Jei planuojama sudaryti kredito sandorius, tai žinoma turi būti naudinga, tiek vienai, tiek kitai pusei. Jei klientas iš šio sandorio negauna naudos, tuomet kredito paslauga nebus pasinaudota ir taipogi neatneš naudos pačiam kreditoriui. Paprastai klientas ieško lengvesnio kelio nupirkti prekes ar paslaugas. Svarbiausi apsvarstomi elementai yra kaina ir kokybė, pristatymo greitis ir paslaugos kokybė po pardavimo. Kiti faktoriai, tokie kaip dizainas, mada ir statusas, taip pat gali turėti reikšmės. Vienas iš tokių apsvarstytinų dalykų yra kredito “prieinamumas”. Mokėjimas kredituojantis leidžia padalinti pirkinio kainą...
Sveiki. Šis straipsnis labiau skirtas pradedantiesiems kompiuteriniams „chuliganams“ - labiau patyrusiems jis, greičiausiai, nebus didelė naujiena. Papasakosiu apie patį paprasčiausią, mano manymu, patekimo į svetimą kompiuterį būdą. Tam mums prireiks IP diapazono skanerio, pvz., Essential NetTools 3.0 arba Xspider 6.30. Paleidžiam Essential NetTools 3.0. Pirmiausia reikia apsispręsti, koks bus mūsų skanuojamų IP diapazonas. Imamės ViewLocal IP Addresses skyrelio ir ieškome savo IP – tarkim, kad jis yra 138.247.252.12. Paleidžiame NBScan ir, kaip pradinį diapazoną, įrašome 138.247.252.1; jį užbaigę 138.247.252.255, spaudžiame START mygtuką. Programa...
Žinomos estrados dainininkės ir kapitono padėjėjo pagrindinėje gyvenimo šventėje dominavo marinistinė tema, netrūko linksmybių, siurprizų, kelte užklupo išbandymas jūros liga. Žinoma Lietuvos estrados dainininkė Birutė Petrikytė ir jos vyras, kelto “Palanga” kapitono padėjėjas Igoris Karžickis, šiuo metu mėgaujasi medaus mėnesiu Šveicarijoje. Kelte “Lisco Patria”, kur buvo švenčiamos jų vestuvės, išgirdęs naujieną apie kelionę į Šveicariją, maloniai šokiruotas Igoris nepratarė nė žodžio, o Birutė tik suokalbiškai šypsojosi: ji žinojo apie staigmeną, todėl slapta jau buvo sukrovusi lagaminus. Prabangiu keltu, kur buvo švenčiama puota, iš...
Prie bene ankstyviausių tautinių paminklų reikia priskirti įvairių pavidalų antkapinius paminklus - stulpus-stelas, vadinamuosius krikštus (krikštužėlius, krikštelius), kuriuos dar ikikrikščioniškoje epochoje (o ir vėliau, net iki pat mūsų laikų) statydavo prie kapo, mirusiojo kojūgalyje. J. Basanavičius kadaise manė, jog tai padėsią vėlei lengviau atsikelti, nes ji turėsianti į ką įsitverti. Krikštai esą ir buvusi toji vieta, kur vėlės, išklajojusios joms skirtą laiką, galėjusios nutūpti pailsėti. Kad jos ramiai ilsėtųsi, stulpuose, taip pat ir medžiuose iškaldavo kiaurymes, kurios apsaugodavusios vėles nuo vėjų ir lietaus....
Aukštaitijos ir Dzūkijos bent jau mediniai kryžiai gerokai skyrėsi vieni nuo kitų. Tą pastebėjo ir A. Rūkštelė. Čia, Dzūkijoje, jo žodžiais tariant, rutuliojosi visai kito tipo kryžiai. Juose mėgstami vaizduoti Kristaus kankinimo įrankiai ir kita religinė atributika. Dažnai naudojama karpyta skarda, dengianti kartais medinį Nukryžiuotąjį, kartais metalinį krucifiksą. Ne visiems Dzūkijos kryžiams būdingi iš kryžmos centro sklindantys spinduliai, o ir tie, kurie juos turi, dažnai ornamentuoti gana kukliai. Ir visgi A. Rūkštelė pagrįstai iš kitų išlikusių tradicinių šio krašto kryžių puošybos elementų nurodė...
Teritoriniu atžvilgiu ypač savitą antkapinių paminklų grupę sudaro Žemaitijos kryžiai ir koplytėlės. XIX a. pab.-XX a. pr. ne tik gausūs mediniai, bet ir geležiniai kryžiai pasižymėjo itin didele įvairove. Kai kur pietryčių Žemaitijoje ir šiaurės rytų Žemaitijoje paplitę dviejų kryžmų kryžiai, kartais su kryžmose įrengtomis koplytėlėmis. Daugiausia tai antkapių paminklai ir koplytstulpiai bei koplytėlės. Žemaitijos memorialinių paminklų viršūnės ir savo forma, ir konstrukcija daug įvairesnės nei Aukštaitijos ar Dzūkijos. Vienos viršūnės tvirtintos prie iškilusių bokštelių, kitos - tiesiog ant stogelių ar stogų. A....
Žemaitijoje vyrauja koplytstulpiai ir koplytėlės, na o Aukštaitijoje - vieno, dviejų ir net trijų aukštų stogastulpiai (nors ir čia esama koplytstulpių bei kitokių memorialinių paminklų). Aukštaitijos (ypač vakarinės jos dalies) ir medžio, ir geležies paminklai gausiai ornamentuoti. Jiems būdingi smulkiai pjaustyti ažūriniai ornamentai:ratukai, puslankiai, pusračiai, dantyti, tarsi pjūklas, supinti su kvadratais, rombais ir kitokiais geometriniais puošmenimis. Šių paminklų kaltos viršūnės labai dažnai padabintos augaliniais motyvais.
Koplytstulpiai taip pat įvairių formų, taisyklingų proporcijų, gausiai ornamentuotomis, plačiomis pastogėmis, daug vietos paliekant skulptūroms....
Č. Kontrimas šio regiono kryžiams skyrė mažiausiai dėmesio, todėl jo albumas papildytas keliomis šio krašto geležinėmis viršūnėmis, saugomomis Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Šio regiono kryžiai nepasižymi labai didele formų įvairove ir ornamentikos gausumu. A. Rūkštelė tai bandė aiškinti suvalkiečių gyvenimo būdo praktiškumu, mažesniu polinkiu Į misticizmą ir romantizmą. Tačiau ir jis, ir mes esame pastebėję, kad tam tikra kryžių dalis turi daug bendro su Aukštaitijos ir ypač su Dzūkijos kryžiais. Pirmiausia tie, kurie tartum susiliečia su Alytaus, Prienų bei kitais Dzūkijos...
Baigęs Vilniaus dailės institutą, A.Zaviša pagal paskyrimą dirbo Vilniaus rajono architekto gamybinėje grupėje. Po to - apie metus dailininku Lietuvos kino studijoje. O nuo 1962 m. - architektu Vilniaus "Komprojekto" institute. Čia dirbdamas, 1963-iaisiais parengė "Palangos" kavinės-restorano Vilniuje rekonstrukcijos ir išplėtimo planą (kartu su R.Šilinsku). 1964 m. suprojektavo viešbutį "Narutis". "Ko gero, kaip tik tai, kad autorius sugebėjo atsispirti tuo metu madingoms tendencijoms, pagundoms teigti naują architektūrinę kalbą, paneigiant istorinį kontekstą, suformavo gana saikingą kolegų reakciją", - mano R.Buivydas....
