Renkantis dietą būtina intuicija ir atsargumas
| |

Renkantis dietą būtina intuicija ir atsargumas

Svarbiausia mitybos taisyklė, – įsitikino Laima, – derinti maistą. Ji mėsos nevalgo nei su duona, nei bulvėmis, kaip to reikalauja gydytojo H. Šeltono surasti produktų derinimo principai. O jie, pasak Laimos, labai veiksmingi, pakeičia bet kurią dietą – jei žmonės jų laikytųsi tiksliai, kaip parašyta, pusė jų nebesirgtų. “Ne kiekvienas žino, kad kopūstų nereikia valgyti su žuvim, nes jie trukdo organizmui pasisavinti jodą. Virti kopūstai kaip šluota išvalo žarnyną, tačiau maistinės vertės neturi – todėl ištisai juos valgant gali trūkti vitaminų”, – norintiesiems gyventi sveikai primena Laima. Dieta pagal kraujo grupes, kurias sukūrė grupelė JAV mokslininkų, Laima pasitiki. Bet ir jos nepataria laikytis pažodžiui – koks maistas tau tinka, galima jausti intuityviai. Juk ne visi, pavyzdžiui, toleruoja bananus, nors jie gal ir tinka pagal kraujo grupę. Kavos Laima negeria – ji jai tiesiog neskani. Skaniau ir sveikiau – pagaminta iš morkų. O receptas paprastas: sutarkuoti morką burokine tarka ir padžiovinti orkaitėje. Šaukštelį džiovintų tarkių užplikyti stikline vandens. Pagal skonį – cukraus ar grietinėlės. Skanaus! Dar vienas gėrimas, apie kurį moteris perskaitė protingoje knygoje ir kurio galia įsitikino pati. Rytais išsispausti nepilną stiklinę šviežių sulčių (tam tiks paprasčiausiai du apelsinai ar pora morkų). Į sultis įpilti šaukštą lecitino ir šaukštą aliejaus (geriausiai tiks sėmenų ar šaltai spaustas alyvų aliejus). Šis sotus gėrimas garantuos minčių skaidrumą, energijos antplūdį, apvalys kraujagysles. Verta pamėginti.

|

6 tatuiruočių mitai

Profesionalus meistras oficialiame salone padaro tatuiruotę per vieną kartą. Diletantai, mėgėjai, neturėdami specialios aparatūros, kokybiškų dažų, nesugeba vienu kartu padaryti kokybiškos tatuiruotės, todėl pas juos reikia vaikščioti keletą kartų. O tai nereikalingas odos traumavimas ir papildoma rizika užsikrėsti nešvariuose salonuose. Todėl visada klauskite per kiek kartų bus padaryta tatuiruotė. Ir jeigu Jums atsako, kad tatuiruotė bus padaryta per keletą kartų, tai bėkite iš to salono. Vienintelė išimtis iš šios taisyklės yra didelių (pvz. ant visos nugaros) tatuiruočių darymas, nes tokią tatuiruotę fiziškai neįmanoma padaryti per vieną kartą ir jos darymas skaidomas į keletą kartų. Kokybiškai atlikta tatuiruotė laikosi visą jūsų gyvenimą, jos nereikia ryškinti nei po dviejų, nei po penkių, nei po dešimties metų. Esmė yra tame, kad originalūs tatuiravimo dažai yra labai brangūs, nes reikalauja didelių mokslinių ir technologinių tyrimų ir jų gamyba yra itin sudėtinga. Todėl meistrams, taupantiems kiekvieną centą (veikiantiems rūsiuose, kirpyklose, kiemuose, bendrabučiuose ir pan.), tai būtų prabanga. Jie naudoja pačius pigiausius dažus, todėl tatuiruotė išblunka per porą metų ir būtinai reikalauja paryškinimo.

Sylvia Schneider “Tavo magiškos galios”
|

Sylvia Schneider “Tavo magiškos galios”

