|

Apie laimę

Laiminga savaitė su laimingais žmonėmis – retas nuotykis televizijoje. Laimingi buvo vaikai, nes TV3 (“Vaikų balsas 2005”) jiems padėjo išsirinkti Nomedą ir “Harį Poterį”. Suaugėliai ginčijasi dėl raganavimo televizijoje, vaikai skaito apie berniuką ant šluotos. Netrukus pasirodys ir šeštasis tomas paslaptingų skraidymų. Skaitymas šiandien savaime palaima. Naujoviško skaitymo specialistas D.Pennacas knygoje “Kaip romanas” rašo: reikia suprasti, jog “knygos buvo parašytos ne tam, kad mano sūnus, mano dukra, jaunimas jas komentuotų, bet kad jie, jei širdis jiems liepia, jas skaitytų”. Anglas P.Robinsonas šį pavasarį Vilniuje mokė skaitymo malonumo per radiją. Televizijoje vis dar neatsisakome recenzavimo ar vaikščiojimo aplink knygų krūvą. Kaip padaryti skaitymą kokiu nors “realybės šou”? Kai “Keičiu žmoną” ar sėdžiu “Bare” – ne knyga galvoje. Bet tikiu, kad kokį “Labą rytą” pradėsime ne tik nuo laikraščių, bet ir nuo knygų. Vakarais – “Vakaras su autografu”. Susėdo trys vedėjai – V.Gerulaitis, A.Sakalauskas, E.Sipavičius. Visi savikritiški. V.Gerulaitis ypač: “Esu baisus namie, gatvėje myliu visokias skruzdėlytes, nesu joks “žvaigždė”. Į muziką buvęs “įmestas” atsitiktinai, o studijavęs net 11 metų, vis su išmetimais.

|

Laikas eina per kiną

“Klausimėlis” (LTV) paklausė šiuolaikiško jaunuolio: “Prieš kiek metų buvo sovietiniai laikai?” Tas mikt mikt: “Nežinau…” Negi tiek nutolome nuo to laiko ir to kino? Ir vis dar tolstame? Girdėjau repliką apie Š.Barto ir V.Navasaičio kartos filmus: “Ir vėl lėta, niūru, miglota. Kada baigsis tas socrealizmas? Juk aplink jau realybės šou!” Kas norėjo ir kas pasistengė, – ir laiką, ir kino režisierių A.Grikevičių atrado iš naujo “Kino pavasaryje”. Kanų kino festivalį pasiekęs lietuviškai sovietiškas “Faktas” puikiai pritapo prie naujojo Europos kino ar Lotynų Amerikos rekonstrukcinių istorinių filmų. Jeigu pridursime ir kitus geriausius su istorija susijusius A.Grikevičiaus filmus – “Ave, vita”, “Jausmai”, “Sodybų tuštėjimo metas”, pajusime, kad anas laikas niekur nedingo, nes šiemet jis vėl sukėlė pasaulines diskusijas dėl tikros ir netikros karo pabaigos. Kažkur skaičiau, kaip JAV pasiuntinybės darbuotojas, žvelgdamas pro langą į džiūgaujančią minią Maskvos gatvėse 1945 m. gegužę, palingavo galva: “Jie dar nežino, kad prasideda naujas karas…” Iš tikrųjų “Šaltasis karas” truko dar pusę šimtmečio. Ne viską žinome ir šiandien, bet gal klasikinis mūsų kinas tuo ir vertingas, kad jis kėlė klausimus, į kuriuos atsakymo ieškome šiandien ir kažin ar rasime rytoj.

| | |

K.Prunskienė tapo kunigaikštiene

Žemės ūkio ministrei, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos (VNDPS) lyderei Kazimierai Prunskienei viešnagės Sankt Peterburge metu buvo suteiktas kunigaikštienės titulas. Kaip rašo dienraštis “Lietuvos žinios”, vizito išvakarėse politikė sužinojo, kad Tarptautiniai asmenybių rūmai įteiks jai ordiną “Tarptautinė garbė”. Laiške buvo nurodoma, kad K.Prunskienė bus apdovanota už didelį asmeninį indėlį į tarptautinę ekonominę, socialinę ir kultūrinę plėtrą. Apdovanojimo ceremonija birželio 7 dieną vyko vienoje iš Sankt Peterburgo cerkvių, kuri šiuo metu rekonstruojama. K.Prunskienės vadovaujamą delegaciją pasitiko stačiatikių šventikas, pasipuošęs apeiginiais drabužiais. Lietuvos ministrei buvo išdėstyti motyvai, už ką ji apdovanojama, ir įteiktas minėtas ordinas. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad K.Prunskienės laukia dar viena ceremonija, kuri, pasak jos pačios, tapo tikra staigmena.

| | |

NMA buvo nusprendusi nefinansuoti “Krekenavos mėsos” projekto, bet sprendimą pakeitė

