Ubisoft pranešė apie savo kanadietiškų valdų išplitimą. Studija Ubisoft Montreal, skaičiuojanti apie 1000 žmonių, artimiausiu laiku turės ” sesutę ” – Ubisoft Quebec. Planuojama, kad 2010 metams, jos bendradarbių skaičius pasieks tūkstantį. Bendra apimtis bus 75 milijonai Kanados dolerių.
Viduržemio jūros dietai būdingas didelis kiekis daržovių, ankštinių augalų, vaisių ir grūdinių kultūrų, vidutiniškas arba netgi didelis kiekis žuvies, nedidelis kiekis sočiųjų riebalų, tačiau didelis kiekis nesočiųjų riebalų, ypač alyvų aliejaus, nedidelis kiekis pieno produktų ir mėsos, nedideliais kiekiais vartojamas alkoholis, daugiausia vynas. Neseniai atlikti tyrimai įrodo, kad tokia dieta gali būti labai naudinga sveikatai. Tyrime dalyvavo daugiau nei 74 000 sveikų vyrų ir moterų iš devynių Europos šalių, kurių amžius buvo ne mažiau 60 metų. Buvo fiksuojama informacija apie jų dietą, gyvenimo būdą, medicininė istorija, rūkymo įpročiai, fizinio aktyvumo lygis ir kiti svarbūs veiksniai. Modifikuotos Viduržemio jūros dietos laikymasis buvo matuojamas naudojant pripažintą skalę. Didesnis dietos laikymasis buvo siejamas su mažesniu bendru mirtingumu. 2 taškais geresnis dietos laikymosi rezultatas buvo siejamas su mirtingumo sumažėjimu 8 procentais, o 3 – 4 taškais geresnis rezultatas buvo siejamas atitinkamai su 11 ir 14 procentų bendru mirtingumo sumažėjimu. Taigi, pavyzdžiui, sveikas 60 metų vyras, kuris laikosi tinkamos dietos (surenka 6 – 9 taškus), gali tikėtis išgyventi maždaug vienais metais ilgiau nei to paties amžiaus vyrai, kurie nesilaiko dietos. Ryšys tarp dietos laikymosi ir ilgaamžiškumo buvo stipriausias Graikijoje ir Ispanijoje, galbūt todėl, kad šių šalių gyventojai laikosi tik Viduržemio jūros dietos.
Šiuo metu nemažą žmonių dalį ima kamuoti pavasarinės alergijos. Naujų tyrimų duomenimis, šienligės simptomus sumažinti, mažiau vaistų vartoti jiems padėtų savitaiga. Savanoriai, kamuojami žolės ar žiedų poveikio, buvo apmokyti savihipnozės, ir po to teigė, jog simptomai, tarkim, varvanti nosis, prislopsta. Be to, priepuoliams užklumpant jiems pakako griebtis šiek tiek mažiau vaistų. Laboratoriniai tyrimai taip pat parodė, kad hipnozė pagerino kvėpavimą. Tai paskelbta, 2 metus Šveicarijos Bazelio universitete stebėjus 66 savanorius. Manoma, kad savitaiga gali net reguliuoti imuninės sistemos veiklą. Jau senesni tyrimai buvo atskleidę, kad hipnozė skatina imuninių ląstelių gamybą. Tai buvo veiksminga studentų, išgyvenančių stresą prieš egzaminus, ir pacientų, kenčiančių nuo chroniško genitalijų herpes viruso, atvejais. Sergant šienlige, vartojami vaistai, padidinantys kraujo plūdimą į nosį – tuomet ligos simptomai prislopsta. Pastebima, jog hipnozė taip pat gali paspartinti kraujotaką, nors ir neaišku, kokiu būdu tai nutinka. Atrinktieji pacientai išklausė dviejų valandų paskaitą, kurios metu buvo ir mokomi savitaigos, ir tiesiog kalbėjo apie savo negalavimus. Jie buvo mokomi atsipalaidavimo technikos, kurios reikėtų griebtis vietoj vaistų, pajutus besiartinančią šienligės ataką. Alergiškiesiems žmonėms pakakdavo įsivaizduoti ´saugią vietelę. Tai galėjo būti malonus pasivaikščiojimas miške, sniego pusnys ar paplūdimys. Pakanka įsijautus įsivaizduoti, jog pats ten esi. Taigi ši hipnozė – ne tokia, kurios metu žmogus praranda savikontrolę.
