonui. Jis yra „šio pasaulio dievaitis“ (2 Korintiečiams 4:4).

Laumės
|

Laumės

Laumės – yra vienos seniausių lietuvių dangaus ir žemės dievybių. Jos tarpininkės tarp žemiškosios ir dangiškosios sferos. Žmones apdovanodavo materialinėmis gėrybėmis, o kai kada lemdavo pražūtį ir mirtį. Laumės ypač grėsmingos vyrams. Laumės bendraudavo su dangaus dievais, ypač su aukščiausiuoju dievu Praamžiumi bei dievu Perkūnu. Didžioji Laumė buvusi stebuklingo grožio deivė, kuri gyvenusi debesyse, sėdėjusi mitologiniame dangaus centre. Ten po laumės akmeniu esantis ir gyvybės vanduo. Dievas Perkūnas ir deivė Laumė mitologijoje buvę sužieduotinių arba sutuoktinių pora. Kad Laumės turėjusios ryšį su Perkūnu, rodo tai, jog ketvirtadienis laikytas ir Laumių ir Perkūno diena. Iš pradžių laumės buvo vaizduojamos ornitomorfinėmis arba zoomorfinėmis būtybėmis. Pirminis jų pavidalas buvo paukštė karvelis, kuris daug kur vadintas Laumės paukšte. Jos vaizduojamos sėdinčios ar besisupančios ant medžių, dažniausiai ant beržų, ant kurių iš jų išaugdavo laumių šluotos. Iš miško augalų dar su laumėmis susieti laumriešučiai, laumpaparčiai. Zoomorfiniu pavidalu jos vaizduojamos laukinėmis ožkomis, moterimis su raguotomis ožkos galvomis, didelėmis krūtimis, meškomis, katėmis, rudomis gauruotomis kalėmis, kumelėmis.

Gruodžio mėnesio jubiliejai ir žymios datos

Gruodis – pirmasis žiemos mėnuo. Saulė pasirodo retai, žemę slepia sniegas ir kausto šaltis. Iš didžiųjų darbų valstiečiams belikęs linamynis. Linamyniui, kaip ir kitiems sunkiems darbams, buvo kviečiamos talkos. Jis ypatingas tuo, kad buvo dirbama naktimis: dieną jaujos pirtyje linų stiebeliai buvo karštyje džiovinami, naktį rankiniais mintuvais vyrų laužomi (“minami”), merginų čia pat išlaužtos iš stambių spalių linų saujos braukiamos lengvesniais mintuvais ar brukamos bruktuve. Jauja būdavo apšviesta besikūrenančių šakalių (juos kurstyti buvo paauglių ir karšinčių senelių darbas) ar prie sienos pakabinto žibinto, – puiki proga vaikinams, apsitaisius šmėklomis, pagąsdinti merginas. Talkos metu šeimininkės stengdavosi paruošti kuo skanesnį ir sotesnį maistą, ypač populiarus linamynio talkų patiekalas buvo riebus kugelis, kruopų, žirnių, bulvių ir šviežios kiaulienos šutinys, vadinamas šiupiniu, įvairūs virtiniai su lašiniais ar varške, ant kopūstlapių duonkepyje iškeptos bulvinės bandos su grietinės ir spirgučių dažiniu. Talkininkai paprastai buvo vaišinami ten pat, jaujoje, net keletą kartų per naktį. Darbo talkos, anot žymiojo suomių etnologo Kumsta Vilkuma, senovės žmogui buvo viena didžiausių švenčių. Jų metu kiekvienas turėjo puikią progą parodyti savo sugebėjimus, išprusimą, mokėjimą bendrauti, krėsti pokštus. Čia ne tik užsimegzdavo pažintys, bet neretai buvo pasirenkamas partneris vedyboms. Neilgomis poilsio (“pypkiarūkio”) valandėlėmis senesnieji sekė pasakas, minė mįsles, jaunimas krėtė išdaigas, prasdimanydavo įvairiausių žaidimų.

| |

Kaip aplenkti savo virtualius konkurentus?

