Nenaudėlių draugija ir liberali Vilniaus spauda pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais
|

Nenaudėlių draugija ir liberali Vilniaus spauda pirmaisiais XIX a. dešimtmečiais

Triukšminga Šubravcų („Nenaudėlių”) draugija veikė Vilniuje nuo 1817 ligi 1822 m. Ta draugija taip pat turėjo švietėjiškų tikslų. Ji stengėsi kelti visuomenės dorovę, satyra pliekti jos ydas. Šubravcai smerkė baudžiavą, išjuokė bajorijos tamsumą, prietaringumą, didžiavimąsi titulais, nuolatinį bylinėjimąsi, propagavo darbą, mokslą, švietimą, rūpinosi krašto ekonominės gerovės kėlimu. Jie pasirašinėjo tokiais iš J.Lasickio mitologinio veikalo paimtais pseudonimais, kaip Sotvaras (J.Sniadeckis), Vaižgantas (I.Chodzka), Litvanis (L.Sobolevskis), Aušlavis (M.Balinskis), Gulbis (I.Šidlovskis), Perkūnas (J. Šimkevičius), Pergrubius (L.Borovskis), Poklius (K.Kontrimas) ir pan. Šubravcai buvo įsipareigoję rinkti mitologinę medžiagą, susijusią su savo pseudonimu. Lietuvių nacionalinę kultūrą ir jos kūrėjus jie vertino neigiamai. Savo idėjas šubravcai skleidė per satyrinio laikraščio „Wiadomosci brukowe” („Gatvės žinios”) satyras. Negailestingą puolimą prieš seimelių politiką pradeda vieno žemaičių bajoro laiškas vienam šio satyrinio laikraščio herojui Šlėktai ant Lyžės, kuriame prašoma stebuklingos lyžės, ant kurios šeimininkas gali visur žaibišku greičiu keliauti ir likti nematomas, pagalba sutvarkyti jo gausius priešrinkiminius reikalus. Atsilyginti žada garantuodamas Šlėktai ant Lyžės pergalę rinkimuose į bet kurį postą.

Ką gina žmogaus teisių gynėjai (arba: Ką mes apgaudinėjame? – 2 d.)
|

Ką gina žmogaus teisių gynėjai (arba: Ką mes apgaudinėjame? – 2 d.)

Keturiolika metų gindamas posovietinės Lietuvos Respublikos “valdžią turinčiųjų” masiškai pažeidinėjamas LR gyventojų žmogaus teises aš kartu aiškinausi tų teisių kilmę ir jų visapusišką pagrįstumą. Aiškinausi ir tai, ar gindamas žmogaus teises aš pats beprasmiškai neiššvaistau savąjį gyvenimą. Ne paslaptis, kad objektyviai vertindami LR valdžios ir valdymo bei teisėsaugos pareigūnų užimamą poziciją mano ginamieji kartais pareiškia, jog gindamas žmogaus teises aš “kovoju su vėjo malūnais”. Tuo jie išreiškia savo asmeninę nuomonę, kad gyvenime galima atsisakyti tiesos bei teisingumo ir prisitaikyti prie blogio. Aš visapusiškai ištyriau šios nuomonės pagrįstumą ir įsitikinau, kad ji yra klaidinga. Todėl aš galvoju, kad jau suradau atsakymus į dalį iš tų klausimų – į kuriuos pats sau privalo atsakyti kiekvienas savojo gyvenimo prasmės ieškantis žmogus. Todėl šis straipsnis yra skirtas tiems Gerbiamiems Skaitytojams – kuriuos dar domina jų gyvenimo prasmė. Perskaitęs šio straipsnio pavadinimą beveik kiekvienas šio straipsnio skaitytojas neabejodamas pasakys, kad žmogaus teisių gynėjai gina žmogaus teises. Tačiau toks atsakymas dar nereiškia, kad taip atsakęs žmogus aiškiai suvokia kas yra tos žmogaus teisės.