Didžiausia laimė visiems tėvams – auginti sveiką vaiką. Tačiau vargu ar rastume nors vieną šeimą, kuri nebūtų susidūrusi su vaiko negalavimais: didesniais ar mažesniais. Natūralu, kad net menkiausia sloga, jeigu ja suserga kūdikis, sukelia rūpesčių mamai. Ką jau besakyti apie karščiavimą, vėmimą ar kaulų lūžius – tai stresas tiek vaikui, tiek tėveliams. Taigi, viena aišku – liga yra fizinis ir psichologinis diskomfortas. Tačiau visi žino posakį “Dvi medalio pusės”. Pamėginkime pažvelgti į ligą iš dviejų pusių. Tikiuosi, kad dabar jau visi vaikų gydytojai, konsultuodami ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvelius, ramina juos ir paaiškina, kodėl mažiukai palyginus dažnai serga. Juk, susidūrus su išorinio pasaulio mikroorganizmais: virusais, bakterijomis, vaiko imuninė sistema reaguoja apsauginėmis reakcijomis – sloga, kosuliu, karščiavimu. Tokiu būdu organizmas susipažįsta su ligų sukėlėjais, ir kitą kartą su jais susidūręs iš karto gamina antikūnius, kurie efektyviai saugo ir neleidžia pasireikšti ligai. Taigi, šiuo atveju, tiek tėvų, tiek gydytojų pagrindinė užduotis gerai slaugyti vaiką, sureguliuoti rėžimą, mitybą, taip padedant vaiko organizmui pačiam kovoti su ligų sukėlėjais ir “treniruoti” savo imunitetą. Kartais, kai liga akivaizdžiai stipresnė už vaiką, prireikia medikamentų, kurie padėtų nusverti svarstyklių lėkštelę vaiko naudai.
Šiandien daug keliaujama po Europą, aplankomos įspūdingos Austrijos, Vokietijos, Slovakijos ir kt. šalių pilys. Lietuvoje turistų traukos centrais taip pat tampa pilys ir jose įsikūrę muziejai. Biržų tvirtovė ir muziejus yra tarp tokių svarbių Lietuvos istoriją atspindinčių objektų, kaip Kernavė, Trakai ir Vilnius. Pavarčius turistinę literatūrą apie Biržų tvirtovę su statybų, sugriovimų, atstatymo datomis, statytojų kunigaikščių Radvilų gimimo ir mirimo metais, sunku suvokti ir pajausti buvusios tvirtovės didybę, dabartinių rūmų atstatymo ir teritorijos sutvarkymo sunkumus. Perskaičius XX a. 7-8 d-mečio straipsnius ir spaudoje vykusias diskusijas apie Biržų tvirtovės rūmų atstatymą, darosi aišku, kaip po kruopelytę buvo renkama ikonografinė medžiaga, vykdomi archeologiniai tyrinėjimai ir rengiamasi atstatymo darbams. Apie Biržų bastioninę tvirtovę yra publikuota gana daug straipsnių tiek mokslinėje literatūroje, tiek periodikoje. Kadangi neturiu tikslo kartotis ar oponuoti rašiusiems, todėl straipsnyje remiuosi muziejininkų naudojama medžiaga apie Biržų tvirtovės istoriją. Apie dabartinės Biržų tvirtovės rūmų atstatymą ir teritorijos tvarkymą turime nepublikuotą architekto Evaldo Purlio rankraštį („Biržų pilies restauracijos istorija“), o apie II tvirtovę, kurios rūmai jau atstatyti, naudojausi Valdo Rakučio, maketo autoriaus, muziejui pateikta medžiaga „Biržų tvirtovės maketo vizitinė kortelė“.
2005 m. balandžio 28 dieną Norvegijos sostinės priemiestyje Asker darbą pradėjo pirmasis Europos simpoziumas „e-NOID“, skirtas biometrinių technologijų naudojimui. Simpoziume dalyvauja Belgijos, Danijos, Estijos, Suomijos, Prancūzijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Portugalijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės atstovai. Biometrinių duomenų naudojimas tapo ypač reikšmingas po 2001 metų rugsėjo 11 dienos tragedijos JAV. Šiuo metu daugelyje Europos valstybių vykdomi prioritetiniai projektai, kuriais siekiama įtvirtinti el. dokumentų naudojimą (pasas, liudijimas ir t. t.), kuriuose būtų įdiegti dokumento savininko biometriniai duomenys (tarkime, pirštų atspaudai). Tai užtikrina aukšto lygio dokumentų apsaugą: jo negalima padirbti, neteisėtai panaudoti. Kaip minėta, simpoziume dalyvauja ir Lietuvos atstovų: Užsienio reikalų, Vidaus reiklų ministerijų specialistai bei UAB SSC (Skaitmeninio sertifikavimo centras) direktorius M. Dadašovas.
