Sparnuota “paksogeito” metu pasklidusi frazė apie gamtinius reikalus ir tapšnojimą dosniai peni humoristus, žurnalistus ir visuomenę. Galim ironizuoti į valias, bet daliai tautos besikeikiantis Prezidentas – savas ir artimas. Toks paprastas vaikinas. Paprastas kaip Šustauskas. Sergantis paprastų žmonių bėdomis ir ujamas “susimokiusio” ir “prisivogusio” elito. Nenuostabu, kad besibaigiant mitingui prie Prezidentūros tautos išrinktasis puolė sveikintis su šustauskininkų atvestais rėmėjais, iš padilbų dėbtelėjęs į kitamanius ir parodęs jiems pergalingą dviejų pirštų kombinaciją. Keista Prezidento elgsena, retorika ir mimika, išsisukinėjimas ir bėgimas nuo viešumo, žodžiai...
Iš įvairių Lietuvos vietų šeštadienį į Vilnių atvykę prezidento Rolando Pakso rėmėjai prie parlamento rūmų surengė daugiatūkstantinį mitingą, kuriame gynė į skandalo epicentrą patekusį prezidentą bei kaltino Seimą susidorojimu su R.Paksu. Į Vilniaus savivaldybės sankcionuotą mitingą, policijos pareigūnų vertinimu, Nepriklausomybės aikštėje susirinko daugiau kaip 5 tūkstančiai dalyvių. Rankose laikydami prezidento R.Pakso nuotraukas ir jį remiančius plakatus, mitinguotojai skandavo "Paksui - taip, Seimui - ne". "Arba nugalėsim ir būsim demokratinė valstybė, arba liksim policinė", - mitingo dalyviams teigė proprezidentinės Liberalų demokratų frakcijos Seime seniūnas...
Ai, sako rausvaplaukis šatenas žydromis šaltomis akimis, skraidęs kartu su tarsi nuosavi vaikai artimu draugu ir numatomu Lietuvos 5 medalių generolu Jurijumi, keliauju pas liaudį, kuri mane myli ir išrinko, ir aš ją myliu, nes išrinko. Ir keliauja. Su tais pačiais anekdotais, tomis pačiomis frazėmis, tais pačiais rankų mostais. Ir tais pačiais libdemais, kurie išrūšiuoja ir praleidžia tik tuos klausimus ir klausiančiuosius, kurie jų vadui patogūs. Nors ar yra nepatogių klausimų spyruokliniam kareivėliui? Ar apskritai gali būti klausiamas tas, kurio, kaip parodė Konstitucinio...
Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) prie LR Vyriausybės sėkmingai baigė visuomenės informavimo kampaniją “Pradėjau”, ją vainikuodamas “Naujųjų knygnešių” apdovanojimais. 10 ekspertų komisija, sudaryta iš valdžios, žiniasklaidos ir akademinio sluoksnio atstovų iš daugiau nei 50 kandidatų atrinko 5 skirtingų kategorijų “Naujuosius knygnešius”. Tai – informacinės visuomenės plėtros iniciatyvos, taip pat labiausiai šiam procesui nusipelnę asmenys. Nugalėtojams buvo įteiktos skulptoriaus Kęstučio Koiros sukurtos simbolinės statulėlės. Jose knygos lapų lakštai išdėstyti taip, kad žvelgiant iš viršaus matome naujųjų technologijų simbolį – raidę “@” (“Eta”). Pasak autoriaus,...
Apžvelgti Bažnyčios mokymu paremtas ekologines nuostatas paskatino popiežiaus Jono Pauliaus II laiškas Konstantinopolio stačiatikių patriarchui Baltramiejui I, kurio iniciatyva birželio pradžioje buvo surengtas penktasis tarptautinis simpoziumas laive (dėl to jis dar vadinamas „plaukiojančia konferencija“), skirtas religijos, mokslo ir aplinkosaugos santykiams svarstyti. Apie 250 šiemetės konferencijos dalyvių – mokslininkų, teologų ir politikų, – keliaudami laivu po Baltijos jūrą, diskusijose buvo sutelkę dėmesį į temą „Baltijos jūra: visų paveldas ir bendra atsakomybė“....