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vidaus audito tarnyba buvo pripažinusi su ūkio ministru Viktoru Uspaskichu susijusios “Krekenavos mėsos” projektą netinkamu SAPARD paramai gauti, tačiau vėliau, be svaraus pagrindo pakeitus sutartį, lėšos buvo išmokėtos. Taip penktadienį bendrame Seimo komisijų, tiriančių ministro veiklą ir SAPARD lėšų skirstymo skaidrumą, posėdyje tvirtino Valstybės kontrolės (VK) pareigūnai. VK Finansinio audito 7-ojo departamento atstovai pareiškė, kad iš pradžių NMA vidaus audito tarnyba buvo pripažinusi “Krekenavos mėsos” projektą netinkamu SAPARD paramai gauti. Pasak vyresniosios valstybės auditorės Žanetos Grečnienės, 2001 metais, kai bendrovė pateikė paraišką, jos pelnas siekė 3,69 mln. litų, įmonė neturėjo jokio turto, o joje dirbo tik 2 darbuotojai.

MVD: Rusų hakeriai – geriausi pasaulyje
| |

MVD: Rusų hakeriai – geriausi pasaulyje

Specialių techninių valdymo įrenginių MVD viršininkas, milicijos generolas – leitenantas, Morisas Mirišnikovas Londone, konferencijos, skirtos kiber nusikaltimams e – Crime Congress, metu , savo pasisakyme, skirtame užsienio kolegoms pareiškė, kad rusų hakeriai yra patys geriausi pasaulyje ir pakvietė įvairių šalių teisėsaugos pajėgas pradėti kovą su kiber nusikaltėliais. Kaip rašo sekmadieniniame amerikiečių internetiniame leidinyje CNet News, Mirošnikovas savo pranešime ypač pabrėžė, kad visiems yra žinoma, kad rusus garsina pasiekimai matematikos srityje, o rusų programuotojai – pasaulyje labiausiai kvalifikuoti, tuo pačiu, labiausiai kvalifikuoti ir rusų hakeriai. Kaip pranešė Mirošnikovas, vakarykščiai hakeriai – paaugliai ” užaugo ” ir dabar užsiima šia veikla skatinami ne nusikaltėliškų paskatų, o norėdami pralobti. Jie pinigus užsidirba kompiuterinio įsilaužimo pagalba.

Geismai ir grožis Lietuvos fotografijoje
|

Geismai ir grožis Lietuvos fotografijoje

Akto fotografija išgyveno keistą ir sudėtingą evoliuciją. XIX a. nuogo žmogaus kūno fotografija buvo daugiau nuslepiama negu išviešinama. Pornografijos zonoje atsidūrė viskas, kas susiję su lytinių santykių vaizdavimu. Ir dabar vienas iš erotikos ir pornografijos skiriamųjų ženklų – pornografija yra tik lytinio akto fiksacija, vien kūniškas geismas, o erotika – grožis ir jausmas, meilės išraiška. Tačiau ta skiriamoji linija vis labiau trūkinėja, nes atskirti, kur yra vien geismas, o kur – esminių žmogaus gyvenimo momentų raiška, vien apibrėžiant objektus, kuriuos galima vaizduoti, o kurių ne (krūtys, vyro ir moters lytiniai organai, sueitis ir įvairiausi jos būdai), jau beveik neįmanoma. Kine savotiškas lūžis buvo skandalą sukėlęs garsaus italų režisieriaus B. Bertolucci filmas Paskutinis tango Paryžiuje (1972), gavęs daug svarių apdovanojimų, bet ir nuobaudų – Italijoje režisieriui ilgam buvo atimta pilietybė. Ten pat teismo procesą perėjo ir kitas režisierius – T. Brassas su filmu Kaligula. Sakoma, kad jam pirmajam kine pavyko įrodyti, jog filmas – istorinis, jame parodyti visi pagedusios Romos papročiai, todėl kaltinimas pornografija negalimas. Nesnaudė ir pornografijos verslas: veik tuo pat metu JAV pasirodė Gilioji gerklė (Deep Purple) – pirmasis pilnametražis „kietosios pornografijos“ (atvirai, stambiu planu rodomi lytinių santykių būdai) pavyzdys. Po poros dešimtmečių JAV buvo išleista ir pirmoji akademinė pornografijos istorija – L. Williams knyga Hard Corn.