Jaunosios raganos – tai šaunios mergaitės, kurios važinėja riedučiais ir joja ant šluotos, naršo po internetą ir bendrauja su Visatos jėgomis. Jos paprasčiausiai žino, ko nori. Jos siekia tapti benkininkėmis, tačiau jų siela atvira gamtos magiškosioms jėgoms. Šių mergaičių paslaptis – stebuklingos gyvenimiškos galios ir valios jėga. Sylvia Schneider šioje knygoje atskleidžia paslaptis, kurios atveria duris į fantazijos pasaulį, stiprina pasitikėjimą savimi, gerina savijautą. Kas yra burtai? Kaip veikia burtažodžiai? Kas yra magija? Kas yra raganavimas? Ką tai turi bendra su kosmoso energija? Kas sugeba burti iš tikrųjų? Kas turi magiškų galių? Tikriausiai tik raganos, ar ne? Daugelis žmonių supranta žodį “ragana” kaip kokį keiksmažodį, o būrimą laiko kažkuo pavojingu. Prietarai lėmė, kad mes ir šiandien raganą dažnai įsivaizduojame taip: baisi, klaikiai atrodanti klastinga senė su didžiule karpa ant nosies ir juodu katinu ant kupros. O kiek sukurta pasakų apie piktas raganas ir jų blogus darbus! Visa tai baisi netiesa! Kas tai yra iš tikrųjų? Žodis “ragana” reiškia nepaprastą moterį ar mergaitę, žinančią, ko ji siekia gyvenime, “ragana” – moteriškosios energijos, išminties ir jėgos simbolis. Ar vadintume jas raganomis, burtininkėmis ar bet kokiais kitais vardais, tai – šiuolaikinės mergaitės ir moterys, kurios važinėjja “Porsche”, moka jodinėti ant šluotos. Jos ne tik sugeba dirbti kompiuteriu ir naršyti internete, bet ir gali bendrauti su kosmosu. Raganavimas – tai slaptų pojūčių išlaisvinimas ir pasąmonės patirties panaudojimas, nes visa tai glūdi giliai mumyse. Raganavimas – tai užsiėmimas mergaitėms ir moterims, kurios sutaria pačios su savimi, yra nepriklausomos, suvokia tavo jausmus ir sugeba jais naudotis. Jos pažįsta savo kūną, gerai jame jaučiasi, myli gyvenimą. Kiekviena iš mūsų turi tam tikrų magiškų galių.

Basilissa “Kaip tapti ragana”
|

Basilissa “Kaip tapti ragana”

Šios knygos autorė, Vokietijoje praktikuojanti baltoji ragana, trumpai apžvelgia raganavimo istoriją, tradicijas, aptaria magijos formas, supažindina su apsaugomaisiais ritualais, meilės, sėkmės būrimais bei jų etika, nuolat primindama svarbiausią raganų taisyklę: “Daryk ką nori, kol tai niekam nekenkia”. Raganos ir paslaptingos jų žinios mūsų laikais kelia vis didesnį susidomėjimą. Suprantama, kad raganavimas nėra vien paistalai, kad tai – amžių amžiais kauptos gamtos ir medicinos žinios. Skaitydami šią knygą sužinosite, ką praeityje suvokė išmintingos moterys, ir ko iš jų gali pasimokyti šiuolaikinės raganos. Kaip ten bebūtų, bet ši knyga yra viena iš galimybių susipažinti su burtais ir jų pasekmėmis. Tai nėra kažkoks raganavimo vadovėlis, nors tam tikra prasme galėčiau šią knygą priskirti pradžiamoksliui. Juk niekas stačia galva nepuola į šį pasaulį, o be to, juk reikia žinoti ir nuo ko pradėti. “Šios knygos autorė, Vokietijoje praktikuojanti baltoji ragana, trumpai apžvelgia raganavimo istoriją, tradicijas, aptaria magijos formas, supažindina su apsaugomaisiais ritualais, meilės, sėkmės būrimais bei jų etika, nuolat primindama svarbiausią raganų taisyklę: “Daryk ką nori, kol tai niekam nekenkia”.

Jeanette Erazo Heufelder “Senosios Kubos magija”
|

Jeanette Erazo Heufelder “Senosios Kubos magija”

Remdamasi garsaus žurnalisto prisiminimais ir straipsniais apie senąją ikirevoliucinę Kubą, vokiečių rašytoja kuria ryšiaspalvį įstabaus miesto – Havanos- paveikslą. Havana iki 1959 m.revoliucijos: kerinti, spalvinga, pavojinga, perkama ir erotiška. Čia susitikdavo visi: dailininkai, rašytojai, kino žvaigždės, gangsteriai, muzikantai ir pabėgėliai iš Europos prieš karą ir po jo. Knygoje daugiau nei 70 nuotraukų. Fernandas Campoamoras – garsus žurnalistas, savo straipsniuose vaizdavęs ikirevoliucinę Havaną dieną ir naktį, slaptąjį ir viešąjį Kubos gyvenimą. Jis visame pasaulyje išgarsino barus “Bodeguita del Medio” ir “Floridita”, aprašė jausmingą rumbos ir ča ča ča gundymą, barus, mafijos lošimo namus ir kabaretus, – visą tuštybės, spalvų, nuodėmių ir malonumų mugę. Fernandas Campoamoras buvo pašėlęs reporteris, žinojęs bet kokį gandą jam dar net nepasklidus, Hemingvėjaus bičiulis, pažinojęs visus ir kiekvieną. Jo archyvas – tūkstančiai laiškų, nuotraukų, straipsnių ir žinučių – legendinis, bet niekam neprieinamas. Tik Jeanetta Erazo Heufelder sugebėjo įkalbėti atsiverti ir papasakoti apie anuos laikus aštuoniasdešimtmečio sulaukusį žurnalistą. Jis leido jai pasinaudoti ir neįkainojamu archyvu. Taip buvo sukurtas ryškiaspalvis nuostabaus miesto ir jo klestėjimo eros portretas – ši knyga. Senoji Havana – tarytum Kasablanka, Čikaga ir Paryžius būtų susibūrę draugėn papasakoti stebuklingų istorijų. Jeanette Erazo-Heufelder gimė 1964 m. Vokietijoje, vaikystę praleido Ekvadore. Diplomuota etnologė, filmų kūrėja ir rašytoja labiausiai domisi Lotynų Amerikos šalimis. Yra sukūrusi keletą dokumentinių televizijos filmų.

