Month: lapkričio 2005

Visa statybų istorija rodo, kad geriausi architektų darbai pasižymėjo architektūros ir kitų menų sinteze. Naujosios statybos Lietuvoje jau baigia pripratinti mūsų akis prie interjerų, kurie dažnai nepasižymi savitumu. Originalumo jiems galėtų suteikti atidus žvilgsnis į šiuolaikiškai interpretuojamą kalvių meną. Tiek visuomeninių pastatų vestibiuliuose, tiek individualių namų holuose dominuojantys interjero elementai, į kuriuos krypsta pirmieji lankytojų žvilgsniai, dažniausiai būna kaip tik laiptai. Todėl svarbu, kokį įspūdį jie palieka. Anksčiau kalvio darbo laiptus galėjome įsivaizduoti tik individualiuose gyvenamuosiuose namuose, gi dabar galimybės kitos – originaliais metaliniais laiptais galima papuošti ir visuomeninių pastatų interjerus, o ką jau kalbėti apie jų svarbą restauruojant senamiesčių objektus. Lietuvos Kalvių sąjungos pirmininkas, vienas iš produktyviausių šalies kalvių Linas Leščiauskas yra žymus ne tik menine kūryba, bet ir konceptualiu bei rimtu savo darbo suvokimu.

1907 m. statinėmis bei dinaminėmis apkrovomis buvo išbandytas beveik penkerius metus projektuotas ir statytas 91,2 m ilgio ir beveik 12 m pločio metalinis trijų arkų Žvėryno tiltas per Nerį. Metalines Žvėryno tilto konstrukcijas prieš šimtą metų pagamino Varšuvos firma „Rudzkis ir Co”. AB „Paminklų restauravimo institutas” paminklotvarkos sąlygų byloje rašoma, kad šis tiltas yra romantiškas inžinerinis statinys, kurio konstrukciniai sprendimai, architektūra ir statant panaudotomis medžiagomis reprezentuojantis daugelį to laikmečio Vakarų Europos ir Rusijos metalinių tiltų. Tiltas smarkiai susidėvėjo per amžių trukusią eksploataciją bei nukentėjo nuo sprogimų per Antrąjį pasaulinį karą. Žvėryno tilto per Nerį remonto projektą parengė įmonė „Ekspertas”. Remonto darbų vertė – apie 4,5 mln. litų. Tilto žaizdas gydė dviejų specializuotųjų įmonių UAB „Viadukas” ir UAB „Tilsta” konsorciumas. Vienas tilto remonto uždavinių buvo atkurti plieninių konstrukcijų tilto laikomąją galią iki projekte numatytosios. Tiltą remontavę specialistai ir darbininkai, nepagailėję karčių žodžių Žvėryno tiltą dar karo metais atstačiusiems darbininkams (tikėtina, kariams pionieriams), apie caro laikų tilto statytojų darbą atsiliepė pagarbiai.

Organizacijoms, kurios siūlo integruotus sprendimus visose su statyba susijusiose srityse, turėtų būti aktuali techninės dokumentacijos valdymo sistema. Ši sistema leistų optimaliai valdyti techninę dokumentaciją bet kurioje jos kūrimo stadijoje, sumažintų projekto parengimo laiką bei kainą, suteiktų galimybę rangovams, užsakovams ir projektuotojams dalytis bei keistis technine informacija realiu laiku įmonės viduje ir už jos ribų. Techninės dokumentacijos valdymo sistema į vientisą grandinę sujungia įmonės viduje egzistuojančius standartus. Vienas jų – techninės dokumentacijos struktūros kūrimas, archyvavimas, saugojimas bei platinimas vartotojams. Kad techninės dokumentacijos valdymo sistema efektyviai funkcionuotų ne tik organizacijos įstatų bei taisyklių popieriuose, turi būti sudaryta ir įdiegta techninės dokumentacijos valdymo sistema. Ši sistema turi atspindėti projekto rengimo eigos grandinę: PROJEKTUOTOJAS – ARCHYVAS – VARTOTOJAS. Šiuo požiūriu vartotojas gali būti tos pačios projektavimo organizacijos projektuotojas, užsakovas ar rangovas.