Grąžintą žemę valdys tik po 45 metų
|

Grąžintą žemę valdys tik po 45 metų

Ona Butkienė, senelio Jono Medeckio žemės Baltramiejiškių kaime paveldėtoja, gyvenanti senoje jo sodyboje, su liūdesiu žvelgia į ant kalvelės įsikūrusią buvusią pionierių stovyklą. Kadaise ant senelio žemės pastatytoje pionierių stovykloje ji dirbdavo, o dukros ilsėdavosi. Tuomet niekas iš giminės nesitikėjo, kad žemė (16 hektarų) kada nors grįš jo palikuonims. Dabar ji grąžinta, tačiau beveik pusšimtį metų paveldėtojai ja naudotis negalės. Tauragės apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Ričardas Ažna padėties, kurioje atsidūrė Jono Medeckio žemės paveldėtojai, nedramatizuoja, tačiau pripažįsta, kad priverstinai išnuomotos žemės nuomininkai neretai iš tiesų nenori skaitytis su žemės savininkais, tačiau gyvenimas juos privers tai daryti. Iki 1997 metų kaime bet kokiais pastatais užstatyta žemė savininkams nebuvo grąžinama, ji buvo atiduodama kitoje vietoje arba už ją kompensuojama įvairiais būdais.

Žiniasklaida: objektyvaus visuomenės informavimo ir komercinių interesų kolizijos

Žiniasklaida: objektyvaus visuomenės informavimo ir komercinių interesų kolizijos

Dabar jau graži amžina legenda, jau istorija Eglės Bučelytės veidas ,,Alfa” smogikams užimant televiziją, vieningas visų Lietuvos žurnalistų laikraštis, kurį tuomet godžiai skaitė visi. Žurnalistai nesidalijo į priešiškas stovyklas, visuomenės informavimo priemonė buvo LAISVĖ, kurią galima buvo iškovoti tik laisvo žodžio pagalba, atskleidžiant Lietuvai ir pasauliui tiesą apie mūsų siekius, okupantų veidmainingumą, agresiją. Ir čia ne garsūs žodžiai, o tikra tiesa, kad laimėjome vienybės, susitelkimo, laisvo žodžio galybės dėka. Per tą keturiolika metų mūsų laisvasis žodis žengė kartu su šalimi ir tauta nušviesdamas, atspindėdamas pozityvius reiškinius ir blogybes. Be teigiamo žiniasklaidos vaidmens neįmanoma įsivaizduoti demokratinės evoliucijos ir permainų – laisvasis žodis ne tik atskleidė faktus, bet ir gilinosi į reiškinių esmę, kreipė žmonių žvilgsnį į perspektyvą. Su visų mūsų pagalba, visiems mums aktyviai talkinant buvo kuriami demokratinės ir teisinės sanklodos principai. Žiniasklaidos idėjinis indėlis į jų kūrimą – akivaizdus. Dar tik keturiolika metų gyvename žodžio, informacijos laisvės sąlygomis. Per tą laiką mūsų visų sąmonę veikė ir keitė kokybiška turiniu bei atsinaujinančiomis technologijomis spaudos, radijo ir televizijos plėtra, mes sukūrėme demokratinės valstybės žiniasklaidai derančius įstatymus, etines normas. Vienų mūsų auditorija – šimtai tūkstančių televizijos žiūrovų, kiti laisvą žodį nešame radijo bangomis taip pat masiniam klausytojui, treti darbuojamės laisvosios spaudos baruose, ketvirti naujųjų technologijų žiniasklaidoje. Nesidalinkime šiandien į stambiuosius, galinguosius, labiausiai skaitomiausius, žiūrimiausius ir ,,mažuosius”, neįtakingus. Šiandien mus turėtų suvienyti mūsų misija ir atsakomybė.

|

Startas ir finišas

Dar nėra taip buvę, kad bėgikai medalius pasidalytų starto linijoje. Žemdirbys, rudenį pasėjęs žiemkenčius, nesako, jog jau padarė viską, kad būtų pilni aruodai. Jis turi laukti kitos vasaros ir neleisti užtvenkti pasėlių rudens ar pavasario vandenims, papildomai javus patręšti. Tik per didelius darbus sulaukia derliaus. Kada startuoja pavasaris? Vieni sako, kad tada, kai parskrenda klajūnai paukščiai, kitiems jis prasideda su pirmąja žaluma, o akyliausieji jį įžiūri pirmoje polaidžio balutėje. Vadinasi, kiekvienas turime savąją pavasario pradžią. Finišuoja pavasaris, atiduodamas žemei jau bręstančius, jau peržydėjusius augalus, o žmogus pats susiranda pavasario pabaigą ir vasaros startą. Visa tai panašu į žmogaus ir valstybės gyvenimą. Neretai tenka girdėti malonų politiko, paprasto piliečio džiūgavimą: kovo vienuoliktąją mes atkūrėme nepriklausomybę, Lietuva tapo laisva ir demokratine valstybe. Ir tik retas susimąsto, ar teisėtai besidžiaugiantys netampa panašūs į norinčiuosius žiemkenčius kulti pavasarį. Praėjusį šeštadienį Rotušės aikštėje pilietinio judėjimo “Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą” aktyvistai pasakė daug piktų žodžių apie mūsų valstybės politinį gyvenimą, išsikerojusią korupciją, valdžios pataikavimą kapitalui ir pačiam turtingiausiam visuomenės sluoksniui. Tokių žodžių šiandien, kai politikams tenka grumtis dėl valdžios, girdime dažnai. Bet jie ne naujiena. Nepasitenkinimo valdžios politika, jos klaidomis, politinių partijų melu buvo nuo pat pirmųjų nepriklausomos valstybės atkūrimo dienų.

