Meilės paslaptis įvairiais laikotarpiais jaudino vakarietišką protą. Tačiau kitose, tarkim, rytų kultūrose šis jausmas buvo ir yra visiškai neakcentuojamas. Todėl kyla klausimas: ar sugebėjimas mylėti slypi žmogaus prigimtyje, taigi yra sutinkamas visur ir visada? O gal vakariečiai junta skirtingas emocijas, nei kitų kultūrų atstovai? Meilės universalumo klausimas susilaukė nemaža diskusijų. Tačiau net pabrėžiantys jos universalumą neneigia, kad vakarų visuomenėse meilės pasireiškimai yra kur kas dažnesni, nei kur nors kitur. Tiesa, visose bendruomenėse pasitaiko stiprus emocinis prisirišimai prie priešingos lyties asmens - to pavyzdžiai...
Meilės galia. Kiekvienam žmogui yra labai svarbu, kad jį mylėtų. Mylintis žmogus jaučiasi saugus, reikalingas. Aš mačiau vieną žmogų be galo nusivylusį, liūdną, vienišą ir labai piktą. Iš karto buvo aišku, kad jo niekas nemyli. Ir jis nieko nemyli... Ką sakyti apie žmogų, jei net mano katinas nori būti pastebimas ir mylimas. Jis sočiai priėdęs nepasislepia kur nors kampelyje miegoti, o stengiasi visą laiką būti šalia. Kai jį glostai ir laikai ant kelių jis murkia, jo akys švyti. Katino meilė žmogui gali numalšinti...
Įsimylėjimas - tai galutinis sukilimo, pasipriešinimo šiandienos nuobodžiam, socialiai varžančiam, kultūriškai slegiančiam, juokingam pasauliui aktas. Meilė transformuoja šį pasaulį. Jei žmogus anksčiau nuobodžiavo, jis dabar jaučia aistrą. Jei ji anksčiau buvo atitrūkusi nuo realybės, tai dabar ji yra susijaudinusi ir priversta imtis konkrečių veiksmų. Pasaulis, kuris anksčiau atrodė tuščias ir erzinantis, prisipildė prasmės, rizikos, laimėjimų, didybės ir pavojų. Mylinčiam Gyvenimas - tai dovana, nuotykis su pačia didžiausia įmanoma rizika. Kiekviena akimirka yra įsimintina, skaudi savo trumpučiu grožiu. Įsimylėjęs žmogus, kuris buvo pasiklydęs, vienišas...
Šių dienų kinas ir apskritai masinė kultūra neįsivaizduojami be žvaigždžių. Su jomis susitapatinama, iš jų laukiama atsivėrimų apie gyvenimo prasmę, naujų meilės nuotykių, galų gale žvaigždės duoda daug peno bulvarinės žiniasklaidos pasvarstymams apie „gyvenimo stilių“. Pastarasis mums primetamas vis įkyriau: kas šių dienų Lietuvoje nenori būti žvaigžde? Kita vertus, jau dantyse grikši, kai kiekvienas viešumoje nors kartą pasirodęs personažas iškart apšaukiamas žvaigžde. Ypač jei pilietis (ar pilietė) nusifotografuoja bulvarinio žurnalo viršeliui nelabai padoria poza ar kostiumu (dažniausiai Ievos). Todėl gal verta dar kartą...
Budos gyvenimo istorija pačiam mokymui reikšminga ir kaip išraiškingas pavyzdys, ir kaip pačios religijos formavimosi kelias. Budos istorija taip pat ir esminė budizmo mitologijos dalis. Tačiau dėl šio mitologiškumo, ji ir sunkiai apimama. Ilgus amžius nebuvo šventraščio, nuosekliai pasakojančio apie budizmo įkūrėją. O kai pasakojimai buvo užrašyti, pasirodė, kad jie apipinti mitais, susilieję su liaudiškais pasakojimais, neretai tarpusavy prieštaringi. Budizmui plintant po rytų pasaulį, kiekvienoje šalyje jis integravo vietinius tikėjimus, tradicijas ir mitus. Tikintieji dažnai ieškodavo pirminių "teisingų" istorijų variantų ir keliaudavo senųjų...
