Būstų rinka nebežino sveiko proto ribų
Nekilnojamojo turto vertinimas – paskutinis akordas, nuskambantis bankų klientams, norintiems įsigyti būstą už pasiskolintus pinigus. Esant nestabiliai rinkai – tiek smarkiai kylant, tiek krintant būstų kainoms įvertinti turtą yra sunkiau. Vertintojai neslepia – su bankų klientais tenka net konfliktuoti, kol juos pavyksta įtikinti, jog norimo įsigyti nekilnojamojo turto toli gražu neįmanoma įvertinti tokia suma, kokios prašo pardavėjas. Dažniausiai nerealių kainų prašoma už sklypus, ypač – žemės ūkio paskirties. Mat juos įsigyjant dažniausiai veikia fantazijos – pirkdamas žemės ūkio paskirties sklypą, žmogus dažnai prisisvajoja, ką jame bus galima pastatyti, ir sutinka mokėti kosminę sumą už žemę, kuri galbūt taip ir neįgis gyvenamosios paskirties sklypo statuso. “Jei nėra detaliojo plano, statybos leidimo, tokia žemė vertinama kaip elementarus žemės sklypas. Mes fantazijų nevertiname, todėl ir kyla konfliktų su pirkėjais”, – sakė korporacijos “Matininkai” Klaipėdos skyriaus vadovas Romualdas Jonikas. Jo įsitikinimu, žemė negali kainuoti tiek, kiek už ją dabar prašoma. Pavyzdžiui, nedirbamos žemės hektaras, dabar kainuojantis 10-15 tūkstančių litų, pasak vertintojo, realiai vertas vos 2 tūkst. litų. “Tačiau, jei pirkdamas žemės ūkio paskirties žemę nežadi ten auginti burokų, o pradedi fantazuoti joje statyti pilį, tuomet esi pasiryžęs už ją mokėti ir nerealią kainą. Viskas tvarkoje, jei už sandėrį mokama grynaisiais pinigais, tačiau jei imama paskola iš banko, pirkėjams tenka nusivilti vos tik jų išsvajotame sklype apsilanko vertintojai”, – pasakojo R. Jonikas.