V.Landsbergiui nepavyko prisiteisti tvarto ir namo
|

V.Landsbergiui nepavyko prisiteisti tvarto ir namo

Kauno rajono apylinkės teismas atmetė parlamentaro Vytauto Landsbergio ieškinį, kuriuo jis bandė prisiteisti prieš karą jo motinos įsigytą nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą bei tvartą.
1996 metais V.Landsbergis Kauno rajone, Gaižėnėlių kaime, atsiėmė motinos žemę, ant kurios yra ten gyvenančios Reginos Dargužienės namas ir tvartas. R.Dargužienės teigimu, V.Landsbergio motinai leidus, jos tėvai minėtoje žemėje apsigyveno dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Politiko motina Ona Jablonskytė – Landsbergienė 1939 metais priėmė Reginos Dargužienės tėvus Antaną ir Budrius gyventi ir prižiūrėti jos ūkį Gaižėnėlių kaime. Po karo ši šeima liko ten gyventi ir sovietmečiu tapo O.Jablonskytės – Landsbergienės namų savininkais. Tuo tarpu Seimo nario įsitikinimu, R.Dargužienė po savo motinos Marijonos Budrienės mirties namą ir tvartą kaip savo nuosavybę įteisino neteisėtai, nes pastatai stovi ant jo paveldėtos 9,5 ha žemės. Vėliau V.Landsbergis žemę pardavė savo sesers sūnui Konstantinui Algimantui Karazijai, kuris dabar gyvena Australijoje. Teismas panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl 24 arų, kur yra R.Dargužienės pastatai, nuosavybės teisių atstatymo V.Landsbergiui ir K.A.Karazijos įsigytą nuosavybės teisę į šį plotą. Teismo sprendimu, politikas savo giminaičiui turės grąžinti 9,5 tūkst. už litų.

Tobulinamas Visuomenės informavimo įstatymas

Tobulinamas Visuomenės informavimo įstatymas

Leidėjams nepriimtinas siūlymas, įteisinantis tik tą žurnalistų susivienijimą, kuris priklauso Tarptautinei žurnalistų federacijai. „Gal būtų geriau žurnalisto sąvoką papildyti taip: „yra žurnalistų profesinio susivienijimo, kuris dalyvauja formuojant žiniasklaidos savitvarkos institucijas, narys“, – kreipimesi į kolegas žurnalistus rašo R.Šukys. – Tuomet būtų įteisinta ne tik Lietuvos žurnalistų sąjunga, bet ir kitos svarbesnės žurnalistinės organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos žurnalistų draugija. Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė siekia patobulinti VĮ įstatymą, kad efektyviai būtų užtikrinta teisė gauti ir skleisti informaciją, o taip pat ir padidinti rengiančiojo bei skleidžiančiojo informaciją atsakomybę. Darbo grupei priklauso Lietuvos žurnalistų sąjungos, periodinės spaudos leidėjų asociacijos, Lietuvos teisės universiteto, Vilnius universiteto Žurnalistikos instituto, Lietuvos aukščiausiojo teismo, Kultūros ministerijos atstovai, etikos inspektorius. Darbo grupei vadovauja Seimo narys Algirdas Kunčinas.

