Month: balandžio 2004

Seimui apkaltos būdu nušalinus nuo prezidento pareigų Rolandą Paksą, pirmalaikius šalies vadovo rinkimus rengiamasi paskelbti birželio 13 dieną, kai numatyti rinkimai į Europos Parlamentą.
Seimas taip pat ketina pakeisti kai kuriuos Prezidento rinkimų įstatyme nustatytus terminus, padėsiančius surengti neeilinius Respublikos Prezidento rinkimus. Tokias įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo laikinasis Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas. Kai rengiami eiliniai Respublikos Prezidento rinkimai, rinkimų data, pasak jo, faktiškai yra žinoma prieš penkerius metus, nes ji gali būti paskaičiuota pagal išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos datą. Intensyvus pasirengimas rinkimams prasideda prieš tris keturis mėnesius iki rinkimų. Kai rengiami neeiliniai rinkimai, pasak Č. Juršėno, rinkimus būtina surengti per du mėnesius. Todėl, anot laikinojo Seimo vadovo, rinkimų įstatyme būtina pakeisti kai kuriuos terminus.

Vakar balsuojant dėl apkaltos Rolandui Paksui buvo sugadinta 12 biuletenių. Pastebėta, kad jie buvo užbraukti naudojant skirtingus simbolius. Šis faktas sukėlė įtarimų, kad tai galbūt buvo daroma specialiai, siekiant atpažinti biuletenius sugadinusius parlamentarus. Tokiu atveju tai rodytų, kad šie Seimo nariai balsavo vykdydami įsipareigojimus. Kaip “Omni laikui” teigė balsų skaičiavimo komisijos narys Artūras Vazbys, “į akis krito tai, kad balsavimo biuletenių sugadinimo formos skyrėsi”. “Už” ir “prieš” buvo užbraukiami skirtingai – punktyrais, bangelėmis, kryžiukais ir pan. Anot A.Vazbio, “kyla minčių, kad tai galbūt būdas atpažinti Seimo narius, kurie sugadino biuletenius”. Jei taip būtų, tai, anot A.Vazbio, rodytų, kad kai kurie Seimo nariai balsavo ne savo laisva valia, bet vykdydami kažkokius įsipareigojimus. A.Vazbys teigė, kad jis tikisi, jog šis klausimas bus nagrinėjamas Seime ir bus bandoma išsiaiškinti tiesą. Kitas balsų skaičiavimo komisijos narys Stanislovas Buškevičius “Omni laikui” teigė, kad neatkreipęs dėmesio į tai, kad biuleteniai buvo sugadinti naudojant skirtingus simbolius.

Už šiurkščius Konstitucijos pažeidimus per apkaltą iš prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas netrukus turės minti Generalinės prokuratūros slenksčius. Su politiniu skandalu susijusius tris ikiteisminius tyrimus atliekantys prokurorai artimiausiu metu ketina kviesti R.Paksą į apklausas. Tai gali įvykti jau šią savaitę ar kitą savaitę, nes į Vilniaus Santariškių klinikas dėl padidėjusio kraujospūdžio patekusį buvusį šalies vadovą ruošiamasi išrašyti namo. “Taip, savaime suprantama, jis bus apklaustas”, – BNS sakė Generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis. Neliečiamybės netekęs R.Paksas dabar pareigūnams negalės atsisakyti atvykti liudyti. Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis R.Paksas nevykdys pareigūnų nurodymų – neatvyks kviečiamas į apklausą – jį atvesdins policija arba jam teks sumokėti piniginę baudą. Tokias sankcijas numato įstatymai. Pagal įstatymus, prezidentą apklausti buvo galima tik tada, kai jis pats sutinka. Būdamas šalies vadovu, R.Paksas kartą liudijo prokurorui ir ikiteisminio tyrimui teisėjui. Prezidentūroje pernai sausio 17 dieną jis kaip liudytojas davė parodymus ikiteisminiame tyrime, kuriame jo rinkimų kampanijos rėmėjas, bendrovės “Avia Baltika” vadovas Jurijus Borisovas įtariamas grasinimu jam, jei nebus paskirtas patarėju. R.Paksas per apklausą teigė, kad J.Borisovas jam negrasino. Tuo tarpu šiemet kovo 25 dieną savo viešoje kalboje R.Paksas teigė, kad pastarosiomis dienomis J.Borisovas nedviprasmiškai leido jam suprasti, kad prieš jį, jeigu nepriims pastarojo į visuomeninio patarėjo pareigas, gali būti panaudota neva kompromituojanti medžiaga.