Veidu į jūrą
|

Veidu į jūrą

Ne kartą teko girdėti, kad buriavimas – karališka pramoga. Čia reikėtų padaryti trumpa ekskursą į istoriją. Buriavimo pradžia laikomas XVII amžius, o jo gimtinė – Olandija. Pirmosios varžybos, kuriose burlaiviais lenktyniavo Anglijos karalius Karolis II ir jo brolis Jorko hercogas Jokūbas, vyko 1661 m. Temzėje. Po kelerių metų pralaimėjęs varžybas Jorko hercogas įkūrė pirmąjį Karališkojo karinio laivyno jachtklubą. Taigi iš tiesų pačioje pradžioje tai buvo turtingųjų pramoga, tik vėliau buriavimas įtraukė ir daugiau žmonių bei jis tapo ir jų sportu. “Buriavimas kainuoja laiką, pinigus ir artimųjų kantrybę”, – atsako A.Dovydėnas, paklaustas, kiek kainuoja buriuoti. Tačiau greitai pašnekovas pažeria skaičių laviną. 20 metų senumo optimali ežerinė jachta Lietuvoje kainuoja ne mažiau nei 28 tūkst. Lt. Tokio pat senumo jūrinės jachtos kaina – apie 68 tūkst. Lt. Pigiausios jachtos – Lietuvoje, brangiausios – Anglijoje. Jei nusprendėte įsigyti jachtą užsienyje, prie sumos pridėkite dar 28 proc. mokesčiams susimokėti. Atskirai dar teks įsigyti ir bures. Naujos burės kainuoja apie 120-180 Lt už kvadratinį metrą. Senesnes bures galima įsigyti gerokai pigiau. Ir tai dar ne visos išlaidos. Tarkime, 28 pėdų ilgio ir 2,8 metrų pločio laivui švartuoti, laikant jį Klaipėdoje, per metus reikės skirti 1,8 tūkst. Lt, sandėliukui daiktams sudėti – papildomai 900 Lt per metus. Standartinis plaukiojimo sezonas Lietuvoje trunka apie penkis mėnesius.

|

Premjeras stebisi raginimais pakeisti nutarimą dėl “Rubicon group” atitekusio sklypo

Reikalavimai patikslinti Vyriausybės nutarimą dėl 61 hektaro sklypo, kuriame vėliau iškilo “Siemens” arena, perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei Ministrui Pirmininkui skamba keistai. “Reikalaujama pakeisti Vyriausybės nutarimą. Tokie raginimai nesuprantamas dalykas, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime aiškino premjeras. – Aiškiai nustatyta, kas turi teisę nagrinėti Vyriausybės nutarimus, ar jie teisingi, ar atitinka mūsų kompetenciją. Mes pasirengę prieš tas institucijas atsakyti. Tokia institucija yra Konstitucinis Teismas, o ne Seimo komitetas”. A.Brazauskas priminė, kad pagal Seimo statutą penktadalis parlamentarų gali kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išsiaiškintų, ar Vyriausybės nutarimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. Ministro Pirmininko susierzinimą sukėlė išvakarėse įvykęs Seimo Audito komiteto posėdis, kuriame buvo nagrinėjamos 60,8 hektaro ploto žemės sklypo “Siemens” arenos ir pramogų parko Vilniuje statybai skyrimo bei žemės paskirties jame keitimo aplinkybės.

| | |

Korupcijos Vilniaus savivaldybėje tyrimui diriguos L.Graužinienė

Galimos korupcijos Vilniaus miesto savivaldybėje ieškančiai Seimo komisijai vadovaus parlamentinės Darbo partijos frakcijos seniūnė Loreta Graužinienė. Seimas ketvirtadienį priėmė nutarimą, kuriuo L.Graužinienė komisijos pirmininko poste pakeitė bendrapartietį Vytautą Draugelį. Rokiruotė komisijoje padaryta dėl V.Draugelio ligos – jis dėl padidėjusio kraujospūdžio atsigulė į vieną iš Vilniaus ligoninių. Seimo laikinoji tyrimo komisija korupcijos Vilniaus savivaldybėje paieškoms buvo sudaryta, kai Darbo partijos lyderis, ūkio ministras Viktoras Uspaskichas Vilniaus merą, liberalcentristų lyderį Artūrą Zuoką apkaltino bendrovės “Eksimeta”, siekiančios įkurti Maskvoje Lietuvos prekybos namus, protegavimu.

| | |

A.Zuoko veiksmus tirianti komisija tikrins V.Uspaskicho pateiktų dokumentų autentiškumą

Darbo partijos lyderis, ūkio ministras Viktoras Uspaskichas, ketvirtadienį liudijęs galimą korupciją Vilniaus miesto savivaldybėje ir sostinės mero Artūro Zuoko veiksmus tiriančioje parlamentinėje komisijoje, pateikė komisijai papildomų dokumentų. Pasak V.Uspaskicho, šie dokumentai liudija apie UAB “Eksimeta” protegavimą. “Pagal šiuos dokumentus, kur juodau ant balto parašyta – protegavimas, aš, būdamas A.Zuoko vietoje, būčiau atsistatydinęs”, – sakė žurnalistams V.Uspaskichas. Seimo laikinosios komisijos vicepirmininkas Vytautas Galvonas sakė, kad komisija gavo iš V.Uspaskicho Vilniaus miesto mero susirašinėjimą su Maskvos Vyriausybe, pasirašytas Valstybės turto fondo sutartis ir su UAB “Eksimeta” susijusius Ūkio ministerijos raštus. V.Galvonas sakė, kad dėl tų dokumentų autentiškumo komisijos nariai nutarė kreiptis į Vilniaus savivaldybę, Ūkio ministeriją ir į Valstybės turto fondą. Komisijos vicepirmininkas nesiėmė kol kas vertinti šių dokumentų, nes neturįs įrodymų, kad dokumentai yra tikri. “Jeigu tie dokumentai yra tikri, tai jie yra pakankamai svarbūs”, – sakė V.Galvonas. Jis pridūrė, kad kai kurie dokumentai yra nauji, iki šiol nematyti.