Month: balandžio 2004

Leidėjams nepriimtinas siūlymas, įteisinantis tik tą žurnalistų susivienijimą, kuris priklauso Tarptautinei žurnalistų federacijai. „Gal būtų geriau žurnalisto sąvoką papildyti taip: „yra žurnalistų profesinio susivienijimo, kuris dalyvauja formuojant žiniasklaidos savitvarkos institucijas, narys“, – kreipimesi į kolegas žurnalistus rašo R.Šukys. – Tuomet būtų įteisinta ne tik Lietuvos žurnalistų sąjunga, bet ir kitos svarbesnės žurnalistinės organizacijos, pavyzdžiui, Lietuvos žurnalistų draugija. Seimo valdybos sprendimu sudaryta darbo grupė siekia patobulinti VĮ įstatymą, kad efektyviai būtų užtikrinta teisė gauti ir skleisti informaciją, o taip pat ir padidinti rengiančiojo bei skleidžiančiojo informaciją atsakomybę. Darbo grupei priklauso Lietuvos žurnalistų sąjungos, periodinės spaudos leidėjų asociacijos, Lietuvos teisės universiteto, Vilnius universiteto Žurnalistikos instituto, Lietuvos aukščiausiojo teismo, Kultūros ministerijos atstovai, etikos inspektorius. Darbo grupei vadovauja Seimo narys Algirdas Kunčinas.

Lietuva, kiekvienais metais gyvendama vis geriau, būdama ES nare, turės dalintis patirtimi ir teikti tam tikrą paramą, pavyzdžiui, intelektiniais resursais, mažiau išsivysčiusioms šalims. Situacija analogiška tai, kurią mes išgyvenome prieš maždaug 10 metų: ieškodami geresnio gyvenimo ir žengdami Europos link, naudojomės Švedijos agentūros „Sida“, kitų organizacijų ir fondų parama projektams įgyvendinti – dažniausiai ekspertine, kai kuriais atvejais ir finansine. Po dešimtmečio mes jau po truputį pradedame stotis ant savo kojų. Lietuvos žiniasklaida, žurnalistų sąjunga net ir po stojimo į ES dar turės kur tobulėti ir paramos jai, matyt, reikės. Džiaugiuosi, kad kai kurie fondai nenusisuko ir mums padeda. Bet aišku, kad ir patys žurnalistai, ypač mūsų organizacijos, turės savo patirtimi dalintis su mažiau išsivysčiusiomis ar sudėtingesnes ekonomines situacijas išgyvenančiomis valstybėmis. Tai gali būti ne tik Afrikos, bet ir Vidurio Kaukazo valstybės, kurios šiandiena išgyvena ir politines, ir socialines krizes. Tose šalyse žiniasklaida irgi atsidūrė ieškojimų kelyje. Mūsų žmogaus teisių ekspertai jau dalinasi savo patirtimi užsienio šalyse, jų vizitus remia Jungtinių Tautų Vystymo programa.

Ne be trūkumų ne tik Kinijos, bet ir demokratinių Vakarų valstybių spauda. Kovo viduryje paskelbtoje JAV žiniasklaidos studijoje teigiama, jog žurnalistika šiuo metu išgyvena ypatingus pasikeitimus, beveik tokius pat reikšmingus, kaip telegrafo ar televizijos išradimas. JAV Kolumbijos universiteto specialistų parengtame pranešime teigiama, jog susidarė užburtas ratas – dėl mažėjančių auditorijų mažinamas naujienų tarnybų darbuotojų skaičius, o tai savo ruožtu stiprina visuomenės įtarimą, jog žiniasklaidos organizacijoms svarbiau yra pelnas, o ne tarnavimas visuomenei. Toks žiniasklaidos įvaizdis toliau menkina jos prestižą. „Amerikiečiai mano, jog žurnalistai yra aplaidesni, mažiau profesionalūs, ne tokie dori, mažiau jautrūs, šališkesni nei devintajame dešimtmetyje“, –sakoma pranešime. „Žurnalistai tiki, jog jie dirba visuomenės labui ir todėl bando būti teisingi bei nepriklausomi. Visuomenė mano, jog jie arba meluoja, arba apgaudinėja save. Jos požiūriu, žiniasklaidos įmonės iš esmės veikia tam, kad uždirbtų pinigus, o žurnalistus, dirbančius šiose bendrovėse, labiausiai skatina profesinės ambicijos ir savanaudiškumas.“ Dauguma amerikiečių naujienas vis dar sužino iš televizijos, ypač krizių metu. 2003 metų vasario duomenimis, 83 proc. amerikiečių daugumą naujienų gauna iš televizijos, 42 proc. – iš laikraščių, 19 proc., – iš radijo, 15 proc. – internete. Apklausoje buvo galima minėti daugiau nei vieną atsakymą. Pagrindiniai laikraščiai, centriniai bei vietiniai TV kanalai praranda auditoriją. Didėja tik etninių, alternatyvių ir internetinių žiniasklaidos priemonių vartotojų skaičius.

Mes – Lietuvos viešosios informacijos rengėjai, susirinkę Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus kvietimu, pareiškiame, jog suvokiame ypatingą žiniasklaidos vaidmenį stiprinant demokratinę, teisinę valstybę, formuojant atviros pilietinės visuomenės nuostatas. Mes pripažįstame, kad pastaruoju metu žiniasklaidoje, kaip ir visuomenėje, išryškėjo pavojinga priešprieša, skatinamas nepakantumas socialinėms ir tautinėms grupėms, o vietoj argumentų naudojami neatsakingi šūkiai. Mes tikimės, kad žiniasklaida, kaip dera civilizuotoje visuomenėje, objektyviai ir nešališkai atspindės tiek pozityvias, tiek ir neigiamas tendencijas, garbingai atliks savo misiją.
Mes raginame visus kolegas nepalaikyti nuomonių ir idėjų, vedančių į destrukciją, populizmą ir sumaištį. Esame įsitikinę, kad žiniasklaida, nors ir vadinama ,,ketvirtąja valdžia”, neturėtų pretenduoti į realią politinę valdžią. Mūsų stiprybė – kokybiškos ir vertingos informacijos pateikimas skaitytojui, žiūrovui, klausytojui.