Miestų plėtra – akivaizdi krašto augimo išraiška. Investicijų bumas sostinėje, provincijos kompleksų beatsikratantys kiti Lietuvos miestai demonstruoja kryptingą judėjimą, leidžiantį puoselėti socialinės gerovės, kultūrinės atgaivos, tautinės tapatybės viltis. Miestai vystosi kaip gyvi organizmai: derinami įvairūs poreikiai, patenkami tinkamiausi laikmečiui sprendimai. Iš ekskurso į Vilniaus miesto plėtros istoriją matyti, kad pagrindiniai plėtrą formuojantys veiksniai buvo palankių gamtinių sąlygų, patogumo, ekonominės naudos ir saugumo siekimas. Pirmiausia buvo įsisavinamos tinkamiausios tam tikru požiūriu teritorijos (vanduo, saugumas, prekybos keliai), po to palaipsniui apgyvendinamos ir prastesnės vietos. Patogumo bei ekonominės naudos kriterijais paremtą teritorijų įsisavinimą lydi neišvengiamas tankinimas, grindžiamas visų pirma ekonominiu motyvu. Ekologinis motyvas yra labiau nukreiptas į ateitį. Darnaus miesto vystymo koncepcija, apimanti ekonominių, ekologinių ir socialinių reiškinių suderinimą, numato vienas kitą tausojančius veiksmus tarp žmonių ir gamtos. Darnus vystymas remiasi rodiklių sistemomis, įvairiai skirstančiomis vertybes, kurias būtina realizuoti, siekiant visų gerovės.

Lietuvos kompiuterinės programinės įrangos rinkoje yra keletas taip vadinamų sąmatinių programų, t.y. programų, kurių pagalba galima pasiskaičiuoti statybos ar remonto darbų kainą, išanalizuoti resursų poreikį, paruošti sąmatinę dokumentaciją (pavyzdžiui, konkursui). Visos šios programos suteikia vienokias ar kitokias primones, reikalingas sąmatoms, atliktų darbų aktams, kompleksinėms suvestinėms, resursų išrankoms bei kitiems dokumentams sudaryti, pateikia vienokio ar kitokio pilnumo normatyvinę bazę (bei galimybę sudaryti ir naudoti t.v. “firmines” darbų, resursų bei kainų bazes), tačiau daro tai skirtingai: vienos akcentuoja vienus dalykus, antros – kitus, o trečios – apskritai nelabai aišku ką (greičiausiai tik tai, kad taip programuotojui atrodė paprasčiau). Iš rimčiausių šiuo metu esančių programų galima paminėti tris: sukurtą UAB “Sistela”, UAB “Astera” bei, be abejo, Rimvydo Mikalausko ir Sauliaus Mikalausko SES2000.

Statybinės įmonės veikla neįmanoma be gero planavimo ir vykstančių procesų analizės. Atsargų valdymas, gamybos paruošimas, planavimas, dokumentacija, vykdymo kontrolė ir t.t. – tinkamai nesuderinus šių aspektų pelninga įmonės veikla tebus laikinas reiškinys, sąlygotas atsitiktinumo (“užsakovas turėjo daug pinigų, neturėjo, kur jų leisti”, ir pan.). Stiprėjant konkurencijai techninis ir finansinis “rezervas” mažėja, dalyvauti konkursuose ar pradėti statybas, tik galbūt tikintis pelno, kaip kad buvo neseniai, tampa visiškai beprasmiška. Reikalavimai kokybei nuolat didėja, tad statybinės įmonės priverstos ieškoti būdų, kaip darbus atlikti taupiau bei sparčiau, o to padaryti nepavyks, jei įmonės darbas nėra gerai organizuotas, neišskirti svarbiausi sėkmingo darbo momentai, nepaskirstytos pareigos ir atsakomybė, nesuprasti svarbiausi pačios veiklos principai. Bendraudamas su daugybe statybinių įmonių vadovų bei sąmatininkų, neretai susiduriu su neefektyviu darbu, akivaizdžiomis organizavimo klaidomis ar net kuriozais, kai telieka stebėtis, kaip įmonė apskritai dar dirba. Kartą teko diegti sąmatinę programą vienoje įmonėje, kuri tam ir naują kompiuterį įsigijo.