Seimo narys Virginijus Martišauskas kreipėsi į aplinkos ministrą Arūną Kundrotą siūlydamas nedelsiant panaikinti jo įsakymu nustatytas nepagrįstai vandens telkinių naudojimą laivybai varžančias nuostatas. Įsakymu nustatyta Leidimų plaukioti mažosiomis plaukiojimo priemonėmis vidaus vandens telkiniuose išdavimo tvarka vertinama, kaip prieštaraujanti įstatymams, neatitinkanti Vyriausybės programos, skatinanti valdininkų savivalę ir žlugdanti vandens turizmo plėtros galimybes Nemuno deltoje. Rašte piktinamasi nuostata, kad leidimai plaukioti Nemuno deltoje bus išduodami tik Klaipėdos regiono aplinko apsaugos departamente ir tik po to, kai bus gautas vietos savivaldybės bei valstybinio parko direkcijos pritarimą....
Jūros greitkeliai gali būti viena iš tokių projektų įgyvendinimo sričių. Lietuva pritaria trumpo nuotolio laivybos koncepcijai, išdėstytai. Europos Sąjungos 2001 m. patvirtintoje Baltojoje knygoje - trumpo nuotolio laivyba turi remtis atskirų transportavimo proceso dalyvių bendradarbiavimo stiprinimu, šiuolaikinių informacinių technologijų diegimu, perėjimu į integruotų logistikos grandinių naudojimą. Lietuva jūros greitkelius laiko vežimų jūra transporto koridoriumi tarp mažiausiai dviejų Europos pakrančių ekonominių zonų. Šios koncepcijos sėkmingo įgyvendinimo vardan, Lietuvos susisiekimo ministro nuomone, reikėtų užtikrinti gerą tokių uostų susisiekimą su kitomis transporto rūšimis, plėtoti jų vidinę...
Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje vis labiau didėja antropogeninė apkrova - intensyvėja laivyba, jūroje vykdomas dampingas, rekonstruojamas valstybinis jūrų uostas, veikia Būtingės naftos terminalas, jūros dugne tiesiami nauji vamzdynai ir kabeliai, akvatorijoje planuojamos galimos naftos telkinių paieškos ir panašiai. Pastaraisiais metais pastebimai paaštrėjo problemos, susijusios ir su Baltijos jūros Lietuvos krantų būkle. Viena vertus, tai nulemia gamtiniai veiksniai (pvz., stipresni štormai ir intensyvesnis pakrantės smėlio plovimas), kita vertus - minėta aktyvėjanti žmogaus ūkinė veikla (terminalų statyba ir rekonstravimas, Klaipėdos uosto gilinimas, poilsio industrijos plėtra...
Premjerui Algirdui Brazauskui praėjusią vasarą pažeidus plaukiojimo Minijos upe taisykles ir Aplinkos ministerijai pagaliau atkreipus dėmesį į ne kartą opozicinės Liberalų ir centro frakcijos atstovų išsakytus priekaištus dėl nepagrįstų biurokratinių laivybos ribojimų vidaus vandenyse, parlamentaras Virginijus Martišauskas siūlo Seimui panaikinti apribojimus, trukdančius laivybos ir vandens turizmo plėtrai. Šiandien Seimas pradės svarstyti V.Martišausko parengtas Vandens įstatymo pataisas, kuriomis siūloma panaikinti vandens naudojimo leidimus laivybai vandens telkiniuose. Pasak Seimo nario, pritarus tokiam siūlymui, vietoj šiuo metu aplinkos ministrui suteiktos teisės reglamentuoti vandens naudojimo leidimų išdavimo...
Uosto kapitonas Šrėderis XVIII a. pabaigoje ir XIX a. pradžioje buvo labai gerbiamas ir plačiai žinomas žmogus. Jis pasižymėjo ne tik kaip gabus ir labai stiprus bei drąsus jūrininkas, laivybos uoste tvarkytojas, bet ir kaip garsiausias Baltijos jūroje nelaimes patyrusių laivų įgulų gelbėtojas. Per 23 Klaipėdoje praleistus metus, dažnai rizikuodamas gyvybe ir be jokio atlygio, jis buvo išgelbėjęs daugiau kaip 800 žmonių. Per 6 paras po audros buvo atrasta tik 11 žuvusių: 1 pirklys, Klaipėdos uosto ir sudužusio burlaivio kapitonas Lycas (Liez), 4...