Diplomų galiojimo tvarka Europos Sąjungoje skatina studentus galvoti apie akademines atostogas
|

Diplomų galiojimo tvarka Europos Sąjungoje skatina studentus galvoti apie akademines atostogas

Kitais, 2005-aisiais metais, gauti aukštojo mokslo diplomai galios ir kitose ES šalyse. Šalia įprasto diplomo, studentai turėtų gauti ir diplomo priedą, kuriame nurodyta, jog šalyje baigti mokslai atitinka Europos sąjungos mokslo reikalavimus. Tokia tvarka jau sukėlė sumaištį tarp šiais metais studijas baigiančių studentų. Vilniaus universiteto ketvirtakursė studentė Kotryna teigia, kad vardan geresnio diplomo yra pasirengusi metams atidėti studijas. “Į magistrantūrą stoti nežadu, todėl manau, kad galima pasiimti akademines atostogas ir po to gauti visai kitą Europos sąjungoje pripažįstamą diplomą”, – pasakoja studentė. Studijų kokybės vertinimo centro diplomų vertinimo vyriausioji specialistė Rima Žilinskaitė taip pat pripažįsta, kad turintiems planų Europos valstybėse apsimoka mokslus baigti ne šiemet, o po metų. “Tą poveikį pajus žmonės, kurie sieks profesinės veiklos Europos sąjungoje. Mūsų centras galės išdavinėti rekomendacinio pobūdžio raštus, kur pažymėsim, kad ta baigta studijų programa atitinka keliamus reikalavimus”, – pasakoja diplomų vertinimo specialistė.

|

Kam patikėsime praverti Seimo rūmų duris?

Kam patikėsime praverti Seimo rūmų duris
Rudenį — rinkimai į Seimą. Atrodytų, laiko svarstyti ir apsispręsti, už ką balsuoti, turime į valias, tačiau nepajusime, kaip prabėgs keletas mėnesių ir mums į rankas įspraus rinkėjo pažymėjimą. Pastaruoju metu visi taip aktyviai įsijungė į Prezidento apkaltos procesą ir tarsi pamiršo, kad viską lemiančius sprendimus vis dėlto priima Seimas. Nuo to, ką išrinksime į valdžios Olimpą, didžia dalimi priklausys ir mūsų gerovė. Laikas pabusti iš žiemos miego ir pasižvalgyti į, redakcijos duomenimis, svarstančių apie galimybę dalyvauti Seimo rinkimuose veidus. Ar jų akyse nežybsi melo kibirkštėlės? O gal smilkiniuose išvysime supratingumo raukšlę? Pasvarstykite, apie kurį kandidatą norėtumėte paskaityti plačiau mūsų laikraščio puslapiuose. O gal apie ketinančius tapti seimūnais patys turite žinių, kuriomis galėtumėte pasidalyti su „Telšių ŽINIŲ” skaitytojais? Jeigu telšiškiams daugiau ar mažiau pažįstami žmonės ryšis kandidatuoti į Seimą, tegul nesibijo viešo plakimo rykštėmis — doresni ateis Lietuvos valdyti. Telšių vienmandatėje apygardoje Lietuvos socialdemokratų partijos Telšių skyrius savo kandidatu į Seimą ketina iškelti dabartinį rajono merą Vytautą Urbanavičių.