Žurnalistai žengia Europos Sąjungos link

Žurnalistai žengia Europos Sąjungos link

Lietuva, kiekvienais metais gyvendama vis geriau, būdama ES nare, turės dalintis patirtimi ir teikti tam tikrą paramą, pavyzdžiui, intelektiniais resursais, mažiau išsivysčiusioms šalims. Situacija analogiška tai, kurią mes išgyvenome prieš maždaug 10 metų: ieškodami geresnio gyvenimo ir žengdami Europos link, naudojomės Švedijos agentūros „Sida“, kitų organizacijų ir fondų parama projektams įgyvendinti – dažniausiai ekspertine, kai kuriais atvejais ir finansine. Po dešimtmečio mes jau po truputį pradedame stotis ant savo kojų. Lietuvos žiniasklaida, žurnalistų sąjunga net ir po stojimo į ES dar turės kur tobulėti ir paramos jai, matyt, reikės. Džiaugiuosi, kad kai kurie fondai nenusisuko ir mums padeda. Bet aišku, kad ir patys žurnalistai, ypač mūsų organizacijos, turės savo patirtimi dalintis su mažiau išsivysčiusiomis ar sudėtingesnes ekonomines situacijas išgyvenančiomis valstybėmis. Tai gali būti ne tik Afrikos, bet ir Vidurio Kaukazo valstybės, kurios šiandiena išgyvena ir politines, ir socialines krizes. Tose šalyse žiniasklaida irgi atsidūrė ieškojimų kelyje. Mūsų žmogaus teisių ekspertai jau dalinasi savo patirtimi užsienio šalyse, jų vizitus remia Jungtinių Tautų Vystymo programa.

Trukdžiai sėkmingam žiniasklaidos darbui

Trukdžiai sėkmingam žiniasklaidos darbui

Ne be trūkumų ne tik Kinijos, bet ir demokratinių Vakarų valstybių spauda. Kovo viduryje paskelbtoje JAV žiniasklaidos studijoje teigiama, jog žurnalistika šiuo metu išgyvena ypatingus pasikeitimus, beveik tokius pat reikšmingus, kaip telegrafo ar televizijos išradimas. JAV Kolumbijos universiteto specialistų parengtame pranešime teigiama, jog susidarė užburtas ratas – dėl mažėjančių auditorijų mažinamas naujienų tarnybų darbuotojų skaičius, o tai savo ruožtu stiprina visuomenės įtarimą, jog žiniasklaidos organizacijoms svarbiau yra pelnas, o ne tarnavimas visuomenei. Toks žiniasklaidos įvaizdis toliau menkina jos prestižą. „Amerikiečiai mano, jog žurnalistai yra aplaidesni, mažiau profesionalūs, ne tokie dori, mažiau jautrūs, šališkesni nei devintajame dešimtmetyje“, –sakoma pranešime. „Žurnalistai tiki, jog jie dirba visuomenės labui ir todėl bando būti teisingi bei nepriklausomi. Visuomenė mano, jog jie arba meluoja, arba apgaudinėja save. Jos požiūriu, žiniasklaidos įmonės iš esmės veikia tam, kad uždirbtų pinigus, o žurnalistus, dirbančius šiose bendrovėse, labiausiai skatina profesinės ambicijos ir savanaudiškumas.“ Dauguma amerikiečių naujienas vis dar sužino iš televizijos, ypač krizių metu. 2003 metų vasario duomenimis, 83 proc. amerikiečių daugumą naujienų gauna iš televizijos, 42 proc. – iš laikraščių, 19 proc., – iš radijo, 15 proc. – internete. Apklausoje buvo galima minėti daugiau nei vieną atsakymą. Pagrindiniai laikraščiai, centriniai bei vietiniai TV kanalai praranda auditoriją. Didėja tik etninių, alternatyvių ir internetinių žiniasklaidos priemonių vartotojų skaičius.

Viešosios informacijos rengėjai tarėsi dėl aktualiausių Lietuvos žiniasklaidos klausimų

Viešosios informacijos rengėjai tarėsi dėl aktualiausių Lietuvos žiniasklaidos klausimų

Mes – Lietuvos viešosios informacijos rengėjai, susirinkę Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus kvietimu, pareiškiame, jog suvokiame ypatingą žiniasklaidos vaidmenį stiprinant demokratinę, teisinę valstybę, formuojant atviros pilietinės visuomenės nuostatas. Mes pripažįstame, kad pastaruoju metu žiniasklaidoje, kaip ir visuomenėje, išryškėjo pavojinga priešprieša, skatinamas nepakantumas socialinėms ir tautinėms grupėms, o vietoj argumentų naudojami neatsakingi šūkiai. Mes tikimės, kad žiniasklaida, kaip dera civilizuotoje visuomenėje, objektyviai ir nešališkai atspindės tiek pozityvias, tiek ir neigiamas tendencijas, garbingai atliks savo misiją.
Mes raginame visus kolegas nepalaikyti nuomonių ir idėjų, vedančių į destrukciją, populizmą ir sumaištį. Esame įsitikinę, kad žiniasklaida, nors ir vadinama ,,ketvirtąja valdžia”, neturėtų pretenduoti į realią politinę valdžią. Mūsų stiprybė – kokybiškos ir vertingos informacijos pateikimas skaitytojui, žiūrovui, klausytojui.