Egzistuoja paprasta sėkmės taisyklė Internete: Padaryk savo svetainę naudingą žmonėms ir pranešk jiems apie tai. Sukurti Interneto svetainę yra tik pirmas žingsnis, o antras, ir nemažiau svarbus, būtų pritraukti į Jūsų svetainę lankytojus ir juos paversti klientais. Tačiau kaip tai teisingai padaryti? Statistika sako, kad apie 80% lankytojų vienaip ar kitaip svetaines randa per paieškos sistemas, tokias kaip Google, Yahoo, Msn ir kitas. Bet, kad jus rastų, ar užtenka vien tik jose užsiregistruoti? Pateiksiu paprastą, bet akivaizdų pavyzdį: užeikite į Google.com svetainę ir paieškos lauke surinkite kelias populiaresnias frazes: „nekilnojamas turtas“, “kelionės”. Jums bus išmesti tūkstančiai rezultatų, o svetainės labiausiai atitinkančios jūsų paieškomą frazę bus reitinguojamos nuo viršaus į apačią (kiekviename puslapyje po 10). Kiek iš tų rezultatų jūs peržiurėsite? Pirmus 100, tai būtų 10 pirmų puslapių? Tikriausiai ne. Labiau tikėtina pirmus 30 arba 3 puslapius, o daugelis turbūt neperžiūrės nei pirmų 5 rezultatų. Paieška internete leidžia atsirasti naujiems marketingo metodams, nes klientai patys ieško jūsų internete, o ne atvirkščiai. Jeigu šie naršytojai randa jūsų svetainę pagal paieškos rezultatus, jie jau susidomėję jūsų prekėm, paslaugom kitaip jie nebūtų jūsų iš vis radę.

| |

Kas yra optimizavimas paieškos sistemoms?

“Jeigu tu ją sukursi, jie ateis”- tai garsi frazė iš filmo Svajonių laukas. Deja, kaip bebūtų gaila, šios frazės negalima pritaikyti svetainių kūrimo rinkai. Daugelis verslo savininkų vis dar galvoja, kad sukūrus svetainę ir paleidus ją veikti, visas darbas jau nuveiktas. Realybė yra visai kitokia, norint gauti apčiuopiamos naudos iš virtualioje ervėje patalpinto kūrinio, darbas tik prasideda. Užeikite į Google.com svetainę ir surinkite, kad ir frazę „nekilnojamas turtas“. Jums bus išmesti tūkstančiai rezultatų, o svetainės labiausiai atitinkančios jūsų paieškomą frazę bus reitinguojamos nuo viršaus į apačią (kiekviename puslapyje po 10). Kiek iš tų rezultatų jūs peržiurėsite? Pirmus 100, tai būtų 10 pirmų puslapių? Tikriausiai ne. Labiau tikėtina pirmus 30 arba 3 puslapius, o daugelis turbūt neperžiūrės nei pirmų 5 rezultatų. Tai dar kartą patvirtina, kad jeigu jūsų svetainė gyvuoja Internete, tai dar negarantuoja, kad ji bus rasta. Optimizavimas paieškos sistemoms (angl. Search Engine Optimization) yra procesas, kurio metu siekiama padidinti lankytojų skaičių svetainėje ir pakelti svetainę kuo aukščiau tarp paieškos rezultatų. Kad jūsų svetainė būtų reitinguojama aukščiau negu konkurentų, reikia padaryti ją kuo „draugiškesnę“ paieškos sistemoms, o tada ir šansai pritraukti lankytojus bus jūsų pusėje.