Susikompromitavo žemdirbių fondo komisija

Taryboje kilo aštrios diskusijos dėl to, kad pernai fondas neteisėtai skyrė 6 tūkst. litų rajono žemės ūkio konsultavimo tarnybai, abejotinai didelę sumą (15 tūkst. Lt) atseikėjo Ūkininkų sąjungos rajono skyriui, neteisėtai mokėjo algą visuomeninės organizacijos sekretorei. Be to, fondas netinkamai tvarkė dokumentus, pagal kuriuos skirstytos lėšos: neregistruoti paramos prašiusių asmenų pareiškimai, nėra fondo komsijos balsavimo dėl paramos skyrimo protokolų. Tarybos nariai sakė, jog kai tokia pinigų skirstymo painiava, neįmanoma susigaudyti, kam, kiek ir už ką atseikėti tūkstančiai.
Moteris daug dirbo… Fondo komisijos pirmininkas Z.Akramavičius pripažino, jog pinigai skirstyti netvarkingai ir pažadėjo šiemet laikytis visų privalomų procedūrų. Jis dievagojosi, jog nė vienas komisijos narys tų pinigų tikrai nepasisavino. Bet tarybos nariams pareikalavus paaiškinimo, kodėl alga mokėta komisijos sekretorei Valdai Blinovai, Z.Akramavičius patvirtino, kad to daryti negalėjo. Tačiau esą moteris daug dirbo ir nutarta ją paskatinti, nes metų pabaigoje liko pinigų. Jis prisiėmė priekaištus ir dėl neteisėtai skirtų fondo pinigų konsultavimo tarnybai, kuri nusipirko automobilį.

|

Saugumas – daugiareikšmis žodis

Tas beprotiškas beprotiškas pasaulis. Berods tokiu pavadinimu sovietų laikais teko matyti amerikiečių filmą. To beprotiškumo šiandien nė kiek ne mažiau. Anaiptol! Prieš savaitę tylos minutėmis pagerbėme terorizmo aukas Ispanijoje. Ir iškart prabilome: o Lietuva ar saugi? Kol kas ginklų ir sprogmenų prikimštas pasaulis neturi skydo, apsaugančio nuo tokių smūgių į nugarą, ypač jeigu smogia savižudis. Tačiau neduok, Dieve, kad naujoji Ispanijos valdžia pakeltų baltą vėliavą ir ne laiku atsitrauktų iš Irako, kaip iškart po rinkimų pažadėjo pergalės apsvaigintas naujasis Ispanijos lyderis. Teroristams būtų duotas aiškus signalas: dabar trinktelėkite kur nors Lenkijoje, ir šios šalies kariai taip pat pasitrauks iš Irako. O paskui…
Tas pavojingas, nesaugus pasaulis… Lietuvoje dabar kol kas siautėja kitokio pobūdžio savižudžiai. Girti jaunuoliai lėkė tokiu greičiu, kad, atsitrenkęs į kliūtį, automobilis “perskilo išilgai”. Sunku įsivaizduoti tokios avarijos padarinius, bet būtent taip buvo pranešta žiniasklaidoje. Arba kitas šviežias atsitikimas. Paauglė be motinos žinios nusprendė su draugais pasivažinėti ir žiemos kelyje lėkė 130 km per valandą greičiu, o paskui… septynis ar aštuonis kartus vertėsi. Šį kartą pasisekė, iš automobilio – metalo krūva, o vaikai, kaip tikri herojai, žurnalo puslapyje gudriai šypsosi. Galima neabejoti, kad šis pavyzdys bus užkrečiamas.

|

Baltarusija – plėšikaujanti valstybė

Geografiškai Baltarusija yra pusiaukelėje tarp Rusijos ir Vakarų Europos, ji turi sienas su penkiomis šalimis – Lietuva, Latvija, Rusija, Ukraina, Lenkija. Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai geografinė padėtis – tai loterijos bilietas, kuris kasdien jam padovanoja jei ne aukso puodą, tai bent jau puspuodį. Tačiau užsieniečiams ir krovinių vežėjams, kuriems tenka kirsti Baltarusijos teritoriją, – tai košmaras. Kasmet prezidentas duoda nurodymus muitininkams, kiek jie privalo surinkti mokesčių, baudų, konfiskuoti krovinių. Ir A.Lukašenkos nurodymai kasmet vykdomi, nors nuo 1997-ųjų tranzito per Baltarusiją vertė sumažėjo 70 procentų. Baltarusijos valstybinio muitų komiteto pirmininkas Aleksandras Špilevskis trykšta džiaugsmu raportuodamas vyriausybei, kad per pirmąjį 2003 metų pusmetį jo vadovaujamas departamentas įnešė į šalies biudžetą 430 milijonų dolerių. Tai sudaro net 42 proc. visų šalies pajamų, įskaitant traktorių gamybą ir visą kitą pramonę, žemės ūkį bei paslaugas. O per praėjusiųjų metų pirmuosius šešis mėnesius – dvigubai daugiau negu per visus 2002-uosius. Jis pareiškė: „Tai lėšos, iš kurių mokamos algos baltarusių gydytojams, mokytojams ir visiems kitiems biudžetininkams“.