Month: kovo 2004

Pirmieji azartinių lošimų dokumentiniai paminėjimai rasti mineralinių šaltinių kurortuose, kur gydėsi, ilsėjosi ir maloniai žaisdami laiką leido graikų ir romėnų aukštuomenės nariai. Būtent ten, mokslininkų teigimu, ir užgimė lošimai, kuriuose didžiausias stimulas buvo ne rungtyniavimas ar ritualinės paskatos, o būtent azartas. Laikui bėgant, su Romos Imperijos sutikimu, šalia Viduržemio jūros kūrėsi vis daugiau kurortinių miestelių, pasižymėjusių tam tikrais būdingais atributais – mineraliniais šaltiniais ir azartiniais lošimais. Viduramžiais, iki pat 18, amžiaus azartiniai lošimai paplito po visą Europą ir tapo neatsiejama turtingų ir garsių piliečių gyvenimo dalimi. Palaipsniui į azartinių lošimų plėtros procesą įsijungė ir valdžia, pradėjusi rinkti mokesčius. Pirmieji vieši lošimo namai buvo legalizuoti 1626 m. Venecijoje. Tuo laiku aukščiausiuose Venecijos sluoksniuose atsirado nauja tradicija – įvairiausius susitikimus skirti taip vadintuose „mažuose namuose„ arba „casini„. Garsūs ir turtingi asmenys ten skirdavo dalykinius susitikimus, diskutuodavo apie politiką, žaisdavo azartinius lošimus ir netgi naudodavosi intymiomis paslaugomis. Dėl tais laikais didelę įtaką turėjusių bažnyčios tarnų, žodis „casino„ tapo prakeikimo ir pragaro sinonimu.

Žaidimai kauliukais – vieni seniausių žmonijos laisvalaikio užsiėmimų. Pirmaisiais kauliukais žmonijos istorijoje buvo žaidžiama senovės Indijoje, Kinijoje, Lydijoje, Egipte, Graikijoje, Romos imperijoje. Daugelis senovės tautų – Šiaurės Amerikos indėnai, majai, actekai, eskimai, afrikiečiai – žaidė kauliukais, padarytais iš persikų, slyvų kauliukų, augalų sėklų, riešutų, bizonų, avių kaulų, elnio ragų, bebrų dantų, keramikos, bronzos, agato, onikso, juodojo gintaro, kalnų krištolo, marmuro ir kitų medžiagų. Kai kuriuose išlikusiuose antikos kūriniuose pasakojama apie azartinius žaidimus kauliukais. Senovės Graikijoje, kaip manoma, kauliukų žaidimų iniciatorius buvo Trojos karo dalyvis Palamedas. Pagal kitus šaltinius, kauliukus išrado Lydijos gyventojai. Kinijoje atliekant archeologinius tyrimus, aptikti 600 m.pr.Kr., o Egipte – net prieš 4000 metų pagaminti kauliukai. Senovės graikų naudotų kauliukų forma, kaip ir dauguma jais žaidžiamų žaidimų taisyklių, nepasikeitė iki šių dienų: šešiabriauniai kauliukai buvo metami iš specialaus puodelio. Laimėdavo žaidėjas, surinkęs daugiausiai taškų. Kai kurioms taškų kombinacijoms buvo suteikti dievų, didvyrių, garsių žmonių vardai. Mažiausia (4) taškų kombinacija buvo vadinama „šunimi“, o didžiausia – Afroditės vardu. Vėliau buvo steigiami specialūs lošimo kauliukais namai.

Apie azartinius žaidimus senovės Lietuvoje istorinių žinių nėra daug. Senovės lietuvių pomėgiai – tai mažai istorijos specialistų tirta sritis, tačiau kai kurie archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje įrodo, kad lietuviai tikrai lošė.
Lietuvoje buvo rasti šeši kubo formos lošimo kauliukai. Penki iš jų aptikti kultūriniuose sluoksniuose, o vienas – kape. 1995 metais Kernavės Aukuro kalno piliakalnyje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Traidenio piliavietėje, XIV a. kultūriniame sluoksnyje buvo rastas ankstyviausias žaidimų kauliukas. Keturių plokštumų kauliukas su gręžtomis skylutėmis panašus į tuos, kurie naudojami dabartiniuose azartiniuose žaidimuose. Vilniaus Pilies gatvėje buvo rastas gana didelis balto marmuro kauliukas, kurio plokštumose pavaizduoti kortų mosčių simboliai. Manoma, kad šis kauliukas, kurio pagaminimo laikotarpis nėra aiškus, buvo naudojamas kokiam nors stalo ar kortų žaidimui.

Lietuvoje UAB “Olympic Casino Group Baltija” veiklą pradėjo 2001 metais. Per dvejus metus į šalies azartinių lošimų rinką kompanija investavo apie 30 mln. litų ir į biudžetą sumokėjo beveik 5 mln. litų mokesčių. 2002 m. vasario pradžioje kompanija atidarė pirmąjį Lietuvos istorijoje legalų lošimo saloną Vilniaus centre. Tais pačiais metais “Olympic Casino” tinklą Lietuvoje papildė dar vienas lošimo automatų salonas ir modernus kazino, įrengtas Rytų pasakos apie Aladiną motyvais. 2003 m. gegužės pabaigoje viešbutyje “Reval Hotel Lietuva” duris atvėrė didžiausias kazino Baltijos šalyse. Ketvirtieji “Olympic Casino” tinklo lošimo namai Lietuvoje įspūdingi ne tik dydžiu, egzotišku interjeru, bet ir darbuotojų profesionalumu.

Estijos kapitalo kazino verslo įmonė “Olympic Casino Group Baltija” veikla Lietuvoje sulaukė Valstybinės lošimų priežiūros komisijos dėmesio.
Pertvarkiusi du lošimo automatų salonus Vilniuje į kazino bendrovė juose ir toliau eksploatuoja tik lošimo aparatus. Ant lošimo stalų padėtos lentelės su užrašu “Laikinai nedirba”, o tas laikinumas tęsiasi jau kelis mėnesius. Vienas lošimo automatų salonas į kazino buvo pertvarkytas prieš Naujuosius metus, kitas – šių metų pradžioje. Kazino yra leidžiama statyti tik neriboto išlošimo automatus. Vienas toks automatas per mėnesį Lietuvoje duoda net 4,5 tūkst. litų grynojo pelno. Lošimo namuose tokių automatų turi būti mažiausiai 30. Tuo tarpu lošimo stalų kazino turi būti vos trys ir už vieną stalą kas mėnesį reikia mokėti 4 tūkst. litų. Taigi kadangi prie stalų niekas nedirba, vos trys lošimo automatai su kaupu padengia 3 stalų išlaidas. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos administracijos direktorius Andrius Karaliūnas informavo, kad administracija dabar tikrina, kodėl “Olympic Casino Group Baltija” iš dviejų kazino negauna pajamų, ir rengia išvadas, kurias vertins komisija. Be to, tiriama ar bendrovė nepažeidžia Azartinių lošimų įstatymo.