Pristatomas naujas specializuotas tinklalapis www.esaugumas.lt
| | |

Pristatomas naujas specializuotas tinklalapis www.esaugumas.lt

2006 m. vasario 7 d., visame pasaulyje pažymint „Saugesnio interneto dieną“, pradėjo veikti naujas tinklalapis www.esaugumas.lt. Ši nauja informacijos ir visuomenės švietimo priemonė yra bandymas Lietuvoje sukurti internetinį tinklalapį, kuriame būtų skelbiama aktuali informacija tinklų ir informacijos saugumo tema. Tinklalapis www.esaugumas.lt turėtų tapti interaktyviu informacijos ir tinklų saugumo forumu. Naujas tinklalapis parengtas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) iniciatyva, bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija bei verslo bendrovėmis. Apsilankęs tinklalapyje www.esaugumas.lt, skaitytojas ras jo poreikius atitinkančią informaciją. Namų kompiuterių vartotojams skirtoje skiltyje pateikiama informacija apie dažniausias problemas internete: kompiuterinius ir mobiliuosius virusus, nepageidaujamą elektroninį paštą (spam), sukčiavimo būdus internete, kitas galimas grėsmes saugumui, bei pateikiamos rekomendacijos, patarimai, kaip išvengti galimų incidentų. Dauguma jaunųjų interneto vartotojų internetu naudojasi be jokių apribojimų ar kontrolės. Tikimasi, kad tinklalapyje www.esaugumas.lt pateikiama aktuali informacija sulauks tėvų ar globėjų dėmesio ir padės apsaugoti vaikus nuo internete tykančių pavojų.

2006 02 06 – 2006 m. Lietuvos sportinės žūklės varžybų nuostatai
|

2006 02 06 – 2006 m. Lietuvos sportinės žūklės varžybų nuostatai

Meškeriojimo čempionatas

Atvykimas 06 03 iki 11val. prie Nemuno, ties Bubiais. Važiuojant už Kauno link Vilkijos už Kulautuvos, posūkis į kairę, rodyklė Bubiai. Važiuoti žvyrkeliu link Nemuno. Kelia pažymėsime. Informa­cija: V.Ignatavyčius 8-698-30683, A.Rapkevičius 5-2333966,8-698-12861.

Vilčių sporto žaidynių kastingo varžybos

Atvykimas 06 10d. iki 10 val. Į Trakų Vokės vidurinės mokyklos stadioną. Vilnius, Kaunas gali išstatyti po 2 komandas kiti miestai ir rajonai- po 1 komandą. Komanda – 3 vaikinai, 1 mergina,1 treneris,1 vadovas. Programa – trikove (spiningas-Arenbergo, Skiš taikiniai ir tolis), penkiakovė-(spiningas-Arenbergo, Skiš taikiniai ir tolis, muselinė meškerė – taikiniai ir –tolis). Informacija pas A.Rapkevičių- 8-5-2333966, 8-698-12861.

Veteranų meškeriojimo ir spįningavimo v-bos

Atvykimas 07 08d. iki 11 val. prie Bublių tvenkinio. Važiuojant iš Kauno į Kėdainius “Via Baltica” keliu 1 km. iki kelio Kėdainiai-Panevėžys sukti į dešinę prie Bublių tvenkinio.
Meškeriojime dvi amžiaus grupės 50-60 metų ir virš 60 metų,spiningavime, 1 grupė – virš 50 metų. Informacija pas A.Rapkevičių 8-5-2333966,8-698-12861.

Saugesnio interneto dienai – mokinių pamoka tėvams ir mokytojams
|

Saugesnio interneto dienai – mokinių pamoka tėvams ir mokytojams

Vasario 7-ąją, tarptautinę Saugesnio interneto dieną, Vilniuje pirmą kartą surengta vieša interneto saugumo pamoka, kurią vedė sostinės mokiniai. Netradicinės pamokos apie aktualias interneto naujoves dalyviais tapo mokytojai ir tėvai – taip buvo siekiama atkreipti jų dėmesį į jaunimui svarbias problemas. Ši pamoka buvo tiesiogiai transliuojama ir internete. Saugesnio interneto dieną kartu su daugeliu ES šalių Lietuva minėjo pirmą kartą. Šios dienos renginį organizavo telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“, Švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos mokinių parlamentas. „Šiandien šalies moksleiviai bene aktyviausiai naudojasi internetu ir išbando jo naujoves. Malonu, kad būtent jaunimas aktyviai prisidėjo ir prie Saugesnio interneto dienos renginių organizavimo“, – sakė švietimo ir mokslo ministerijos sekretorius Alvydas Puodžiukas. Tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ liepos mėnesį atliktos apklausos duomenimis, internete naršo net 63 proc. Lietuvos vaikų ir paauglių. „Bitės“ grupės valdybos nario ir generalinio direktoriaus pavaduotojo privatiems klientams Žilvino Kučinsko teigimu, Saugesnio interneto dienos pamoka leido pažvelgti į internetą jaunimo akimis ir geriau suprasti, koks internetas jiems aktualus ir įdomus.