Jeigu pasirinksite pagrindinio meniu punktą 4, tai į ekraną išvedama lentelė su informacija apie kaupiklio padalinimą. Lentelė sudaryta iš stulpelių. Partition- šiame stulpelyje nurodomos loginio kaupiklio numeris, o jei tai pirminė dalis- taip pat ir jai priskirta raidė; Status- raidė A šiame stulpelyje nurodo, kad eilutėje aprašoma kaupiklio dalis yra aktyvi, t.y. įjungus kompiuterį, iš jos įkraunama operacinė sistema; Type- dalies tipas: ”PRI”- pirminė dalis; “EXT”- išplėstinė dalis; “DOS”- dalis DOS formate; Volume Label- loginio kaupiklio, esančio toje dalyje, žymuo; Mbytes- dalies talpa...
Viruso apibrėžimas būtų toks: Kompiuterių virusas – programa, kuri savavališkai trikdo kompiuterio programų darbą bei keičia kompiuteryje esančią informaciją: įrašo naują, ištrina esamą, modifikuoja vartotojo programas (ar bylas), įterpdama į jas savo pačios kopijas (ar perdirbtus variantus), ir šiaip pakenkia programų darbui. Teorines virusų sukūrimo galimybes galime aptikti kompiuterių principų kūrėjo ir jų pradininko Džono fon Noimano darbuose. Jo teorija, kad galima parašyti tokias programas, kurios vietoj duomenų pradeda “ryti” kitas programas ir šitaip sutrikdo jų darbą. Jis pradėjo nagrinėti virusų dauginimąsį,...
Informacinis virusas yra programa, savaime įsiskverbenti į kitas programas ir sugebanti daugintis. Jis greitai plinta, nes kaskart paleidus “užkrėstą” programą, jis susiranda kaupiklyje (diske ar diskelyje) dar “neužkrėstą” programą ir į ją įsiskverbia. Ne visi virusai gadina programas ar duomenis, tačiau jie visi vienaip ar kitaip trukdo dirbti su AK. Kai kurie virusai gali būti labai pavojingi ir nepataisomai sugadinti AK esančią informaciją, kuri gali kainuoti daug brangiau negu AK. Terminą “kompiuterio virusas” pirmą kartą pavartojo amerikiečių mokslininkas Fred Cohen 1984 metais. Praėjo...
Kompiuteris negali savarankiškai galvoti, todėl vartotojas įvesties įrenginiais turi perduoti jam įvairias komandas, nurodymus, informaciją, kurią reikia apdoroti. Prie įvesties įrenginių priskiriami šie: klaviatūra, pelė, valdymo rutulys, skaitlys, valdymo svirtis (dažniausiai naudojama žaidžiant kompiuterio žaidimus), vertiklis, šviesos pieštukas, sensorinis ekranas, balso atpažinimo įrenginys ir t.t. Klaviatūra yra pagrindinis įvesties įrenginys, naudojamas raidėms, skaičiams ir kitiems simboliams įvesti į kompiuterį ir jam valdyti. Ji panaši į rašomosios mašinėlės klaviatūrą, tik turi papildomų specifinių klavišų....
Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai, inžinieriai bei prekeiviai. Kinijoje ir Japonijoje prieš keletą tūkstančių metų iki Kristaus gimimo jau buvo naudojami skaičiuotuvai, padaryti iš karoliukų, pritvirtintų prie specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis, iš čia ir kilo terminai “kalkuliuti” ir “kalkuliatorius”. Ant siūlo suvertų kalkulių pozicija atitiko tam tikrą skaičių. Vieną iš tobulesnių mechaninių kalkuliatorių 1642 metais sukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis. Šį įrenginį, pavadintą “Paskalina”,sudarė ratukai, ant kurių buvo užrašyti skaičiai nuo 0 iki 9. Apsisukęs vieną kartą, ratukas...