Vakar ryte prezidento Rolando Pakso apkaltos proceso finalas prasidėjo neramiai. Iki pat balsavimo dėl prezidento nušalinimo rezultatų paskelbimo nebuvo aišku, ar tam užteks parlamentarų balsų. Jau pasibaigus balsavimui kai kurie liberalcentristai ir konservatoriai, prieš tai tikinę, esą už Pakso nušalinimą balsuos 100-115 Seimo narių, prabilo apie proceso metu patirtą moralinį spaudimą. “Spaudimas buvo didžiulis”, – teigė liberalcentristas Gintaras Steponavičius. Nors šalies vadovas Paksas žadėjo atvykti į Seimą ir tarti paskutinį žodį prieš parlamentarams balsuojant, tikslus jo atvykimo laikas nebuvo žinomas. Po parlamento rūmus vaikščiojo keli prezidento patarėjai, tikinę, esą apkaltos rezultatas galįs būti ir palankus Paksui. Apkaltos posėdyje buvo išklausyti pirmadienį nespėję pasisakyti Pakso advokatai. Po jų kalbos gynėjai ir kaltintojai pasikeitė replikomis, kurioms dar nepasibaigus į parlamentą paskutinį kartą atvyko prezidentas. Paksas į posėdžių salę įėjo pro šonines duris. Daugelis parlamentarų jo nė nepastebėjo. Pirmą kartą šalies istorijoje prezidentas nebuvo sutiktas pagarbiai atsistojant. “Jis atvyko į savo teismą”, – replikavo parlamentarai.

Prezidento Rolando Pakso komandai vakar atšventus “išleistuves”, Prezidentūra ištuštėjo. Daukanto aikštėje nuleidus atstatydinto šalies vadovo vėliavą, iš visų buvusios šlovės atributų Rolandui Paksui teliko prezidento vardas. Tačiau jau vakar vakare Pakso komanda pareiškė, kad jis rengiasi naujiems prezidento rinkimams.
Vakar rytą laukdama balsavimo dėl prezidento Rolando Pakso nušalinimo Prezidentūra buvo akivaizdžiai aprimusi. Šalies vadovo komanda ir žurnalistai laukė, kada Paksas vyks į Seimą sakyti paskutinės kalbos. Į Seimą Paksas išvyko kelios minutės prieš vidurdienį. Seime jis užtruko maždaug dvi valandas. “Prezidentas į Seimą vyko ramus. Parlamentarams jo kalba padarė įspūdį, nors kai kurie tvirtino, esą ji neturės reikšmės balsuojant”, – Prezidentūros komandai grįžus iš parlamento LŽ sakė prezidento atstovė spaudai Jūratė Overlingienė. Po vizito į Seimą prezidentas užsidarė savo kabinete, kuriame užkandžiavo drauge su savo bendražygiu Edmundu Ganusausku. Iš Prezidentūros kavinės į viršų buvo nunešti bent šeši padėklai su vieno kąsnio sumuštiniais. “Pas prezidentą svečių nėra, suvalgėme po keletą sumuštinių. Argi dabar mums maistas galvoje?” – kiek vėliau sakė Ganusauskas.

Vakar naktį Palangoje sudegė dalis bendrovei “Restako” priklausančio medinio dviejų aukšto pastato su mansarda. Įtariama, jog tai buvo padegimas, tačiau gaisro židinys kol kas nenustatytas. Pirmadienio naktį gaisras kilo Palangoje, J.Basanavičiaus gatvės 43iuoju numeriu pažymėtame name. Sudegė pagrindinis dviejų aukštų medinio pastato su mansarda korpusas. Priestatą, kuriame vasarą veikia kavinė, pavyko išgelbėti. Įvykį tiriantys pareigūnai neabejoja, kad namas padegtas. Anot jų, tai padarę asmenys į vidų pateko išlaužę duris. 1936-aisiais statytame mediniame pastate sovietmečiu buvo poilsio namų “Jūratė” korpusas. Vėliau namas grąžintas Kauno kunigų seminarijai. Ši 2000 metais savo turtą išnuomojo bendrovei “Restako”. Jos akcininkas 1992-1997 metais buvo ir vakar nuo pareigų nušalintas prezidentas Rolandas Paksas. Vėliau dalį akcijų valdė Pakso žmona Laima. Šiuo metu bendrovei vadovauja atstatydinto prezidento draugas Algirdas Drakšas. Noras padėti savo “jaunystės bičiuliui” tvarkyti verslo reikalus tapo vieno iš Paksui suformuluotų kaltinimų pagrindu. Ilgą laiką palangiškiai dabar sudegusį pastatą vadino tiesiog Paksienės namu.

Nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas jau vakar neteko esminių valdžios atributų, tačiau iki šiol ginčijamasi, ar jam priklausys garantijos, kurios įstatyme numatytos darbą baigusiam valstybės vadovui. Seime dar nebaigus skelbti balsavimo dėl Rolando Pakso nušalinimo nuo prezidento pareigų rezultatų, nuo jo automobilio buvo nuimti prezidentiniai numeriai lentelė su prezidento vėliava. Ji pakeista paprastais valstybiniais numeriais. Po balsavimo Paksui skirta ir laikina apsauga. Vadovybės apsaugos departamento direktorius Raimundas Kairys vakar dar negalėjo pasakyti, kiek laiko Paksas bus saugomas. Į namus sostinės Antakalnio gatvėje Pakso vakar vakare nebelydėjo ir policijos automobilis, kuris važiuodavo prieš prezidento limuziną.
Dėl buvusio valstybės vadovo privilegijų vis dar daug ginčijamasi. Po šalį sukrėtusio skandalo lapkritį taisyta Prezidento įstatymo nuostata, reglamentuojanti buvusio valstybės vadovo socialines garantijas, iki šiol nebaigta tobulinti. Anksčiau teigta, kad pataisa iš valstybės vadovo atėmė bet kokias viltis nušalinimo atveju pretenduoti į privilegijas. Tačiau dabar pasigirsta svarstymų, kad dėl išlikusių šio įstatymo dviprasmybių ateityje veikiausiai nepavyks išvengti teisminių ginčų, gal net Konstitucinio Teismo (KT) įsikišimo.

Į Nepriklausomybės aikštę iš Lietuvos miestų ir miestelių suvažiavę Rolando Pakso rėmėjai, dar rytą grasinę šturmu užimti Seimo rūmus, vakarop nurimo ir išsiskirstė. Vakar prie Seimo rūmų į prezidentą Rolandą Paksą palaikantį mitingą rinkosi žmonės iš visos Lietuvos. Nors buvo laukta daugiatūkstantinės minios, aikštėje susirinko apie 500-700 Pakso rėmėjų. Jie netvirtais balsais skandavo: “Mes už Paksą”, “Seimui gėda”. Pirmieji Nepriklausomybės aikštėje pasirodė vilniečiai, po jų “apsiginklavę” plakatais atvyko rėmėjai iš Radviliškio. Artėjant vidurdieniui atvyko komanda iš Kauno. Mitinguotojų dar pagausėjo, kai į parlamentą atvyko Paksas. Policijos duomenimis, daugiau nei pusė tūkstančio jo rėmėjų plūstelėjo centrinio Seimo rūmų įėjimo link, tačiau buvo sustabdyta policijos užtvaros.
“Mes už Paksą”, – toliau skandavo susirinkusieji ir plėšė lietuvių liaudies dainas. Miniai pritarė ir Pakso palaikyti atvykę liberaldemokratų pirmininkas Valentinas Mazuronis, buvęs prezidento patarėjas Remigijus Ačas, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Juozas Imbrasas, profesinių sąjungų “Solidarumas” pirmininkė Aldona Balsienė, disidentas Antanas Terleckas. Po aikštę taip pat sukiojosi, kalbas iš specialiai parengtos tribūnos sakė Gintaras Šurkus, Aušrinė Marija Pavilionienė, kiti Paksą palaikantys visuomenės veikėjai.

Artėjanti skandalo atomazga neteikia nei džiaugsmo, nei palengvėjimo. Žinoma, prezidento pasitraukimas pagerins šalies padėtį tarptautinėje arenoje, nes baigiasi tiesioginis valstybės kompromitavimas. Tačiau aišku, kad krašto viduje šis įvykis neišsprendžia jokių problemų ir yra ilgos bei sunkios maišaties pradžia. Skandalas, ypač jo atomazga, yra didelis psichologinis smūgis daugeliui Lietuvos piliečių. Vieni, nusivylusieji, kris į dar didesnę apatiją, o gal net įtūžį, kiti mėgins mąstyti, kas įvyko, ir daryti išvadas ateičiai. Manyčiau, nusivylusių ir įtūžusių žmonių bus gerokai daugiau negu tų, kurie iš esmės pakeis savo požiūrį į šalies vidaus gyvenimą, politiką, perspektyvas. Šiuo atveju lems tai, kas bus daroma pasibaigus apkaltai.
Viena įvykių grandinė – artėjantys priešlaikiniai prezidento ir eiliniai Seimo rinkimai. Tarp jų rinkimai į Europos Parlamentą paprasčiausiai nublanks ir neatrodys labai reikšmingi. Kur kas svarbesni dalykai bus tie, kurie vyks žmonių galvose.

Vakar Seimas atstatydino prezidentą Rolandą Paksą. Parlamentarai, balsuodami dėl trijų valstybės vadovui suformuluotų kaltinimų, apsisprendė jį nušalinti vos kelių balsų persvara. Iš viso balsavime dalyvavo 115 iš Seime esančių 137 narių. Prezidentas būtų buvęs atstatydintas ir tuo atveju, jei bent vienas iš trijų kaltinimų būtų buvęs patvirtintas ir jei bent už vieną būtų balsavę ne mažiau nei 85 parlamentarai.