Kaip ir ankščiau, žaidėjui tenka susikauti tik su vienu priešu – laiku. Daugiau niekas negali pertraukti nesibaigiančio pinigų srauto. Gaila, neįtikinantys kosmetiniai pasikeitimai šmėstels išsaugotos žaidimo mechanikos fone. Iš visko sprendžiant, žaidimo autoriai ir nesistengė kažką atitolinti. Ir taip kas nors nupirks.
3D Realms į dienos šviesą išleido pradinį kodą, vieno iš nesėkmingiausių projektų – šaulys Shadow Warrior, sukurtas Build. Archyvo, išplatinto GPL svoris 4.5 Mb.
Z. Kuchovičius rašo XVI a. didžiosios kunigaikštienės –karalienės biografiją, tobulai ,,įsijautęs” tik į savo laiko ir aplinkos moterų elgesį. Anos epochos supratimas, ką tik žuvusios karalienės Elžbietos vietoje atsidūrusios Barboros Radvilaitės nuotaikų ir išgyvenimų suvokimas Z. Kuchovičiui svetimas, nenaudingas, todėl jo ir nėra. Daug autorių: Orzechowskio, Rysinskis, Gornickis, Starovolskis, Okun, Stryjkovskis, Balinskis, Jasnovskis ir kiti apie karalienę Barborą rašo, parodydami jos gerą išauklėjimą, pamaldumą ir santūrumą. Todėl Z. Kuchovičius negalėjo išsiversti, neatvilkęs iš Krokuvos purvyno garsiosios Dianos di Cordona ar kitos panašios rūmų damos ,,titulo” – ,,meretrix magna” (,,didžioji ištvirkėlė”). Jeigu Lenkijoje tokių buvo, tai kaip galėjo nebūti Lietuvoje? Reikia pasistengti, kad Lietuvos ,,džiunglėse” nebūtų gražiau kaip Lenkijos ,,nedžiunglėse”. Tas pat su karalienės Bonos burtininkėmis, rūmų tarnautoja Svinska ir šmeižtų nešiotoju Lobockiu –juos visus ,,perregistruoja” į Radvilų valdas, nors Zavichosto kaštelionaitė Svinska gal nė nežinojo kurioj pusėj Lietuva yra. O apie burtininkėmis susirūpinusią Boną Žygimantas Augustas savo laiške Radvilai Juodajam aiškiai parašė. Kas ką būtų sugalvojęs, esant tokiam priešiškumui, pats Žygimanto Augusto vedybų faktas yra nepaneigiamas kunigaikštytės Barboros dorumo ir jos asmens vertės įrodymas.
Skelbiamas Kėdainių liuteronų kunigo Heinricho Johanseno rankraštinis literatūrinis traktatas, dedikuotas kunigaikštytei Liudvikai Karolinai Radvilaitei, paskutinei Biržų ir Dubingių Radvilų protestantiškosios giminės šakos atstovei, parašytas vokiškai Kėdainiuose 1680 metais, saugomas Slaptojo valstybinio Prūsijos kultūros paveldo archyvo Karaliaučiaus istorinio valstybinio archyvo fonde. Ten pat yra ir lotyniškas šio traktato variantas, kurio turinys atitinka vokiškojo rankraščio tekstą. Į nežymius abiejų tekstų – lotyniškojo ir vokiškojo – skirtumus (papildymus, patikslinimus ar praleidimus) nurodoma skelbiamo rankraščio dalykiniuose komentaruose. Traktatas parašytas dviem kalbomis, mat adresuotas ne tik kunigaikštytei, dar tik einančiai tryliktuosius metus ir Johanseno vadinamai „žaliuojančia liauna kunigaikštiškosios giminės atžala“, bet ir jos kunigaikštysčių gubernatoriams bei ekonomams Kazimierzui Krzysztofui Kłokockiui, Stanisławui Niezabitowskiui, Johannui Richardui Fehrui ir patarėjams Morsteinui ir Reygeriui (jų vardai nenurodomi), kurių vieni galėjo nemokėti vokiečių, gimtosios kunigo Johanseno, kalbos, ir jiems turėjo būti skirtas lotyniškasis variantas.