Šizofrenijos gydymo pagrindas – medikamentai, vadinami antipsichotikais. Jų nauda aiškiai įrodyta. Tačiau bene didžiausia sėkmingo šizofrenijos gydymo problema ir yra ta, kad vaistų pacientai vartoja ne visada, per trumpai ar netinkamomis dozėmis. Žinoma, bet kuriam žmogui, kuris serga lėtine liga, nuolat vartoti vaistų nėra paprasta – tai atrodo didžiulė našta ir sergant daugeliu vidaus ligų, pvz., širdies ligomis ar diabetu. Žmonėms, sergantiems šizofrenija, kurie suvartoja mažiau nei 70 proc. jiems skirtų medikamentų dozės, pasireiškia sunkesni ligos simptomai, yra didesnė tikimybė, kad vėl teks gultis į ligoninę. Daugelis žmonių, kol apsisprendžia vartoti vaistų, jau būna patyrę keletą ligos atkryčių, kurių metu tarsi „iškrenta iš gyvenimo“. Dažnai žmonės nenori vartoti medikamentų ir dėl nemalonių nepageidaujamų poveikių: nerimo, dėl ko norisi nuolat judėti, raumenų sustingimo, drebėjimo ir kitų judesių, kurių negali kontroliuoti; svorio augimo; nuovargio ar silpnumo, sumažėjusio susidomėjimo seksu, erekcijos ar orgazmo sutrikimų; neigiamo poveikio širdžiai ir kt. Senosios kartos, dar žinomi kaip „klasikiniai“ antipsichotikai, sukelia daugiau nepageidaujamų poveikių nei naujosios kartos, arba „atipiniai“ antipsichotikai.
